Skatinkime nepakantumą girtavimui

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

2008-aisiais – Blaivybės metais – džiaugėmės, kad valstybės skirti pinigai nenuėjo veltui: buvo išleista keletas leidinių, surengta antialkoholinių renginių, sumažėjo apsinuodijimo alkoholiu atvejų, parduotuvėse mažiau parduodama alkoholinių gėrimų. Tačiau Blaivybės metams skirti pinigai išseko, liko tik visuomeninių organizacijų entuziastai, tebepuoselėjantys blaivybės daigus.

Atliktas tyrimas „Pagalbos asmenims, sergantiems priklausomybės nuo alkoholio ligoms, priemonės ir sistema Lietuvoje“ (tyrimo vadovė doc. dr. Ilona Tamutienė ir dr. Giedrė Baltrušaitytė) buvo  pristatytas balandžio viduryje LR Seime. Jis atskleidė naujų negatyvių reiškinių: girtaujančių paauglių mergaičių skaičius susilygino su berniukų skaičiumi (jos, be abejo, pamėgdžioja savo stikliuko nevengiančias motinas), globos namų auklėtiniai, pabuvoję savaitgaliais juos priglaudusiose šeimose, grįžta apgirtę ir dar parsineša alkoholinių gėrimų. Tarp jaunimo išpopuliarėjo sidras –  silpnas alkoholinis gėrimas, kurio didesniu kiekiu galima apsinuodyti. Pastebėta, kad suaugę žmonės tapo atsparesni alkoholiui. Pasitaiko, kad vyro kraujyje randama net 4, 4,5 ar net 5 promilės alkoholio. Panaikintas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo, taikytas iki 2000 metų, panaikintos blaivyklos. Kai šeimoje įsisiautėja smurtaujantis girtuoklis, kviečiama policija. Tačiau policininkas – ne psichiatras, ne socialinis darbuotojas, ne vaikų teisių gynėjas. Paprastai policininko akivaizdoje smurtautojas nurimsta, o jam išvažiavus, tampa dar agresyvesnis. Tapo įprasta šventes švęsti išgeriant kuo daugiau alkoholinių gėrimų, dažnai surogatų, pačių prasčiausių gėrimų. Net bendruomenių šventės baigiasi  išgertuvėmis, kurias stebi ir vaikai. Jiems susidaro įspūdis, jog kiekvienas žmonių sambūris turi baigtis girtavimu. Pastebėta, kad girtaujama ir pasiturinčiose šeimose, o tėvai teisina ir gina apgirtusį savo vaiką.

Ką daryti? Į šį klausimą atsakymų ieškojo Sveikatos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacijos atstovai, savivaldybių vicemerai. Nustatyta, kad atgaivinti priverstinį alkoholikų gydymą nėra prasmės. Toks gydymas brangiai kainuoja, tačiau naudos duoda mažai. Iš medicinos įstaigos sugrįžęs žmogus patenka į tą pačią aplinką ir vėl pradeda girtuokliauti. Iš naujo steigti blaivyklas taip pat nevertėtų, tačiau smurtaujantį girtuoklį kokią parą palaikyti areštinėje būtina. Nors tą parą šeima turėtų ramybę, o girtuoklis – laiko įvertinti savo poelgius.

Labai svarbu skatinti motyvaciją: jeigu girtuokliausi, neteksi darbo, o praradęs sunkiau įsidarbinsi, be to, negalėsi vairuoti automobilio. Pastebėta, jog įstatymų griežtinimas duoda gerų rezultatų. Tačiau apie girtavimą reikia vis dažniau kalbėti kaip apie blogį visur: viešose vietose ir privačiame bendravime, reikia visomis priemonėmis skatinti nepakantumą girtuokliavimui. Kaip atsvarą vertėtų propaguoti sveiką gyvenimo būdą, laisvalaikio leidimą gamtoje, bėgiojimą parkų ir miškų takeliais ir t. t.

Apibendrindamas diskusiją, Seimo narys gydytojas Antanas Matulas, laimėjęs rinkimus, propaguodamas antialkoholinę politiką, kalbėjo: „Alkoholizmas yra bendra mūsų nelaimė, visi privalome daryti įtaką aplinkai. Vicemerai, kodėl išduodate leidimus prekiauti alkoholiniais gėrimais? Tokio verslo neskatinkite. Mažinkite alkoholio prieinamumą, reklamą. Neleiskim sukompromituoti įstatyminės bazės. Nevažiuokime į renginius, kurie baigiasi girtuokliavimu. Visi susiimkime už rankų, skatindami nepakantumą girtuokliavimui“.

© 2009 „XXI amžius“