Neremiama gyvybės kultūra veda į tautos išmirimą

Pasaulinės gydytojų katalikų federacijos Europos asociacijos konferencijos „Gyvybė ir šeima: šeimos politika – visų moralinės ir socialinės politikos formų pamatas“, skirtos Pasaulinei gyvybės dienai Lietuvoje, įvykusios 2009 m. balandžio 29 dieną Lietuvos Respublikos Seime, D E K L A R A C I J A

Mes, konferencijos dalyviai ir Lietuvos gydytojai, ginantys gyvybę nuo pradėjimo iki natūralios mirties bei jos neliečiamumą, suvokdami prigimtines gyvybės ir šeimos teises progresuojančiame medicinos moksle, jo technologijose ir praktinėje veikloje, siekiame moralinės ir socialinės šeimos politikos.

Santuokos ir šeimos krizė yra globali ir įvairiai pasireiškia. Visuomenėje daugėja nuskurdusių šeimų, laisvų – nesutvirtintų santuoka – sąjungų, vienišų ir senyvo amžiaus žmonių. Ryškėja seksualumo atskyrimas nuo santuokos. Įsigalėjęs šeimos su vienu ar dviem vaikais stereotipas, daugiavaikės šeimos nėra visuomenės ir politikų prioritetine sritimi.

Gyvybės kultūra, neremiama valstybės, sukelia žymius demografinius pokyčius ir netgi lemia tautos išmirimą. Lietuvoje dirbtinį abortą iki 12 nėštumo savaitės moters noru leidžiantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, paskelbtas 1955 metais, sovietų okupacijos metu, tebeveikia iki šiol. Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas Lietuvos Seime iki šiol nepriimtas, nors jis kiekvienos pradėtos gyvybės negina, t. y. jame ir toliau numatyti abortai tėvų noru. Lietuvoje žmogaus embrionai, naudojami dirbtiniam apvaisinimui mėgintuvėlyje, žūsta procedūrų metu, o praėjus terminui naikinami. Mes neneigiame moralių, modernių, natūralių apvaisinimo metodų moters organizme sujungiant biologinių tėvų, gyvenančių santuoka sutvirtintoje šeimoje lytines ląsteles, tačiau šie metodai kol kas yra nesėkmingi.

Kiekvienas žmogus turi prigimtinę teisę gyventi gerovėje ir tai patvirtina pasaulio šalių konstitucijos. Gyventi gerovėje, tai reškia: turėti prigimtinę teisę į natūralų pradėjimą, teisę turėti tėvą ir motiną, augti šeimoje. Dirbtinio apvaisinimo procedūros, naudojamos Lietuvoje, pažeidžia vaiko teises, tenkina tik tėvų norus. Lietuvos piliečių mentalitete neretai į vaiką žiūrima kaip į prabangą, norimą ar nenorimą subjektą. Juk vaikai yra svarbiausia investicija į Lietuvos ateitį ir išlikimą. Mūsų, gydytojų, ginančių gyvybę, tikslas – kiekvienas pradėtas vaikas laukiamas su meile ir apsaugotas įstatymu. Mūsų visuomenė turi vertinti kiekviename žmoguje glūdinčias galimybes, neatsižvelgiant į prigimtinius trūkumus ar negalias. Etikos normomis ir jų principais turi būti pagrįsta įstatymų esmė.

Motinystės sąvoką šiandien formuoja ir modernusis feminizmas, ir masinė kultūra, neigianti tautos vidinį kultūrinį paveldą bei moralines vertybes. Stokojama teisingos strategijos jaunimo rengimo šeimai ir Lietuvos švietimo politikoje. Ypač nepakankamai atskleidžiama tėvystės samprata – tėvo vaidmuo, pareiga ir atsakomybė šeimoje. Opus ir šeimos planavimo – sąmoningos motinystės ir tėvystės klausimas. Kai kurie medikai ir farmacijos kampanijos monopolizuoja ir propaguoja dirbtinį šeimos planavimą, naudojant kontraceptikus ir sterilizaciją. Natūralus šeimos planavimas išstumiamas iš aukštųjų mokyklų programų, neigiami ir menkinami jo privalumai. Vietoj sąmoningo vaisingumo pažinimo siūlomi dirbtiniai, dažnai kenksmingi jaunos šeimos sveikatai metodai, ypač oralinė kontracepcija. Kiekvienas gydytojas kasdieniame darbe vadovaujasi savo sąžine, jos jautrumu ir etikos normomis. Tačiau kai kurie veikiantys valstybės įstatymai tam ir prieštarauja. Gydytojas prisiekia Hipokrato priesaika sąžiningai savo tarnystei, sergėti žmogaus gyvybę ir sveikatą. Mes ryžtingai atmetame propaguojamą pasaulyje ir Europoje eutanaziją, remiame paliatyvios medicinos plėtrą. Medicina turi būti praktikuojama orumo sąlygomis, lydimomis tiek sergančiųjų, tiek gydytojų kilnumo. Jaunus žmones būtina ruošti ištikimam šeimyniniam gyvenimui ir puoselėti pareigos ir atsakomybės jausmus.

Propaguojama sekso ir kūno kultą seka mirties kultūra. Mes siekiame gyvybės civilizacijos ugdant dvasines moralines vertybes. Žmogaus orumas nusipelno tinkamos pagarbos, paramos ir socialinės gerovės nuo gyvybės pradžios iki natūralios mirties ir yra demokratinės kultūros išraiška.

Šeimos, pagrįstos santuoka puoselėjimas, jos prigimtinės teisės ir moralinių bei socialinių vertybių išsaugojimas Lietuvai esant Europos Sąjungos nare turi išlikti prioritetiniu siekiu. Neprivalome sekti kai kurių kitų Europos Sąjungos valstybių neigiamais pavyzdžiais, antihumaniškais mirties kultūrą palaikančiais įstatymais. Ginkime kiekvieną pradėtą gyvybę ir tradicinę šeimą bei jų teises.

PASIŪLYMAI

1. Būtina šeimos politikoje numatyti ir įdiegti į praktiką sąmoningos tėvystės ir motinystės bei šeimos ugdymo programą švietimo ir mokslo sistemoje, nes šioje srityje žinių stokojama.

2. Ypač svarbu šeimos politikoje sustiprinti aborto prevencinę programą teikiant jauniems žmonėms psichoterapijos ir socialinę pagalbą. Ši pagalba būtina ir poabortinio sindromo atveju.

3. Šeimos politikoje būtina peržiūrėti moters ir vyro (motinos ir tėvo) pareigas, teises ir atsakomybę.

4. LR Seimas turėtų priimti parengtą embriono – pradėto naujo žmogaus teisių ir jo apsaugos įstatymą.

Doc. med. dr. Alina Šaulauskienė,
Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“
 Lietuvos asociacijos pirmininkė

Prof. habil. dr. Leonas Laimutis Mačiūnas,
Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos Medicinos skyriaus pirmininkas, Pasaulinės
gydytojų katalikų federacijos Europos asociacijų valdybos narys

© 2009 „XXI amžius“