Puoselėja žmogaus gyvybės orumą bei neliečiamumą

Prof. habil. med. dr. Leonas Laimutis Mačiūnas,

Lietuvių katalikų mokslo akademijos medicinos skyriaus pirmininkas,
Pasaulinės gydytojų katalikų federacijos Europos asociacijų valdybos narys

Doc. Alina Šaulauskienė Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Šiais laikais tarp gydytojų nedaug sutiksime asmenybių, kurios gydydamos ligonių kūną gydytų ir jų sielas. Būtent tokia gydytoja yra doc. Alina Elena Čekanauskaitė-Šaulauskienė. Ji gimė 1928 m. gruodžio 11 dieną Panevėžyje, teisininko šeimoje. Tėvas Povilas Čekanauskas 1940 metais buvo ištremtas į Sibirą, tačiau į trėmimo vietą neatvyko – dingo be žinios. Savo testamente tėvas dukrai rašė: „Būk kukli, darbšti, ne tinginė, nes per mokslą, darbą ir pasišventimą sukursi gražią ateitį sau ir kitiems“.

Alina 1947 metais aukso medaliu baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją, o 1953 metais Kauno medicinos institute įgijo gydytojos specialybę.  1953–1956 metais dirbo akušere-ginekologe Zarasuose. Čia sukūrė šeimą, išaugino dukrą Dalią Mariją, sūnų Marių Povilą.  1956 metais šeimai persikėlus į Vilnių, I gimdymo namuose ėjo neonatologijos skyriaus vedėjos ir akušerės-ginekologės pareigas. 1958–1995 metais dirbo Vilniaus universiteto klinikinėje ligoninėje akušerijos-ginekologijos skyriuose. Čia darbo patirties, žinių sėmėsi iš žymių gydytojų – doc. V. Barono, doc. P. Steponėno, doc. Pr. Skruibio, gyd. D. Mažonytės, gyd. D. Pareigytės ir kt. 1966 metais apsigynė disertaciją „Elektrolitų koncentracijos kitimai nėščiųjų kraujyje vėlyvų toksikozių  atvejais“, parengė moterų konsultacijoms šios nėščiųjų patologijos ankstyvos diagnostikos ir gydymo metodikas.  1968–1976 metais vadovavo gimdyklos ir priėmimo skyriams, dirbo pedagoginį darbą.  Nuo 1976 metų dirbo VU akušerijos-ginekologijos katedroje asistente, nuo 1980 – docente, nuo 1993 – Vilniaus universitetinės ligoninės moterų klinikos ir  Vilniaus perinatalinio centro vadove. Stažavosi Kauno respublikinėje ligoninėje, Erfurto, Greifsvaldo, Kijevo, Maskvos, Peterburgo klinikose, dirbo pedagoginį darbą.

Respublikos ir užsienio spaudoje yra paskelbusi per 120 mokslinių straipsnių, yra vadovėlio „Gimdymo pagalba“ bendraautorė. Skaitė pranešimus  konferencijose ir  respublikiniuose suvažiavimuose Lietuvoje ir užsienyje: Vienoje, Varšuvoje, Hagoje, Gdanske, Kijeve, Maskvoje, Peterburge, Vitebske, Vroclave, Toronte. Yra parašiusi knygas: „Vilniaus universitetas: akušerijos ir ginekologijos  katedra 1803–1993 m.“ (V., 1993), „Hipokratas vėl su mumis“ (K., 1997), „Rachelės rauda“ (K., 1998), „Vaisingumo pažinimas ir valstybinė šeimos politika“ (K., 1998).  Vadovavo daugelio studentų moksliniams darbams, aštuoneri jų buvo premijuoti Maskvos, Minsko, Rygos medicinos institutuose.  2001 metais jai suteiktas  Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos garbės vardas.  

Doc. A. Šaulauskienės dvasinės vertybės buvo ugdomos šeimoje, o nuo 1945 metų ji įsitraukė į pogrindinės ateitininkų organizacijos veiklą ir 1946 metais tapo jos pirmininke. Katalikišką pasaulėžiūrą formavo ir iškilūs Panevėžio pedagogai – vidurinės mokyklos direktorius ir klasės auklėtojas mokytojas Stasys Janauskas, kapelionai Alfonsas Sušinskas ir Pranas Račiūnas. Jų dėka jau brandžiame gyvenimo tarpsnyje Alina ryžtingai pasirinko žmogaus gyvybės, jos orumo ir apsaugos gynimo kelią. 1990 metais ji įstojo į Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociaciją, kurios pirmininke dirba nuo 1995-ųjų. Asociacijos iniciatyva 1997 metais buvo atnaujinta krikščioniškomis vertybėmis pagrįsta Hipokrato priesaika, kurią pasirašė 42 garbūs Lietuvos medicinos habilituoti daktarai, profesoriai.  Šia priesaika prisiekė per 4000 gydytojų, kurie nebuvo anksčiau prisiekę arba buvo prisiekę Šveicarijos gydytojų įžadu. Nuo 1999 metų atnaujinta Hipokrato priesaika prisiekia Kauno medicinos universiteto absolventai medikai. 1997 metais doc. A. Šaulauskienės vadovaujamos Asociacijos iniciatyva į lietuvių kalbą buvo išversta „Sveikatos apsaugos  darbuotojų chartija“ (Vatikanas, 1995). Asociacijos iniciatyva nuo 1997 m. Lietuvoje kasmet švenčiama Pasaulinė ligonių diena, o nuo 1998-ųjų – Pasaulinė gyvybės diena. 1998 metais asociacija Rasų kapinėse pastatė negimusiems kūdikiams skirtą paminklą, o 2000-aisiais VU Moters klinikos kieme – dekoratyvinę skulptūrą „Motinystė“. Asociacija yra surengusi 22  konferencijas medicinos etikos ir moralės klausimais. Docentė yra Lietuvių katalikų mokslo akademijos aktyvi narė, jos moksliniai darbai spausdinami Akademijos leidiniuose. Be to, ji yra „Sveikatos mokslų“ žurnalo redakcijos narė.

Gruodžio 18 dieną doc. A. Šaulauskienės jubiliejaus proga Vilniaus krašto akušerių-ginekologų draugija suruošė posėdį, kuriame buvo apžvelgtas jubiliatės gyvenimo kelias ir pasiekimai.

© 2009 „XXI amžius“