Ar sustabdysime lietuvių tautos genocidą

Darius Šlapakauskas,

Piliečių sąšaukos tarybos narys  

2008 metų rinkimuose visos partijos savo rinkimų programose deklaravo alkoholinės ir narkotinės profilaktikos svarbą. Matyt, esama padėtis netenkina bandančių valdyti valstybę.

Sveikatos apsaugos ministerija pasirinko kelią kovoti su pasekmėmis. 2008 m. gruodžio 31 dienos ministro įsakymas Nr. V-1288 skelbia, kad pakaitinis medikamentinis gydymas yra vienintelis būdas kovoti su alkoholizmo ir narkomanijos pasekmėmis. Tam skiriamos mokesčiais surinktos lėšos. Vilniaus priklausomybės ligų centras parengė programą (2009-02-10, Nr. 2.9-2.2-52), pagal kurią bus nemokamai dalinamas sintetinis opiatas metadonas. Tam tikslui ruošiamasi įsigyti mobilųjį sveikatos kabinetą „žydrąjį autobusiuką“ ir nemokamai dalinti sintetinį opiatą metadoną. Tikslas – atitraukti nuo čigonų taboro narkomanus. Kam mokėti narkotikų prekeiviams, jei gali gauti nemokamai? Dar ir sveikatą patikrins, ar ilgai liko vartoti. Reguliariai vartojantis opiatus vidutiniškai gyvena 5–6 metus. Visa bėda, kad nuolat atsiranda naujų vartotojų, todėl valstybei teks vis daugiau lėšų skirti metadono platinimui. Taigi, žmogui reikia duoti to, ko jis nori, ir socialinės problemos išsispręs. Kad ir mūsų sąskaita.

Lyg ir viskas aišku, bet kyla klausimas – kokia valstybės politika Lietuvos piliečių atžvilgiu? Koks valdymo tikslas? Jei tikslas sumažinti lietuvių populiaciją – tada viskas gerai, planai sėkmingai vykdomi. Neskaitant sėkmingai išvytų ekonominių pabėgėlių, nuolat daugėja mirštančių nuo alkoholio, tabako ir narkotikų, dėl abortų, feminizmo ir lytinių nukrypimų propagandos ir tolerancijos mažėja gimstamumas. Vadinasi, Lietuvos genocido planai sėkmingai vykdomi!

Peršasi mintis, kad Lietuvos valdžia pati nevaldo – Lietuvos „nepriklausoma“ valstybė vykdo pasaulinės globalios politikos nurodymus. O šiuo metu globalistai susiduria su trimis pagrindinėmis problemomis: žemėje gyvena per daug žmonių, visiems greitu laiku neužteks resursų, turi likti iki 3 mlrd.; senka žaliavos, stambiausios korporacijos privalo kontroliuoti kas liko; ekologija: reikia išvalyti savo gyvenamąsias teritorijas nuo gamybos, perkeliant arčiau resursų, mažinti atominių elektrinių skaičių ir t.t. Tai išdėstyta 1992 metų Rio de Ženeiro ir užpernai vykusioje Johanesburgo konferencijoje.

Kokia turėtų būti nepriklausomos valstybės politika, kad būtų sustabdytas tautos genocidas? Tikslas turėtų būti sveika, stipri ir saugi visuomenė. Tam reikia pripažinti Pasaulinės sveikatos organizacijos 28 sesijos, įvykusios 1975 metais, specialųjį sprendimą, kad alkoholis yra narkotinis nuodas, ardantis žmonių sveikatą, žudantis socialią asmenybę. Reikia pripažinti, kad alkoholis, kaip ir kiti narkotikai, sukelia priklausomybę. Kovoti reikia su alkoholiu, o ne su žmonėmis, pripratintais vartoti alkoholį (kova su pasekmėmis). Svarbi pagalba žmonėms, turintiems priklausomybę, – griežtas kvaišalų pasiekiamumo apribojimas. Iš to galima daryti išvadą, kad tai nėra maisto produktas ir prekyba juo turi būti vykdoma tik specializuotose, tam skirtose vietose.

Narkotikų vartotojai pavojingi visuomenei, juos privalu izoliuoti, keliant baudžiamąsias bylas, skiriant laisvės atėmimą ir 3–5 metų psichologinio gydymo kursą. Mėnesiui vidutiniškai narkomanas išleidžia 3000 litų narkotikų įsigijimui, tokių žmonių darbingumas nėra pakankamas, kad jie uždirbtų tiek pinigų. Jie priversti patys platinti narkotikus (kas šešta dozė nemokamai), užsiimti plėšimais, vagystėmis, sukčiavimais, prostitucija ir t. t. Antisanitarinės narkotikų vartojimo sąlygos sudaro plačias galimybes plisti pavojingoms visuomenei ligoms.

Tai pripažinus galima planuoti ateities veiksmus. Narkotikų platintojai prilyginami serijiniams žudikams, iš jų konfiskuojamas turtas, narkomanams turi būti taikomas priverstinis gydymas atskirose „sanatorijose“. Galima pritaikyti esamas patalpas, panaudoti dar neprivatizuotas Seimo ar Vyriausybės poilsio namus, sanatorijas. Manome, narkomanų „poilsis“ svarbesnis. Gydymui taikyti ne opiatus, o detoksikacijos vaistus Revia (Noltreksono hidrochloridas, palengvinantis abstinenciją). Toliau – reikia psichologiškai paruošti žmogų gyvenimui be narkotikų.

Griežtos bausmės narkotikų vartotojams ir platintojams paveiktų jaunų žmonių sąmonę, atsisakant narkomano kelio.  Niekas nepradeda vartoti narkotikų nepabandęs rūkymo ir alkoholio, tai žingsnis ieškoti dar stipresnių pojūčių. Vidinis poreikis patirti malonumą stumia tolyn – iki mirties. Todėl patys pirmieji žingsniai – maksimaliai apriboti alkoholio prieinamumą. Prekyba specializuotose parduotuvėse, amžiaus cenzo didinimas, asmenų, perkančių alkoholį registracija, pranešant duomenis į SODRĄ. Tai rizikos grupės asmenys, kuriems turi būti taikomi didesni sveikatos draudimo mokesčiai. Tokios priemonės žymiai sumažintų legalų alkoholio vartojimą.

Kontrabandą, gamybą ir nelegalią prekybą alkoholiu ir kitais kvaišalais reikia vertinti kaip valstybės pamatų griovimą ir už šiuos veiksmus padidinti baudžiamąją atsakomybę. Turi būti keliamos baudžiamosios bylos su laisvės atėmimu, turto, naudojamo kontrabandai, gamybai ar nelegaliai prekybai (namų, butų, taksi automobilių ir kitų prekybos, kontrabandos priemonių) konfiskavimu. Paviešinus nors porą tokių bylų žymiai sumažėtų noras nelegaliai pasipelnyti, rizikuoti savo ir šeimos gerove. Reikėtų mokėti premijas pareigūnams už kontrabandos, gamybos, prekybos taškų išaiškinimą ir likvidavimą. Skatinimą sieti su atsakomybės padidinimu, jei būtų nuslėpti kontrabandos ar prekybos atvejai, reikėtų kelti baudžiamąsias bylas. Tokios priemonės sumažintų nelegalaus alkoholio vartojimą.

Svarbu inicijuoti kokybiškai ir tematiškai kitokią, negu egzistuoja, alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo prevencinio darbo sistemą. Pedagogų profesinės raidos centre (PPRC) reikia organizuoti kursus, formuojančius pedagogų neigiamą požiūrį į alkoholį ir įrodančius blaivybės svarbą. (Psichologų įrodyta, kad žmogus negali išugdyti kituose tų vertybių, kurių pats neturi.) Šiuos kursus įtraukti į pedagogų atestavimo sistemą kaip privalomus. Tokius kursus gali vesti tik tie pedagogai, kurie patys ne vienerius metus gyvena blaiviai ir turi pakankamai specialių, blaivybės svarbą įrodančių ir neigiamą požiūrį į alkoholį formuojančių žinių. Tokių specialistų Lietuvoje jau yra.

Tai tik keletas minčių, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi. Manau, tai valdančiųjų apsisprendimo reikalas – klausyti proto ir sąžinės balso ar globalistų primetamo veiklos plano.

© 2009 „XXI amžius“