Madø aukos rizikuoja savo sveikata

Genovaitë BALIUKONYTË

Medikai sulaukë pirmøjø mados aukø. Dël daþno ðlapinimosi á gydytojus kreipësi ne viena ðaltyje nuogà nugarà demonstruojanti jaunuolë. „Kai merginos ðaltu metu vaikðto pusplikës – dþinsai paþemintu liemeniu, trumpa, juosmens nedengianèia striukyte, – iki rimtos ligos tik vienas þingsnis,“– ásitikinusios Kauno Ðilainiø poliklinikos gydytojos – akuðerë-ginekologë Vida Markevièienë ir bendrosios praktikos gydytoja Violeta Lenkauskienë. Mados aukos daþniau nei kitos moterys serga vidiniø lytiniø organø, ðlapimo, inkstø ir stuburo ligomis. Rimtas ginekologiniø ligø pasekmes ne viena mergina pajus netolimoje ateityje, nes sukûrusi ðeimà nebegalës pastoti ir susilaukti vaikø. Inkstø ligos taip pat gali gerokai sukomplikuoti gyvenimà. Jau ðiandien nemaþai þmoniø gyvena „pririðti“ prie dializës aparato, o po 10-15 metø jø eiles papildys dar ir savo inkstus dël mados sugadinusios merginos ir moterys.

„Plikø pilvø“ mada sukelia ligas

Gydytojai daþnai pastebi, kad neretai jaunoms pacientëms ant ðlaunø nuo ðalèio yra susiformavæs violetinis tinklelis. Iðsiplëtæ kapiliarai retai sunyksta, o ðilumoje dar labiau iðsipleèia. Kad taip neatsitiktø, ðaltuoju periodu reikia dëvëti pëdkelnes ir ðiltesnio audinio kelnes. Þiemà tiek mergaitëms, tiek moterims reikëtø mûvëti medvilnines kelnaites, marðkinëlius, pëdkelnes, o tik tada dþinsus ir megztinius. Prieš 20-30 metø moteriai vieðai pasirodyti be apatiniø baltiniø, su ið dþinsø iðlindusiomis, daþnai net ir abejotino ðvarumo kelnaitëms buvo didelë gëda. Dabar tai jau nieko nestebina. Daþnai tokios „madistës“ dar pakvimpa toli graþu ne brangiais kvepalais, o gendanèios þuvies „aromatu“. Kai pamatai ðitokià „madingà“ jaunuolæ, net ðiurpas nupurto ir ið karto mintyse paklausi: „Ar ji turi motinà?“ Ne, ne biologinæ, o tikrà motinà, kuri ne tik aprëktø, bet ir nuoðirdþiai su dukra pakalbëtø, paaiðkintø jai, kodël „nuogø bambø“ mada yra tokia pavojinga. Pasak specialistø, mama ir duktë pirmiausia turëtø bûti geriausios draugës, jos turëtø rasti bendrà kalbà, bendrus interesus, pomëgius ir bendraudamos kalbëti apie viskà. Á mamos patarimus ásiklausiusi mergina niekada nepasigailës. Skaudþiausia, kad jaunimo neklausymas ateityje atsisuka prieð juos paèius. Taèiau ir mamos daþnai elgiasi labai abejingai – á viskà numoja ranka ir neskuba su savo maiðtaujanèiomis paauglëmis uþmegzti draugiðkesniø santykiø. O kartais ir paèios taip rengiasi. Gatvëje galima pamatyti plikus pilvus ir apdribusá riebalø sluoksná demonstruojanèiø net keturiasdeðimtmeèiø. Nëra ko stebëtis, kai tiek motina, tiek dukra – miesèioniðkos mados aukos. Tûlas pasakytø: nieko nepakeisi – tokia mada, ir visos jaunos moterys eina dël jos ið proto. Kas tiesa, tas tiesa – pasiknaisiojus savo atmintyje irgi gali rasti pavyzdþiø ið savo jaunystës dienø. Ðalta, vëjas, pûga – leki su mini ir plonomis kojinëmis. Prabëga vienas, kitas deðimtmetis ir parklupdo stuburas, sustreikuoja inkstai, vargina ðlapimo pûslës uþdegimai. Bet gráþtant prie mados – vartai garsiø dizaineriø katalogus ir niekur nerandi pasiûlymo þiemà vaikðèioti nuogu juosmeniu ir demonstruoti nuo riebalø apdribusá pilvukà. Tokia mada demonstruojama tik gatvëje ir gerbëjø sulaukia tarp ne itin iðsilavinusiø miesèioniø (beje, miesèionys nebûtinai gyventi turi mieste, tokiø apstu ir kaime). Dar keisèiau pasijunti, pamaèiusi vidurþiemá mergaièiukæ su ðilèiausia kepure, iki pat nosies ásisupusià á didþiausià ðalikà, bet – pliku juosmeniu. Taip ir norisi tà ðalikà jai nuo kaklo nuriðus plikà pilvà apjuosti. Pasak bendrosios praktikos gydytojos V. Lenkauskienës, kai juosmuo plikas labai kenèia imunitetas – jis silpnëja, greièiau kimba ávairios perðalimo ligos, o ypaè – ðlapimo pûslës uþdegimai. Perðalus nukenèia ir stuburas (o jis – þmogaus kûno pagrindas), ir inkstai. Gydytoja teigia, kad po 10–15 metø tikrai padaugës moterø su neveikianèiais inkstais, todël tokios „mados aukos“ jau dabar gali pradëti galvoti kuo pakeis savo sugadintus organus, gal net pasirûpinti eilæ prie dirbtinio inksto uþsiimti.

Nevaisingumo prieþastis – lytiniø organø uþdegimai

Pasaulyje 50–80 milijonø þmoniø kenèia dël nevaisingumo. Epidemiologiniø tyrimø duomenimis, Lietuvoje yra apie 50 tûkstanèiø nevaisingø ðeimø. Kasmet jø padaugëja dviem tûkstanèiais. Ðiandien kas ðeðta ðeima ðalyje neturi vaikø. Daþniausia prieþastis – buvæ moterø lytiniø organø uþdegimai ir kitos ligos. Daugëja ir negimdiniø nëðtumø, dël po ginekologiniø ligø susiaurëjusiø kiauðintakiø. Nevaisingumo gydymas labai brangus, o pastoti pavyksta tik 30 procentø moterø.

Pasak akuðerës ginekologës Vidos Markevièienës, dël nuogø pilvø mados labai daugëja ir gimdos organø uþdegimø, o tai tikrai atsilieps ir vaisingumui. „Mane ðiurpas ima, kai pamatau ðaltyje stovinèià jaunuolæ nuogu juosmeniu, – sako ginekologë. – Po kiek laiko, þiûrëk jau ji stoviniuoja prie mano kabineto ir skundþiasi, kad daþnai ðlapinasi, kad skauda ir perðti. Dar viena mados bëda – sintetinës apatinës kelnaitës, „stringais“ vadinamos. Tai tikras siaubas! Jos skatina ligas, tad jø jokiø bûdu nešioti merginoms nepatariu. „Stringø“ juostelë trinasi á jautrias vietas, atsiranda ávairiø pûlinukø.“

Merginos daþnai tampa reklamos vergëmis – prisiperka sintetiniø su plëvelëmis áklotø ir juos kasdien dëvëdamos prisidaro dar daugiau bëdos. Atsiranda ávairios alergijos bei kitos ligos. Viena populiariausiø, pasak gydytojos, – bakterinë vaginozë. „Kai dëvimos sintetinës kelnaitës, naudojami ávairûs tamponai ir sintetiniai su skysèio nepraleidþianèia plëvele áklotai, necirkuliuoja oras, viskas ðunta, nyksta gerosios bakterijos ir labai lengvai dauginasi blogos, atsiranda iðskyrø ir pasklinda blogas (silkës) kvapas, – sako V. Markevièienë. – Tokiø problemø ðiandien turi daug jaunø merginø. Kartais pamaèius – neiðkenèiu, pasakau, kad normaliai apsirengtø, o ne uþdegimus gydytøsi, bet ligà apsigydo ir vël taip pat vaikðto.“ Pasak gydytojø, mada yra mada, taèiau higienos ir kultûros vis tiek reikia nepamirðti, tad vaikðèioti be apatinuko ar apatiniø baltiniø ir nemandagu, ir nehigieniðka. Tokiu atveju kasdien reikëtø skalbti virðutinius drabuþius.

Skuba gyventi suaugusiøjø gyvenimo

Dabar auganti karta nesusimàsto apie sau daromà þalà, nes daugelio tëvai iðvykæ uþdarbiauti á uþsiená, o vaikai palikti su seneliais ir jø neklauso. Jaunimas „ðvieèiasi“ gatvëse, internete ar viskà suþino ið draugø. Pasak ginekologës V. Markevièienës, jau dabar mokykloje vyksta rungtynës tarp mergaièiø, kuri anksèiau pasimylës. Jei mergaitë dora ir pasako draugëms, kad dar neturëjo lytiniø santykiø, tai kitos „patyrusios“ ið jos tyèiojasi, pravardþiuoja. Todël daþnai jau 15-metës uþbëga pas ginekologæ pasitikrinti ar ne nëðèios. Kai duodi tokiai pasiskaityti specialios literatûros, paima, bet iðëjusi ið kabineto kikena su tokiais pat bendraamþiais vaikinukais ir numeta broðiûrëlæ net jos nepavarèiusi. Dabar mokyklose vykdomas lytinis auklëjimas yra labai þemo lygio, nes moksleiviai nemokomi ne tik doros, jie – neugdomi bûti tëvais. Ðios ydingos mados, pasak ginekologës, – nuogas juosmuo ðaltyje, „stringai“ ir ankstyvi lytiniai santykiai – sukels ne tik ávairias ligas, moraliná nuopuolá, bet atsilieps ir vaisingumui bei bûsimo kûdikio sveikatai.

Pajutus skausmà – nedelsk

Pirmasis vidiniø lytiniø organø uþdegimo poþymis yra skausmas. Pajutusios skausmà merginos turëtø nenumoti ranka á pablogëjusià savijautà, bet nedelsiant kreiptis á gydytojà. Susirgus maudþia pilvo apaèià, juntamas silpnumas, pakyla temperatûra. Skausmas gali bûti neþymus, praeiti iðgërus vaistø ir taip pereiti á lëtiná uþdegimà. Tada pasekmës labai liûdnos – gresia nevaisingumas. Jei pastojama greitai, tuoj po pagydytos ligos, paprastai organizmas po gimdymo su ðia problema susidoroja ir mergina lieka vaisinga, bet jei 15-17 metø mergina, vaikðtanti nuogu pilvu ir nekreipianti dëmesio á tokius negalavimus, po kokiø 10 metø panorës susilaukti vaikø, tai pastoti jai gali jau nepavykti. Jaunystës klaidos ir mados vaikymasis gali tapti jos gyvenimo tragedija.

© 2009 „XXI amþius“