„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.1 (98)

2009 m. sausio 23 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Šeima – žmonijos gėris

Mindaugas BUIKA

Vaikų auklėjimas – svarbi
teisė ir pareiga tėvams

Pirmasis katalikų ir stačiatikių forumas

Ką tik Meksikoje pasibaigus 6-ajam Pasauliniam šeimų susitikimui ir tęsiantis Maldų už krikščionių vienybę savaitei, galima prisiminti pernai įsteigto Katalikų ir stačiatikių forumo pirmąjį susitikimą, kuriame nagrinėtos šiuolaikinės šeimos problemos. Forumo, kurį įsteigė Europos vyskupų konferencijų taryba (CCEE), karštai pritariant šviesaus atminimo Maskvos stačiatikių patriarchui Aleksijui II, tikslas yra ne specifiniai teologiniai klausimai, o socialinės ir moralinės problemos, su kuriomis susiduria  kontinento visuomenė. Kaip pažymėjo CCEE pirmininkas Budapešto (Vengrija) arkivyskupas kardinolas Pėteris Erdas, „pastaraisiais dešimtmečiais Europoje įvykę istoriniai ir kultūriniai pokyčiai neatidėliotinai reikalauja visų krikščionių bendruomenių vieningo liudijimo ir bendradarbiavimo skleidžiant ir ginant visuomenėje amžinąsias vertybes“.

Forumo pirmasis susitikimas, kurio tema „Šeima – žmonijos gėris“, gruodžio 11–14 dienomis vyko Italijos šiauriniame Trento mieste. Katalikų delegacijoje kartu su įvairių šalių Bažnyčios hierarchais ir Šventojo Sosto atstovais dalyvavo Rusijos sostinės Maskvos katalikų arkivyskupas Paolas Pecis ir Baltarusijos sostinės Minsko katalikų arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius. Stačiatikių delegacijai vadovavo Austrijos sostinės Vienos stačiatikių vyskupas Hilarionas Alfejevas, kuris, kaip Maskvos patriarchato atstovas, yra žinomas dėl savo veiklos ekumeninio bendradarbiavimo srityje.

Trente vykusio susitikimo baigiamajame dokumente buvo pateikti krikščioniškojo mokymo apie šeimą pagrindiniai principai (ypač pabrėžiant vyro ir moters santuokos sakramentinį kilnumą ir neišardomumą), susitelkta į tris pagrindines dabar labai aktualias problemas: gyvybės perdavimo misiją, tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus bei iškilusią ekonominę ir kultūrinę krizę. Dokumento pabaigoje pateikiamos rekomendacijos, kurios turi esminę svarbą tiek socialiniam veikimui, tiek ir šeimų sielovadai.

Gyvybės ir motinystės šventumas

Europos katalikų ir stačiatikių hierarchai primena, kad „vieni tėvai nėra žmogiškosios gyvybės šaltinis, kadangi tam yra būtina dieviškoji intervencija“. Todėl vaisingumas yra Dievo dovana ir kartu patvirtinimas „žmogiškosios gyvybės šventumo, reikalaujantis ją saugoti ir gerbti nuo prasidėjimo iki natūralios mirties“. Praėjusiais krikščioniškos kultūros šimtmečiais remiantis minėtomis nuostatomis į šeimos gyvenimą, vaikų gimdymą ir auginimą „buvo žiūrima kaip į kažką švento“. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais, ypač dėl vadinamosios „seksualinės revoliucijos“, šios nuostatos ėmė keistis. Kalbos stiliuje atsirado naujos abejotinos vertės sąvokos, dėl marksistinės ir sekuliaristinės ideologijos poveikio pasitaiko dviprasmybių nacionaliniuose įstatymuose ir tarptautinės teisės dokumentuose. XX amžiuje Europoje buvo netgi legalizuotas negimusių kūdikių žudymas, pripažinus tai „pasirinkimo teise“. Dėl šios priežasties negimusių kūdikių žudymas tapo masiniu reiškiniu. (Pirmoji šalis, legalizavusi abortą dar 1920 metais, buvo komunistų valdoma Sovietų Sąjunga. Kilus demografinei krizei, 1936 metais sovietai abortą buvo uždraudę, bet vėl legalizavo 1955-aisiais. Vakarų Europoje pirmoji negimusios gyvybės naikinimą 1967 metais įteisino Didžioji Britanija. Paskutinioji 1993 metais tai padarė Vokietija, kuri tiesiogiai visai šaliai pritaikė prijungtoje pokomunistinėje Rytų Vokietijoje galiojusį aborto įstatymą. Dabar abortai uždrausti arba griežtai ribojami tik keliose katalikiškose Europos valstybėse: Airijoje, Lenkijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Maltoje.

Baigiamajame susitikimo dokumente  pabrėžiama, kad šiuo metu labai sumenkėjo galimybės auginti ir auklėti vaikus šeimoje, kadangi dažniausiai abu tėvai yra „vienodai užimti savo profesinio potencialo realizavimu“. Jeigu anksčiau vyras buvo šeimos išlaikytojas, o žmona daugiau atsiduodavo namų rūpesčiams, tai dabar abu neša vienodą „finansinę atsakomybę“ už šeimos gerovę. Dokumente kartu nurodoma ir į naują migracijos iššūkį, dėl kurio dažnai kenčia vaikai, kuriems  pritrūksta tėvų buvimo kartu, bendravimo ir meilės. Didelį susirūpinimą kelia dėl naujojo feminizmo atsiradęs motinystės, kaip „asmeninio pašaukimo“, menkinimas.

„Mes, katalikai ir stačiatikiai, kartu pabrėžiame motinystės šventumą ir poreikį visuomenėje tam rodyti pagarbą, – teigiama dokumente. – Motinos, kurios lieka namuose auginti ir auklėti vaikus, turi būti moraliai ir finansiškai skatinamos. Jų misija yra ne mažiau svarbi nei kitų gerbtinų profesijų“. Iškeldami motinystės svarbą susitikimo dalyviai nurodo ir tėvystės reikšmę šeimai ir visuomenei bei poreikį jį iš naujo atrasti.

Demografinės krizės iššūkiai

Katalikų ir stačiatikių forumo dalyviai ypač pabrėžia tėvų teisę ir pareigą auklėti vaikus. Šis klausimas yra neatskiriamai  susietas su gyvybės dovanos perdavimu. Tačiau auklėjimas šeimoje neturi apsiriboti vaikų talentų ir gebėjimų vystymu, bet turi apimti ir dvasinių vertybių bei tikėjimo ugdymą. „Tėvai turi būti pirmieji Evangelijos liudytojai“. Šeimos gyvenime mes turime pažinti tikėjimo prasmę, kaip tikrą šviesą, kuri vadovauja asmens gyvenimui“, teigiama susitikimo dokumente. Tas pats pasakytina ir apie vadinamąjį „seksualinį švietimą“, kurio pirmaisiais ir svarbiausiais mokytojais taip pat turi būti šeimos tėvai. Deja, pirmaisiais „auklėtojais“ šioje srityje dažnai būna žiniasklaida, kuri daro neigiamą poveikį dėl gausėjančios pornografinės medžiagos ir individualistinės, egoistinės kultūros įsivyravimo.

Ši naujoji kultūros (arba antikultūros) ideologija nulėmė, kad pagarba šeimos gyvenimui ir gyvybei atsidūrė gilioje krizėje. Nors didžiausias dėmesys Europos visuomenėje sutelktas į finansų ir ekonomikos krizę, tačiau ne mažiau pavojingas pasekmes sukelia ir šeimos krizė. Pirmiausia tai juntama iš neigiamų demografinių tendencijų, kai dėl dramatiško gimstamumo sumažėjimo daugumoje kontinento valstybių net nebeliko kiekybinės pusiausvyros tarp kartų ir formuojasi išnykimui  pasmerkta „pensininkų visuomenė“. (Kai kurių ekspertų vertinimu, ši „demografinės savižudybės“ tendencija radikaliai galėtų pakeisti, jeigu kiekvienoje europiečių šeimoje vidutiniškai būtų pagimdomi ir išauginami keturi vaikai.)

Savo rekomendacijose Katalikų ir stačiatikių forumo dalyviai kviečia visas viešąsias ir valdžios institucijas rūpintis, kad socialiniai santykiai būtų grindžiami šeimos gyvenimo orumo palaikymu. Tai pasakytina tiek apie atlyginimą už darbą, tiek ir mokesčių politiką bei švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų veiklą. Reikia pasiekti, kad abiem  tėvams nereikėtų dirbti ne namuose, kad galėtų išlaikyti šeimą be nuostolių vaikų auklėjimui. „Mes kviečiame viešąsias institucijas pripažinti ir gerbti motinos darbą namuose, nes jis yra vertingas tiek šeimai, tiek visuomenei“, – pažymima susitikimo baigiamajame dokumente. Jame nurodoma, kad vaikų globos ir auginimo šeimoje principas toliau turi likti svarbiausiu ugdant jaunąją kartą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija