Alkoholis – masinio naikinimo ginklas

Vytautas Visockas

Ar ne per stipriai pasakyta? Tas „ginklas“ gaminamas ir legaliai, ir nelegaliai, vartojamas – tik legaliai, kartais net labai iškilmingai. Tas ginklas, kaip ir visi masinio naikinimo ginklai, labai labai brangus. Jo gamintojams mokame pasakiškus pinigus, jo gamintojai – pasakiškai turtingi. Jie „stato“ mokyklas, ligonines, jie negaili milijonų futbolininkams ir krepšininkams. Jie pretenduoja į ambasadorius, prezidentus, jie remia partijas...

Masinio naikinimo ginklas – savo tautos, savo visuomenės naikinimui? Labai klastingas ginklas. Naikina tik žmones, kurie ne iškart supranta, kad tapo jo aukomis. Kurį laiką jiems gera, linksma. Kai kuriems, patekusiems į alkoholio veikimo lauką, pavyksta iš jo ištrūkti, o tų, kuriems nepavyksta, gyvenimas baigiasi, švelniai tariant, labai liūdnai.

Prof. Viktoro Pavlovičiaus Krivonogovo straipsnyje „Sobriologijos dėsniai“, kurį čia pristatau, kalbama apie alkoholį kaip genocido įrankį alkoholio mafijos rankose. Jame pateikiama šiurpių faktų ir apibendrinimų iš SSRS, Rusijos gyvenimo. Beveik visi jie kaip du vandens lašai tinka ir Lietuvai, juk neseniai dar „į sveikatą“ gėrėme drauge, piktinomės, kad rusai mus išmokė degtinę maukti stiklinėmis arba tiesiog iš butelio. Ko gero, pralenkėme savo mokytojus. Dabar mokomės iš Vakarų Europos. Dabar geriame ir stiklinėmis, ir „kultūringai“, „saikingai“.

Remdamasis sobriologijos dėsniais, prof. V. P. Krivonogovas demaskuoja alkoholio gamybos ir prekybos mafiją, atskleidžia kai kurių alkoholio vartojimo, jo žalingumo ir „nekaltumo“ mitų tikrąsias priežastis. Juk daugelis manome, kad saikingai, kultūringai gerti nepavojinga. Deja, „kultūringas“ ir „saikingas“ alkoholio vartojimas – girtuoklystės, alkoholizmo šaltinis. Ne kiekvienas „kultūringai geriantis“ tampa alkoholiku, tačiau kiekvienas alkoholikas praėjo „kultūringai geriančio“ stadiją, teigia profesorius. Priežasčių ir pasekmių ryšio analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent masinis „kultūringas gėrimas“ yra problemos esmė, o alkoholizmas – pasekmė. Visuomenę pradėti blaivinti reikia nuo kultūringai geriančių, nes alkoholikų blaivinimas – kova su pasekmėmis, visada nesėkminga kova. Vandens sėmimas rėčiu.

Kitas mitas. Mažinsime, ribosime alkoholio gamybą ir prekybą – padaugės alkoholio surogatų. Anaiptol! Remiantis sobriologijos dėsniais, alkoholio surogatų gamyba ir vartojimas tiesiog proporcingas legalaus, „gero“ alkoholio suvartojimui: daugiau legalaus alkoholio – daugiau ir nelegalaus.

Straipsnyje įtikinamai įrodoma, kad negalima daryti jokių nuolaidų „silpniems“ gėrimams, atvirkščiai, jiems turi būti suduotas smūgis visų pirma, nes pats baisiausias narkotikas – ne tas, su kuriuo alkoholio priklausomybėje esantis žmogus baigia savo gyvenimą, o tas, su kuriuo jis tą gyvenimą pradeda. O ką naujoji mūsų valdžia padarė šiomis dienomis?! Jai „alus gerti sveika“! Būtent alui, o gal tik jo gamybos bosams ji pritaikė mokestinę nuolaidą! Alkoholio daroma žala žmogui priklauso nuo alkoholio kiekio ir labai mažai arba visai nepriklauso nuo rūšies – vyno, alaus, degtinės... Nepriklauso ir nuo to, geri kultūringai ar nekultūringai, švenčių metu ar darbo dienomis, kokybiškas alkoholis ar nelabai, po truputį ir dažnai geri ar retai ir po daug... Alus ir šampanas, visokie silpni kokteiliai, saldainiai su likeriu arba romu  pirmiausia į pražūtį stumia vaikus ir moteris. Vaikams žalingas net bealkoholinis alus, „vaikų šampanas“! Nesitikėjote?

Nuostoliai dėl alkoholio vartojimo kelis kartus viršija pajamas, gautas iš alkoholio industrijos ir prekybos mokesčių ir akcizų pavidalu. Tačiau alkoholio gamybos ir prekybos mafija labai stengiasi, kad tiesa apie alkoholio daromą žalą būtų nutylima, neigiama, menkinama. Už didelius pinigus šiame netiesos sakyme tai mafijai kartais talkina net mokslininkai, menininkai, sporto specialistai... Prisimenate neseną triukšmą,  kai „mus vienijo alus ir pergalės“? Tada negražiai atrodė ne tik girdančioji mafija, bet ir tie, kuriems nuo prabangaus stalo šis tas nubyra... Net menkutis mirtinos galybės apribojimas nuo dvidešimt antros valandos vakaro iki aštuntos valandos ryto sukėlė susierzinimą. Juk siekiame rekordo, norime nustebinti ne tik Vakarų Europą, bet ir Rusiją: dvidešimt litrų gryno etilo alkoholio kiekvienam Lietuvos gyventojui per metus – ne riba! Kai kas sako, kad ta riba seniai peržengta.

Neabejoju, ir šis prof. V. P. Krivonogovo straipsnis tautos girdytojams, nesuskaičiuojamų kančių ir nelaimių kaltininkams, labai nepatiks. Vien dėl to reikėtų būtinai jį perskaityti ir susimąstyti. Profesoriaus žodžiais tariant, visų pirma svarbiausia išblaivinti deputatą, kultūringai geriantį mokytoją, gydytoją, t. y. tuos, kurie formuoja liaudies pasaulėjautą ir daro sprendimus, taip pat ir politinius. Svarbiausia išblaivinti esančius valdžioje.

Sobriologijos dėsniai 

Prof. Viktoras Krivonogovas 

Sobriologija – tai ne tik propaganda ir agitacija, kurios esmė – primityvios formulės, pavyzdžiui, „kenkia sveikatai“ arba „alkoholis – tai nuodai“, nors šias tiesas vargu ar kas galėtų paneigti. Tai toks pat mokslas, kaip matematika, fizika arba bet kuris kitas. Kaip ir tie mokslai, jis turi savo dėsnius, kurių prisilaikant galima bet kurioje šalyje likviduoti alkoholio grėsmę gyventojams, ne „minimalizuoti pavojų“, o visiškai pašalinti  alkoholizmą.

Kaip besivystantis mokslas, beje, patiriantis didelį priešininkų spaudimą, dosniai alkoholio struktūrų maitinamą, jis yra kūrimosi stadijoje. Dauguma jo dėsnių ir dėsningumų dar ne iki galo suformuluoti, tačiau šis darbas atliekamas sparčiai, ir pamažu ryškėja šio mūsų laikais labai reikalingo mokslo kontūrai.

Pabandysime suformuluoti svarbiausius šio mokslo teiginius, bent jau tuos, kuriuos aptikome rusų sobriologų darbuose. Siekiant neperkrauti straipsnio nuorodomis, paminėsime, kad čia pasinaudota  F. G. Urlovo, S. A. Šičko, N. A. Krasnonosovo, J. K. Kokuškino, A. N. Majurovo, V. G. Ždanovo, B. J. Iskakovo, E. G. Batrakovo ir kitų darbais.

Pagrindiniai teiginiai išdėstyti laisvai ir išskirti kitu šriftu. Prie kai kurių mes pridedame komentarus, daugelis jų akivaizdūs ir be komentarų.

Prekyba alkoholiu nenaudinga biudžetui, nes nuostoliai dėl alkoholio vartojimo  kelis kartus viršija pajamas, gautas mokesčių ir akcizų pavidalu iš alkoholio industrijos ir prekybos.

Kai kalbama apie naudą, gaunamą iš alkoholio prekybos, pateikiamos milžiniškos pinigų sumos, į valstybės biudžetą patenkančios mokesčių ir akcizų pavidalu. Jos išties didžiulės  šalyse, kuriose gausiai vartojamas alkoholis. Todėl daromos tarsi labai išmintingos išvados, kad be šių mokesčių visa finansinė sistema žlugtų, kad už „girtus“ pinigus galima pastatyti mokyklas, ligonines, stadionus, laiku išmokėti atlyginimus gydytojams, mokytojams, teisėtvarkos pareigūnams ir t.t. Kaip paskutinis alkoholio prekybos naudingumo argumentas –  alkoholio gamybos savikainos (itin mažos) ir pardavimo kainos skirtumas. Pavyzdžiui, praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pradžioje vieno litro spirito gamybos savikaina – vos 38–40 kapeikų. Litras spirito – tai maždaug  penki buteliai degtinės, o kiekvieno butelio pardavimo kaina – 3 rubliai 62 kapeikos, t. y. apie 18 rublių už visą partiją. Skirtumas – 45 kartai. Savikainos ir pardavimo kainos, žinoma, įspūdingos, ir daugelis girdymo sistemos kritikų po tokių svarių „argumentų“ sutrinka. Tačiau visi šie „argumentai“ griūva, kai pradedama skaičiuoti to paties biudžeto nuostolius, patiriamus dėl alkoholio vartojimo.

Iš ko susideda tie nuostoliai? Pirmiausia – tai darbo našumo sumažėjimas, ypač ryškiai pastebimas pirmadieniais ir po švenčių. Logiška būtų tikėtis, kad pailsėjus darbo našumas turėtų, atvirkščiai, padidėti, tačiau taip nėra. Ypač pastebimai darbo našumas krinta po švenčių, juo labiau jeigu pasitaiko kelios šventės viena po kitos. Rusijoje toks kritimas ilgai buvo pastebimas pirmojoje sausio pusėje. Ekonominės sistemos sutrikimas tuo metu būdavo toks didelis, kad Valstybės Dūmos deputatai prieš kelerius metus nusprendė tomis dienomis visiems „padovanoti“ privalomas atostogas. Sovietų Sąjungoje 1970–1980-aisiais, alkoholinio genocido metais, darbo laiko nuostoliai dėl alkoholio vartojimo buvo skaičiuojami milijonais žmogaus darbo dienų per metus, o tai – daugiamilijoniniai nuostoliai. Alkoholis arba pagirios tiesiogiai susiję su traumomis įmonėse ir tai taip pat milijardiniai nuostoliai. Dėl sunkių traumų žmogus tampa invalidu, pensininku dėl invalidumo. Ir tai taip pat milžiniškos netektys šalies mastu. Alkoholis stimuliuoja daugybės somatinių ir kitokių susirgimų atsiradimą. Pavyzdžiui, kepenų cirozė, pankreatitas, širdies ir kraujagyslių ligos, visa tai didina valstybės išlaidas ligonių gydymui, ligoninių ir poliklinikų išlaikymui, jų personalo darbo apmokėjimui. Papildomi milijardai išlaidų.

Dėl alkoholio poveikio šimtai tūkstančių piliečių kasmet įvykdo įvairių nusikaltimų, kurių jie blaivūs niekada nebūtų padarę. Žmonės atsiduria kalėjimuose, nedirba, liaujasi gausinę visuomeninį turtą, atvirkščiai, tampa valstybės išlaikytiniais. Kalinių darbas tų išlaidų nekompensuoja. Remiantis oficialia statistika, iki trečdalio visų nusikaltimų Rusijoje padaroma alkoholinės intoksikacijos būsenoje, tačiau ši statistika aiškiai sumažinta, nes dažnai nusikaltėlis sulaikomas ne iškart po nusikaltimo, neįmanoma nustatyti jo būklės nusikaltimo momentu. Ne trečdalis, o, galimas daiktas, pusė, kai kurių analitikų manymu, net du trečdaliai nusikaltimų padaromi alkoholio poveikyje. Įdomu tai, kad dėl dalinio „alkoholio prekystalio sumažėjimo“ 1985–1987 metais ketvirtadaliu sumažėjo bendras nusikalstamumas, o sunkių nusikaltimų – trečdaliu. Be to, daug nusikaltimų padaroma siekiant įsigyti alkoholio, nors nusikaltimo momentu nusikaltėlis buvo tarsi ir blaivus. Narkotinė priklausomybė nuo alkoholio kai kuriuos žmones skatina įsigyti pinigų nusikalstamu būdu, o tai ir atveda juos į kalėjimus. Kalėjimų ir lagerių sistema iš valstybės pareikalauja daug išlaidų. Jeigu tarsime, kad pusė kalinių į ten pateko dėl tiesioginio arba šalutinio alkoholio poveikio, pusę visų išlaidų teisėsaugos organams ir kalėjimų sistemai valstybė gali drąsiai priskirti nuostoliams dėl alkoholio industrijos. O tai – milijardai rublių.

Daug autoavarijų sukelia girti, išgėrę žmonės, ir šią išlaidų dalį taip pat galima laikyti kaip duoklę alkoholiui; čia priskirtini materialiniai nuostoliai, kuriuos patiria ir gyventojai, ir valstybė (jeigu sugadintos transporto priemonės buvo valstybinės), čia „telpa“ darbingumo netekimo nuostoliai, nuostoliai dėl į avariją patekusių žmonių mirčių. Tai vėl milžiniški pinigai iš valstybės biudžeto. Dėl neadekvataus girtų žmonių elgesio sukeliama daug gaisrų, ir vėl milijardiniai nuostoliai. Suluošinami, miršta žmonės – nauji nuostoliai. Išlaikyti priešgaisrines tarnybas, gydyti gaisruose nukentėjusius žmones – papildomos išlaidos.

Dažna gaisrų priežastis: girtas žmogus užmigo rūkydamas cigaretę. Vien tik Krasnojarske užregistruojama daugiau kaip 200 tokių nelaimių per metus. Žūsta gaisro kaltininkas, padaroma daug žalos visam namui, nukenčia kiti žmonės, neretai – vaikai. Visa tai – ir tragedijos, ir daugiamilijoniniai biudžeto nuostoliai.

(Bus daugiau)

© 2009 „XXI amžius“