Genetinė diskriminacija – nusikaltimas žmoniškumui

Mindaugas BUIKA

Genetikos pradininkas augustiniečių abatas Gregoras Mendelis

Naujų terapijos metodų skatinimas

Daugėjant piktnaudžiavimo atvejų genetikos pasiekimais, Popiežiškoji gyvybės akademija surengė tarptautinį kongresą tema „Naujos genetikos galimybės ir eugenikos rizika“. Popiežius Benediktas XVI vasario 21 dieną audiencijoje priėmęs susitikimo dalyvius perspėjo dėl atsirandančių naujų subtilių būdų diskriminuoti žmones, turinčius genetinių defektų, ar dėl jų atsiradusių ligų stengiantis juos visiškai eliminuoti iš visuomenės dar prieš gimimą. Šventasis Tėvas kvietė kovoti su vadinamuoju „genetiniu redukcionizmu“, nes žmogus yra daugiau nei tik fizinis kūnas.

Pradėdamas kalbą kongreso dalyviams jis priminė, jog genetikos pradininku buvo augustiniečių abatas Gregoras Mendelis (1822–1884). Tuometinėje Čekoslovakijoje, priklausiusioje Austrijos (Habsburgų) imperijai, gyvenęs vokietis vienuolis per augalų hibridizacijos eksperimentus pirmasis atrado paveldimumo dėsnį. Nuo to laiko genetikos mokslas toli pažengė ir tapo viena svarbiausių biologijos ir medicinos mokslo sričių. Pastarosios suteikia informaciją apie „neregimąją žmogiškąją kūno architektūrą ir ląstelių bei molekulių procesus“, nulemiančius visą fiziologiją.

Šis pažinimas, ypač paveldimų ligų diagnozavimas, pasak popiežiaus Benedikto XVI, įgalino sukurti atitinkamus terapijos metodus, kurie suteikia sveikatos atgavimo viltį. Todėl genetikos laimėjimai yra sveikintini, ir šioje srityje dirbančius mokslininkus reikia remti, galvojant apie tikrąją žmonijos pažangą. Bet kartu svarbu pabrėžti, kad asmuo negali būti išimtinai tapatinamas tik su turima genetine informacija, kadangi jis turi ne tik kūną, bet ir sielą, gebėjimą suvokti tiesą ne tik apie save, bet ir apie jį supantį pasaulį. „Kiekvienas žmogus yra daug vertingesnis, nei jo turima genų kombinacija, kurią jis paveldi iš tėvų“, – sakė Šventasis Tėvas.

Todėl naujos gyvybės pradėjimas negali būti sumenkintas iki biologinės reprodukcijos, kaip yra visų kitų gyvūnų rūšių atžvilgiu. Kiekvieno asmens atsiradimas pasaulyje „visada yra naujo kūrinio aktas“, kuriame dalyvauja ne tik žmogus, bet ir Dievas. Popiežius Benediktas XVI priminė išminties kupinus 139-osios psalmės žodžius, kuriais kreipiamasi į Viešpatį: „Juk tu mano širdį sukūrei, užmezgei mane motinos įsčiose… Mano išvaizda tau buvo žinoma, kai buvau slapta kuriamas“. Todėl jei norime įžengti į žmogiškosios gyvybės slėpinį, negalima leisti, kad mokslas izoliuotųsi nuo tikėjimo ir vienas pats tartų savo paskutinį žodį.

Eugenikos apraiškos nusipelno pasmerkimo

Todėl, pasak Šventojo Tėvo, yra teisinga vėl iš naujo aptarti eugenikos pavojų. Eugenika remiasi teorija, kad genetikos principais neva galima gerinti žmogaus paveldimas savybes. Popiežius priminė, „kad praeityje eugenika buvo naudojama kai kurių valstybinių režimų, kaip smurto prieš „nepilnaverčius“ asmenis priemonė ir kaip neapykantos kai kurioms tautoms bei žmonių grupėms įrankis. Dėl to eugenika prieš 60 metų buvo pasmerkta paskelbtoje „Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje“.

„Nepaisant to, net ir mūsų dienomis pasitaiko šios neapykantą žmogui skelbiančios praktikos apraiškų, pristatomų kitokiais aspektais“, konstatuoja Benediktas XVI. Žinoma, ideologinė ar rasistinė eugenika dabar jau nepropaguojama, bet formuojasi nauja tendencija, kai yra nusprendžiama, ar žmogaus gyvybė verta, ar neverta egzistuoti dėl tam tikrų genetinių savybių. Prioritetas teikiamas žmogaus darbingumui, efektyvumui, fiziniam grožiui bei sveikatos stiprumui, o kitos egzistencijos sritys laikomos nevertomis dėmesio. Tokiu būdu kūdikiai, kuriems nustatyti genetiniai trūkumai bei genetinės ligos dar prenataliniame būvyje, gali būti pasmerkiami sunaikinimui, kadangi jie neva „neverti gyventi“.

Griežtai įvertinęs pradėtų kūdikių mėginimą nužudyti dar prieš gimimą, Šventasis Tėvas pabrėžė, kad toks smurto aktas dėl „realių ar tariamų genetinių faktorių“ turi būti prilygintas „nusikaltimui prieš žmoniškumą“, kaip ir genocidas. Kiekvienas žmogus yra apdovanotas lygiateisiu orumu egzistuoti, todėl jo „biologinis, psichologinis ar kultūrinis išsivystymas bei sveikatos būklė niekada neturi tapti diskriminavimo elementu“, – tvirtino popiežius Benediktas XVI. Jis priminė, kad mokslas visada turi laikytis etikos primato, ypač kai kalbama apie žmogaus gyvybės apsaugą. „Jeigu žmogus manipuliacijos objekto nuo pat pirmųjų savo vystymosi etapų yra sumenkinamas iki eksperimentinės manipuliacijos objekto, tuomet reiškia, kad biotechnologija pasiduoda stipresniojo valiai“, kas prieštarauja tikrajam žmoniškumui.

© 2009 „XXI amžius“