Popiežius skatina sergančių vaikų pastoraciją

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI guodžia jaunąjį pacientą Romos Kūdikio Jėzaus pediatrinėje ligoninėje

Sukrečiantys duomenys apie vaikystės negalią ir mirtį

Šiuo metu, kai daugybė vaikų visame pasaulyje yra visokeriopai išnaudojami ir dėl to didėja susirgimų skaičius, popiežius Benediktas XVI paragino stiprinti jaunųjų pacientų sielovadinę globą. Apie tai Šventasis Tėvas kalbėjo lapkričio 15 dieną audiencijoje priėmęs Popiežiškosios medicinos sielovados tarybos surengtos tarptautinės konferencijos „Sergančių vaikų pastoracija“ dalyvius – kelias dešimtis ekspertų medikų ir dvasininkų iš 14 šalių.  Pristatydamas konferenciją minėtos Šventojo Sosto dikasterijos vadovas kardinolas Chavjeras Losanas Baraganas pateikė sukrečiančią statistiką: 2,5 mln. vaikų serga AIDS, šeši milijonai tapo invalidais dėl karinių konfliktų, 250 mln. nepilnamečių dirba, iš jų 6 mln. pavojingomis sąlygomis. O kur dar psichiką ir moralę žalojančios televizijos programos, sekso prekyba, pedofilija, smurtas gatvėje, mokykloje ir šeimoje, vaikų įtraukimas į organizuotas nusikaltėlių gaujas.

Visos šios problemos turi būti aptariamos viešai, kad atkreiptų visuomenės dėmesį ir paskatintų daryti viską, kas įmanoma, kad vaikai augtų darnioje aplinkoje. Tai liečia visus vaikus, o juo labiau tuos,  kurie serga ir reikalauja specialaus gydymo. Pripažinęs, kad per pastaruosius penkis dešimtmečius medicina daug nuveikė, kad sumažintų vaikų mirtingumą, Popiežius sakė, jog dar daug kas liko padaryti. Kaip pavyzdį jis nurodė faktą, jog pasaulyje kasmet nesulaukę ir mėnesio amžiaus miršta 4 milijonai naujagimių.

Savaime suprantama, dėl to „sergančių vaikų globa labai svarbi tiems, kurie rūpinasi medicinos sielovada“, – nurodė Benediktas XVI.

Šiame procese svarbu glaudus šeimų, medikų, socialinių darbuotojų ir sielovadininkų bendradarbiavimas, kadangi svarbiausias siektinas tikslas yra visapusiška vaiko gerovė, pagarba jo orumui ir žmogiškoms teisėms. Tokia globa visada reiškia rūpestį kentėjimo ir ligos akivaizdoje – „netgi prieš gimimą, jeigu situacija to reikalauja“, aiškino Šventasis Tėvas. Ypač svarbu čia atsižvelgti į ligos ir gydymo emocinį poveikį, vaiko jautrumą ir bendravimo su artimaisiais poreikį. Juk jeigu medikai nelengvai išgyvena savo mažųjų pacientų kančias, tai reikia suprasti, kaip skaudu yra tėvams.

Medicinos ir žmogiškumo sąsajos

Kiekvienoje sveikatos apsaugos ir gydymo struktūroje „medicininiai ir žmogiški aspektai negali būti atskirti“, ypač jeigu tai yra motyvuota krikščioniška dvasia. Kiekvienas ligonis ir ypač sergantis vaikas gerai supranta „ypatingą meilės ir švelnumo kalbą“, kuri išreiškiama per globą ir tarnystę, kurią tikintiesiems įkvepia noras būti panašiems į vaikus mylėjusį Jėzų.  Kiekvienas vaikas yra dovana ne tik tėvams, bet ir brangus gėris visai visuomenei, todėl jo žmogiškasis orumas turi būti pripažintas dar jam negimus, būnant motinos įsčiose. Kiekvienas žmogus yra vertingas, kadangi sukurtas pagal Dievo panašumą ir kuo jis yra silpnesnis, tuo jam yra brangesnis. Todėl kiekvienas pradėtas kūdikis turi teisę gimti ir būti su meile priimtas. Netgi ir tas, kuriam dar prieš gimstant diagnozuota medicininė patologija, aiškino popiežius Benediktas XVI.

Jėzaus išsakytas paraginimas „leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite“ (Mk 10, 14), yra skirtas visiems mums, kad  priimtume ir globotume kiekvieną vaiką, ypač silpną, kenčiantį ir bejėgį. Šventasis Tėvas sakė, kad turi galvoje ir tuos vaikus, kurie „yra nekaltos AIDS ar karo aukos“, ir tuos, kurie miršta nuo skurdo dėl sausros ar bado. Dėl to Bažnyčia, niekada „neužmirštanti mažiausių savo vaikų“, dėkoja visiems, kurie skiria savo energiją ir materialinius resursus jų padėties gerinimui. Popiežius nurodė į Vatikano išlaikomą Romos pediatrinę „Kūdikio Jėzaus“ („Bambino Gesu“) ligoninę, taip pat katalikiškas medicinos asociacijas ir institucijas, kurios, sekdamos Jėzaus Kristaus, Gerojo Samariečio, pavyzdžiu, teikia žmogišką, moralinę ir dvasinę pagalbą sergantiems vaikams – „ypatingos Dievo meilės objektams“.

Pastarosios Benedikto XVI mintys kaip tik siejasi su kardinolo Ch. Losano Baragano pastabomis pristatant konferenciją „Sergančių vaikų pastoracija“. Jis teigė, kad reikia analizuoti, ką Šventasis Raštas ir Bažnyčios tėvai mums kalba apie vaikų gydymą, atkreipiant dėmesį į krikščionybės istoriją ir šventųjų, savo gyvenimus paskyrusių jaunųjų ligonių globai, liudijimą. Šioje veikloje negalima užmiršti ir katechizavimo, katalikiško auklėjimo ir sakramentinio patarnavimo svarbos.

© 2008 „XXI amžius“