Karti tiesa apie alų

Ivanas KlimenkA

Chemijos mokslų daktaras Ivanas Klimenka

Nors alus žinomas nuo seno, o apynys Europoje kultivuojamas apie 1000 metų, iki šiol nėra aišku, kaip šis gėrimas veikia žmogaus organizmą. Iš vienos pusės, kai kuriose knygose galima rasti ištisas odes alui, besibaigiančias rekomendacijomis gerti alų nėščioms ir maitinančioms moterims, kad kūdikiai geriau miegotų. O iš kitos pusės, Rusijos gydytojas Genadijus Oniščenka sako, kad „ne AIDS, ne tuberkuliozė pražudys Rusiją, o jaunosios kartos įjunkimas į alų“.

Jau seniai buvo pastebėta, kad nuo spiritinių gėrimų vyrai moteriškėja, o moterys vyriškėja. Vyrai įgyja moteriškų požymių, juos ima varginti impotencija, o moterims žemėja balsas, prastėja charakteris, didėja veido plaukuotumas. Iš visų gėrimų negatyviausiai į vyrų ir moterų organizmo lytinius hormonus veikia alus. Oficialus mokslas išsiaiškino tuos dalykus tik 1999 metais. Pasirodė, apynių kankorėžiuose, kurie naudojami, kad suteiktų alui specifinį kartų skonį, yra 8-prenilnaringeninas (8-PN) – medžiaga, priklausanti fitoestrogenų klasei. (Fito – augalas, estrogenas – moteriškas hormonas). Panašios medžiagos yra ir kitose augaluose, pavyzdžiui, raudonajame dobile, liucernoje. Liaudies medicina seniai žino jų poveikį, todėl piemenys saugojo, kad gyvuliai per daug neprisivalgytų šių augalų, nes tas grėsė nevaisingumu (taip atsitiko Australijoje ganant avis raudonųjų dobilų lauke). Reikia pastebėti, kad 8-PN savo hormonine jėga viršija visus kitus fitoestrogenus 10–100 kartų ir priartėja pagal savo aktyvumą prie moteriško hormono – estrogeno. Šitas faktas nuo 1999 metų plačiai aptarinėjamas specialioje mokslinėje literatūroje, bet plačiam gyventojų ratui ši informacija praktiškai lieka neprieinama.

Kas yra lytiniai hormonai? Lytiniai hormonai reguliuoja lytinių organų formavimąsi ir funkcionavimą, antrinių lytinių požymių pasireiškimą, taip pat žmogaus elgesį. Vyro ir moters skirtumai pirmiausia pasireiškia tuo, kad vyro organizme gaminasi vyriškas hormonas – testosteronas, o moters organizme – moteriškas estrogenas. Būtent šių medžiagų veikimas lemia ne tik išorinį vyro skirtumą nuo moters (be jų vidiniai ir išoriniai lytiniai organai visai nesiformuoja), bet suteikia vyrui didelę raumenų jėgą, atitinkamą figūrą, veido plaukuotumą, vyrišką balsą ir figūrą, o moteriai – moterišką figūrą, beplaukį veidą, minkštesnį balsą ir moterišką charakterį. Jei žmogus gauna ne jam skirtą hormoną, tai jo išorė, balsas, charakteris greitai keičiasi. Tuo naudojasi žmonės, kurie sąmoningai nori pasikeisti savo lytinę priklausomybę.

Svarbi hormonų ypatybė yra net mažų koncentracijų efektyvumas. Sveikos moters organizme per parą pasigamina 0,3–0,7 mg estrogeno. Pagal svorį tai atitinka pusei kruopelytės cukraus! Šio kiekio moteriai visiškai pakanka. Litro alaus perskaičiuota moteriško hormono koncentracija į estrogeną gali pasiekti 0,15 mg. Reikia pažymėti, kad 90 proc. alaus fitoestrogeno yra neaktyvios formos, bet 30 proc. europiečių žarnyno mikrofloros paveikia taip, kad hormoną perveda į aktyvią formą organizmo viduje – plonajame žarnyne.

Ką alus duoda vyrui? Alų geriantis vyras savo organizmo vyrišką hormoną pakeičia į moterišką. Anksčiau vyriškas hormonas suteikdavo jam aktyvumą, valios kokybę, pergalės siekimą, norą lyderiauti, o dabar mes gauname bevalę tarpinės lyties būtybę, galinčią gulėti ant sofos ir bukai žiūrėti televizorių. Tokios būtybės keičiasi figūra – plečiasi dubuo, riebalai kaupiasi pagal moterišką tipą – ant šlaunų. Pilvo raumenys silpnėja ir atsiranda „alaus pilvas“. Užauga krūtys, prisipildo riebalų.

Kiekvieną dieną perpumpuodama papildomą skysčių kiekį, gaunamą su alumi, širdis žymiai padidėja, sienelės tampa plonos ir nukarusios, o iš išorės apauga riebalais. Vystosi širdies išeminė liga ir padidėja infarkto tikimybė. Fizinis krūvis vis sunkiau pakeliamas, atsiranda dusulys. Gydytojai šį sindromą vadina „alaus“ arba „Bavarijos“ širdimi. Darosi vis sunkiau atlikti vyriškas pareigas, vystosi impotencija, moterų potraukį keičia potraukis alkoholiui. Tokiu būdu pasitvirtina Vokietijos pirmojo reichskanclerio Bismarko žodžiai: „Nuo alaus tampama kvailais ir bejėgiais tinginiais“.

Ką moteriai duoda alus? Moteriškas organizmas veikia sudėtingiau nei vyro. Jame kiekvieną mėnesį hormoninis fonas žymiai keičiasi ir fitoestrogenų ar kitų hormoninių preparatų įsikišimas į šį mechanizmą gali turėti rimtų pasekmių – net sukelti nevaisingumą (kaip Australijos avims). Normalioje būsenoje moters organizmas tiek pagamina estrogeno, kiek jai tuo metu reikia. Jei moteris geria alų ir jos organizmas papildomai gauna moteriško hormono, tai, kaip rodo eksperimentai su žiurkėmis, gali padidėti gimda, suvešėti gimdos ir makšties audiniai, kiaušintakiuose skirtis papildomos išskyros ir gleivės, sutrikti mėnesinių ciklas. Dėl viso to moteris gali prarasti vaisingumą.

Apynių poveikis moterims buvo seniai žinomas. Joms plantacijose neduodavo rinkti apynių, nes dirbdamos šį darbą jos imdavo kraujuoti, nepriklausomai nuo ciklo dienos.

Jei vyrams alaus gėrimas sumažina potraukį priešingai lyčiai, tai moterims, priešingai, padidina ir tai sukelia šeimos santykių disharmoniją. Ypač liūdna matyti merginą su alaus buteliu vienoje rankoje, cigarete – kitoje, kabančią visų akivaizdoje ant vaikino kaklo. Tokį jos elgesį galima pavadinti „rujojančios katės“ sindromu, kai merginos lytinis potraukis toks stiprus, kad ji netenka jai būdingo kuklumo ir imasi aktyviojo, dominuojančio vaidmens ir siūlosi vaikinui.

Beje, tabako dūmuose aptiktas visas spektras fitoestrogenų, o vyrams rūkymas sukelia impotenciją, kuri išsivysto per 10–20 metų. Zyliojimasis yra susimaišymo būklė, kai protas jau nesugeba kontroliuoti hipertrofuotą geismą. Gaila, kad merginos kartais tai priima kaip normą ir neįtaria šio psichinio sutrikimo priežasties – alaus, rūkymo ir atitinkamos reklamos, primetančios atitinkamą gyvenimo būdą ir elgesį.

Nenoriu, kad šis straipsnis būtų įvertintas kaip kvietimas pereiti nuo alaus prie žymiai stipresnių alkoholinių gaminių – vyno ir degtinės. Būtent tokiu melagingu keliu eina pradedantis alkoholikas, palaipsniui didindamas stiprumą ir vartojimo dozę. Reikia pažymėti, kad bet kokie spiritiniai gaminiai veda prie vyrų ir moterų hormoninių pažeidimų, nes laikui bėgant alkoholis pažeidžia funkcijas ir sukelia sėklidės audinių, sėklidžių, antinksčių, kepenų pakitimus. Bet pagrindinį smūgį alkoholis suduoda smegenims, nužudydamas jų ląsteles, o pirmiausia pačias sudėtingiausias smegenų žievės funkcijas. Tokiu būdu, truputį suprastinus problemą, galima sakyti, kad jei žmogus iš pradžių nori tapti moraline išgama, o po to impotentu, tai jis geria degtinę. O jei pirmenybę teikia atbuliniam eiliškumui – iš pradžių impotentu, o jau po to išsigimėliu – geria alų. Normaliam žmogui nei alaus, nei degtinės nereikia.

Tarp kitko, vyrus ir moteris, prijunkusius prie alaus, galima pradžiuginti – visam laikui išsiskyrus su šiuo gėralu, jie gali suteikti savo organizmui galimybę susigrąžinti pradinį hormoninį statusą, o su laiku – ir prarastą sveikatą. Tačiau tokiems žmonėms atsisakyti nuo alaus kartais būna labai sudėtinga. Kodėl? Čia tinka vėl prisiminti apynius. Botanikos požiūriu, artimiausiu apynio giminaičiu yra kanapė, juos net galima kryžminti ir gauti hibridus. Kanapės yra narkotikų, tokių kaip marihuana ir hašišas, šaltinis. Ir apyniai šių narkotinių medžiagų turi, nors žymiai mažesnę koncentraciją. Be šito, apynys pagamina truputį morfino – veikiančio opiumo ir heroino pradžioje. Iš tiesų aluje esantis alkoholis taip pat yra narkotikas – šitą faktą pažymi valstybinis etanolio standartas  5964-82: „Etanolio spiritas... priklauso stipriai veikiantiems narkotikams“. Bet alaus priklausomybė formuojasi ne taip pastebimai. Bet prie jo priprantama daug greičiau nei prie kitų alkoholinių gaminių, o alaus alkoholizmas gydomas sunkiau nei įprastas alkoholizmas. B. G. Afanasjevas (A. A. Višinskio ligoninės Psichoterapinio skyriaus viršininkas) teigia, kad priklausomybę galima pajusti net bealkoholiniam alui ir tai priskiria kitų narkotinių medžiagų įtakai. Beje, alaus alkoholikams kartais pasireiškia narkotinio „laužymo“ simptomai. Tokiu būdu, dalindami narkotikus į „startinius“ ir „pribaigiančius“, tabaką ir alų priskirsim prie startinių narkotikų. Alus ypač pavojingas tuo, kad būtent per jį įvyksta ankstyvas vaikų, net iki 7 metų, pratinimas prie alkoholio. Ši aplinkybė turi ypač negatyvų poveikį tolimesniam protiniam, fiziniam ir lytiniam paauglių vystymuisi.

Keletas žodžių apie tradicinio alaus gamybą. Alkoholio broga daroma iš miežių salyklo, kurio angliavandenius alaus mielės perdirba į etilo spiritą. Bet be etilo spirito mielės išskiria visą „puokštę“ medžiagų – platų spiritų rinkinį (metilo, propilo, izoamilo ir kt.), sudėtingus efyrus, aldehidus, ketonus – visa tai, kas liaudies vadinama „ruginės (blogai valytos) aliejais“. Kai tų nuodų ir etilo spirito prisikaupia pakankamai, mielės žūsta, nes aplinka tampa netinkama tolimesniam jų gyvenimui. Pagamintą alų realizuoja vartotojams, kartais net nefiltruodami.

Liaudis teisingai sako: „Alus – ne degtinė.“ Iš tiesų pagal savo toksines charakteristikas alus, įskaitant jo suvartojimo kiekį, daug kartų blogesnis už degtinę, jis net kenksmingesnis už naminukę. Juk degtinės gamintojai naudoja specialiai išvalytą spiritą. Ir nors spiritas – nuodai, pirmiausiai ardantys smegenis, bet gamintojai didžiuojasi tuo, kad išvalė jį nuo dar toksiškesnių medžiagų. Net samanės varytojai nepilsto brogos į „bambalius“, o ją dar pervaro, tokiu būdu nors dalinai apvalo spiritą nuo sunkiųjų komponentų. Pagal degtinės standartą joje esantys sunkieji komponentai neturi viršyti 3 mg/l, o aluje šių toksinų yra 50-100 mg/l. Būtent dėl šios priežasties apsinuodijimas alumi būna daug sunkesnis. Tačiau toksinų skonis aluje yra silpnas, nes jį permuša apyniai. Įdomu pastebėti, kad net apynių spurgose laikosi kai kurie aukščiausi spiritai, o kai kurie iš jų regimai veikia smegenų darbą.

Plačios apimties tyrimų apie alaus poveikį žmogaus organizmui iki šiol nėra padaryta, kas ir suprantama, turint mintyje interesų kovą. Vis dėlto yra duomenų, kad alaus vartojimas padidina krūties vėžio tikimybę daugiau nei 30 proc., nežiūrint išgerto alaus kiekio.

Alus sukelia visą spektrą akių ligų. Rizika išsivystyti kataraktai ir makulopatijai (geltonojo taško distrofijai, dėl kurios žmogus apanka) padidėja 1.5–3 kartus, o jei dar kartu ir rūkoma – neigiamas poveikis dar labiau padidėja.

Pasiaiškinsime kai kuriuos žalingus patarimus, sutinkamus „gydytojų“ knygiūkštėse. Patarimus nėščioms moterims vartoti alų be perdėjimo galima vadinti nusikaltimu – šiuolaikinė medicina tokių patarimų niekada neduoda. Prasiskverbiantis į vaisiaus kraują alkoholis gali parodyti savo mutagenines savybes ir rimtai pakenkti besivystančioms kūdikio sistemoms ir organams. Tyrimai atskleidė, kad alaus vartojimas žymiai sumažina tiek vyriškų, tiek moteriškų hormonų lygį vaisiaus vandenyse, dėl to sumažėja naujagimių svoris.

Alus gali padidinti maitinančiai motinai pieno kiekį, bet kūdikis nuo pirmųjų dienų kartu su pienu gauna ir alkoholio. O tai labai neigiamai veikia vaiko organų vystymąsi ir pripratina juos prie alkoholizmo.

Kartais pasitaiko patarimų duoti kūdikiams šaukštą alaus, kad geriau miegotų, ir tai iš tiesų veikia. Nekalbėsime apie pragaištingą narkotinių medžiagų veikimą, tik pakalbėsim apie spirito poveikį kūdikiui. Vaiko organizmą etanolis veikia penkiskart stipriau. O žinant, kad jo svoris yra 12–15 kartų mažesnis už mamos svorį, tai ši 15 gr alaus dozė ekvivalentiška 1 litro dozei suaugusiam žmogui. Jei mažylio mama nėra mėgėja išgerti, tai ji gyvai gali įsivaizduoti tą apsvaigimą, kurį ji patirtų vienu mauku, be užkandžio išgėrusi litrą alaus.

Net vienas toks eksperimentas – tai pasityčiojimas iš vaiko. O jei jauną mamą priverstinai girdytume tokiu būdu 2–3 mėnesius, jai atsivertų tiesus kelias į narkologinį dispanserį – ji taptų alaus alkoholikė. Galima pridurti, kad Sovietų Sąjungoje vaikų narkologo specialybė atsirado tik 1985 metais – iki tol jos nebuvo... Ar norite juos aprūpinti darbu?! Jiems ir taip rūpesčių netrūksta...

Kodėl žmonės geria alų? Šio „gėrimo“ mėgėjai sako, kad jiems patinka jo skonis. Tačiau dauguma žmonių prisimena, kad iš pradžių jiems alaus skonis nepatiko. Šią patirtį galima sulyginti su pirmu tabako dūmo įkvėpimu: pradžioje šlykštu, bet save pergalint formuojasi priklausomybė. Daugelis alaus mėgėjų nenori gerti bealkoholinio alaus, sakydami, kad jo prastas skonis. Bet statistiniai tyrimai parodė, kad uždengus etiketes, jie neatskiria bealkoholinio alaus nuo įprasto. Tad kodėl geria alų? Pirmajame etape geria, kad atrodytų „suaugusiais“, o po to, kad jame yra alkoholio. Todėl viskas susiveda į klausimą: „Kodėl žmonės kvailinasi?“ Įdomu pastebėti, kad Sovietų Sąjungoje alaus suvartojimas ėmė sparčiai didėti apie 1970–1980 metus, kai valstybė bergždžiai mėgino išstumti degtinę silpnesniais „gaminiais“ ir dirbtinai mažino alaus kainą. Alus tapo labai paklausus, nes jis buvo pigiausias spiritinis gėrimas: už 1 kapeiką galima buvo įsigyti 1,2-1,4 g „alinio“ alkoholio ir tik 0,5 g degtininio. 1960 metais vienam Sovietų Sąjungos žmogui teko 13 litrų alaus, 1970 – 16 litrų, 1980 – 24 litrai, 1985 – 18 litrų, 1990 metais vartojimas išaugo iki 23 litrų, o po to žymiai sumažėjo, nes sumažėjo degtinės kaina bei pasirodė „geriamas“ spiritas – neapsimokėjo gerti alaus. Tačiau 1990 metais alaus pramonė Rusijoje ėmė atsigauti: 1995 metais – 12 litrų, 1998 – 22 litrai, 1999 – 29 litrai, 2000 – 37 litrai. 2005 metais alaus pramonės apimtis buvo įkainuota 5 milijardais dolerių, o suvartojimas viršijo 60 litrų vienam žmogui.

Alaus rinka persiorientavo į jaunimą, kuriam svarbi ne kaina, o alaus „simbolinės savybės“, aktyviai peršamos per reklamą. Svarbi tapo 1997 metų įstatymo pataisa, priimta aktyviai „bendradarbiaujant“ aludariams. Pagal tą pataisą alui netaikomas įstatymo reguliavimas. Tai leido stambioms užsienio kompanijoms ateiti į mūsų šalies rinką, organizuoti alaus gamybą, įsukti galingą reklaminę kompaniją, primetančią atitinkamas „vertybes“ mūsų jaunuoliams ir merginoms. Analoginę „sėkmę“ ir tuos pačius metodus demonstruoja tabako gamintojai. Akademiko Ramn N. F. Gerasimenko duomenimis, užsienio gamintojų ekspansija į Rusijos rinką siekia 94 proc. Mažai kas įtaria, kad šiuo momentu Rusijos alaus rinką taip pat kontroliuoja užsienio kapitalas. Pagrindiniai alaus rinkos „žaidėjai“:

Baltic Beverages Holding (įkurta 1991 metais Švedijos ir Suomijos alaus kompanijų) priklauso paritetiniais pagrindais „Carlsberg“ (Danija) ir „Scottish & Newcastle“ (D. Britanija), užima 35,8 proc. Rusijos rinkos (čia ir toliau 2006 m. balandžio duomenys);

Sun Iterbrew {InBev} (Belgija) užima 18,7 proc. rinkos;

Heineken (Nyderlandai);

Efes Breweries Int. (Turkija), užima ~12,5 proc. rinkos;

SABMiller (įkurta susiliejus South African Breweries (PAR) ir Miller Brewing (JAV), registruota Londone), užima 8,7 proc. rinkos.

Mes nuodugniau apsistojome ties šiomis tarptautinėmis kompanijomis tam, kad parodytume, kaip mikliai jos gali maskuoti savo veiklą, slėpdamosi po dešimtimis, jei ne šimtais prekybos ženklų, kurių didžioji dalis turi nekaltus rusiškus pavadinimus. Jos kontroliuoja 89 proc. Rusijos alaus rinkos. Įvertinus alaus litro kainą Rusijoje šiuo metu ir turint galvoje, kad vienam žmogui tenka ~60 litrų per metus, padauginkime iš 142 milijonų rusiškų „sielų“, ir jūs savarankiškai apskaičiuosite šių kompanijų apyvartą...

Įdomu pastebėti, kad Vakarų Europos šalyse alaus suvartojimas mažėja, net Vokietijoje ir Belgijoje, nors gamyba auga. Perteklius išliejamas į trečiojo pasaulio šalis.

Plebėjų nugirdytoju alus buvo laikomas Romos imperijoje. Patys Romos piliečiai alaus negėrė, o smerdus (žemdirbius, prasčiokus), geriančius alų, smerkė, laikė gyvuliais. Tokiu būdu šie „geradariai“ suderino malonumą su nauda – prisikimšo savo kišenes ir apvalė šalį nuo „perteklinių“ gyventojų. Tą daro ir šiandien užsienio kapitalas, aludariai ir prekybininkai vykdydami priesaką, pagarsintą buvusios JAV sekretorės Madlenos Olbrait 2000 metais: „Pasaulinės vyriausybės nuomone, ekonominiu požiūriu tikslinga, kad Rusijoje gyventų 15 milijonų žmonių...“

Per paskutinius 10 metų Rusijoje kasmet vidutiniškai gimsta 1.35 milijonai žmonių, o miršta 2.20 milijonų. Iš jų ~700 tūkstančių nuo priežasčių, susijusių su alkoholiu, ir ~400 tūkstančių žmonių nuo priežasčių, susijusių su rūkymu, 50–100 tūkstančių nuo narkotikų, 30–40 tūkstančių nusižudo, 25–30 tūkstančių žmonių nuo žmogžudysčių. Kas penkta šeimyninė pora yra nevaisinga.

Šie lėlininkai (alkoholio ir narkotikų platintojai) gerai sugeba manipuliuoti žmogaus sąmone. Pakanka jiems mesti šūkį ir jaunimas bėga paskui. Juk reikia eiti koja kojon su visa banda! Winston reklama – cigarečių pakelis su užrašu „Naujas dabarties veidas“. (Viešpatie! Nejaugi mes neįsivaizduojam dabarties be papirosų!) Ir štai jau užsirūkome sulaukę 10–12 metų. Juk reikia būti šiuolaikiniam! Iš nepraustaburniškų žurnalų mums teigiama, kad iš gyvenimo reikia viską imti! O jei jau taip, kam dar sustoti ties tabaku ir alkoholiu? Juk yra ir narkotikai. O šiame gyvenime reikia visko paragauti, kiekvienoje dvokiančioje baloje pasivolioti, visą purvą surinkti. Kažkas po to ir į kilpą lendą, juk ir tai reikia išbandyti...

Mus kaip bandą varo šiuo keliu ir mes kasmet prarandame daugiau kaip milijoną žmonių; jau daugiau kaip 15 metų – nuo tada, kai mes atvėrėme duris šiems „svečiams“.

Iš tiesų šiame gyvenime reikia išbandyti toli gražu ne viską, o tik vieną, iš viso vieną. Reikia pabandyti būti (tapti) Žmogumi. Ne augalu, ne gyvuliu, o Žmogumi.

Iš rusų kalbos vertė
kun. Robertas SKRINSKAS

© 2009 „XXI amžius“