Apie vaistus, šeimą ir senėjimo problemas

Prof. habil. med. dr. Leonas Laimutis MAČIŪNAS,

Lietuvių katalikų mokslo akademijos medicinos skyriaus pirmininkas,
Europos gydytojų katalikų asociacijų (FEAMC) valdybos narys

Birželio 26–27 dienomis Vilniuje įvyko Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) XXI suvažiavimas. Anksčiau suvažiavimai kas treji metai buvo rengiami kartu su kuria nors Lietuvos aukštąja mokykla ir juose  pranešimus rengė ne tik daugelio akademijos sekcijų nariai, bet ir tų mokyklų profesūra. Šiemet buvo pasitenkinta kuklesne dienotvarke ir nutarta  apsiriboti savo jėgomis: suvažiavimo darbe dalyvavo psichologijos, edukologijos ir medicinos sekcijos, o plenariniuose posėdžiuose istorikų ir kitų sekcijų nariai.

Suvažiavimas darbą pradėjo šv. Mišiomis Vilniaus Arkikatedros šv. Kazimiero koplyčioje, o po jų posėdžiauta LKMA auloje. Po vysk. J. Borutos invokacijos suvažiavimą sveikino kardinolas A. J. Bačkis, katalikų intelektualų federacijos Pax Romana Europos valdybos pirmininkas Ph. Ledouble, Švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė.

LKMA pirmininkas P. Subačius pateikė Centro valdybos, o akademikas B.Grigelionis – revizijos komisijos ataskaitas. Centro valdybos ataskaitoje paminėta, kad LKMA, įkurta 1922 metais, yra seniausia veikianti nepriklausoma akademinė organizacija Lietuvoje, vienijanti per 300 mokslininkų bei kelias dešimtis kultūros ir mokslo populiarintojų Lietuvoje bei išeivijoje. Nariais akademikais šiuo metu išrinkti 28 asmenys. Suvažiavimo išvakarėse išrinkti ir per atidarymo sesiją inauguruoti nauji penki LKMA akademikai: psichologė D. Gailienė, teologas mons. A. Ramonas, filologas G. Michelinis, istorikai A. Streikus ir L. Jovaiša.

LKMA pirmininku antrai kadencijai išrinktas akademikas P. Subačius, o moksliniu sekretoriumi – akademikas A. Streikus.

Medicinos sekcijos dienotvarkėje buvo pateikti trys pranešimai. Pranešimą „Žvilgsnis į šiuolaikinės Vakarų medicinos užkulisius“ perskaitė dr. V. Stonkus. Jis nurodė, kad šiuolaikinė Vakarų medicina tapo galinga industrijos šaka, konkuruojančia net su karo pramone. Vien JAV per metus sveikatos apsaugai išleidžia 1,6 trilijono dolerių. Vien tik receptinių vaistų per metus pasaulyje parduodama už 650 milijardų dolerių. Tačiau, nežiūrint to, lėtinių ligų vis daugėja, o jų eiga sunkėja. Nors mokslo įrodyta, kad siekiant mažinti cholesterolio kiekį kraujyje skiriami statinų grupės vaistai yra visiškai neefektyvūs koronarinės širdies ligos gydyme bei jos profilaktikai, tačiau jie vis dar plačiai reklamuojami, nes duoda milžinišką pelną tuos vaistus gaminančioms firmoms. Be to, šie vaistai turi šalutinį poveikį, skatina vėžinius susirgimus. Nurodoma, kad vien tik Merck ir Co firmos metinė statinų gamybos apyvarta siekia 12 milijardų dolerių. Kitas pavyzdys. Šveicarų mokslininkai nustatė, kad organizmo imuninei sistemai žarnyno bakterijos yra svarbūs informatoriai, pranešantys apie žalingų agentų patekimą. Antibiotikai, vartojant juos dažnai ar per ilgai, veikdami tas bakterijas susilpnina ar visiškai sutrikdo jų veiklą. Tada jau organizmo imuninė sistema nebegali adekvačiai reaguoti į žalingų agentų sukeltus poveikius. Firmos, gaminančios antibiotikus ir siekdamos nemažinti savo pelno, šį atradimą stengiasi slėpti nuo visuomenės. Tokia padėtis labai naudinga farmacijos pramonės atstovams: kuo daugiau ligonių, tuo didesnis pelnas. Farmacijos pramonės ir akademinių medicinos sluoksnių atstovų bei gydytojų finansiniai ryšiai labai pavojingi visuomenės sveikatai – ligoniams išrašomi nepakankamai ištirti ar jiems visiškai nereikalingi vaistai. Todėl nereikėtų stebėtis, kad skiriant vis daugiau lėšų sveikatos apsaugai visose civilizuotose Vakarų pasaulio šalyse visuomenės sveikata ne gerėja, o prastėja. Nurodoma, kad vien JAV vaistų reklamai per metus išleidžiama apie 3 milijardai dolerių, o gydytojams papirkti – net 15 milijardų. Vis daugiau žmonių tampa medicinos teikiamų paslaugų aukomis. Pranešėjas pateikia duomenis, kad 2003 metais JAV nuo medicininių paslaugų mirė 783936 žmonės, padaryta ekonominių nuostolių už 282 milijardus dolerių. Pvz.: dėl medicininių klaidų mirė 98000 žmonių, ekonominiai nuostoliai – 2  milijardai dolerių; dėl nereikalingų procedūrų – 37136 žmonės ir 122 milijardai nuostolių; dėl vaistų šalutinių poveikių – 199000, nuostoliai – 77 milijardai dolerių ir t. t. Į mirčių priežasčių sąrašą neįtrauktos mirtys dėl alerginių reakcijų vaistams ar vaistų perdozavimo. Pateikti duomenys rodo, kad žmonių gyvenimo trukmė nepriklauso nuo panaudotų pinigų sumos vaistams, pvz.: JAV vienam gyventojui per metus tenka 760 dolerių, o gyvenimo trukmės vidurkis yra 76,7 metai. Kanadoje atitinkamai 320 dolerių ir 79 metai, Argentinoje – 40 dolerių ir 73,2 metai. Deja, farmacijos pramonei rūpi ne žmonių sveikata, o pelnas.

Pranešimą „Šeimos prigimtinė teisė: socialinių ir moralinių šeimos aspektų sąsaja su valstybės pasirinkta ideologija ir gyvybės kultūra“ perskaitė prof. L. L. Mačiūnas ir doc. A. Šaulauskienė. Visi gerai suvokiame, kokį svarbų vaidmenį kiekvieno mūsų gyvenime vaidina šeima. Joje mes atėjome į gyvenimą, augome, brendome, ruošėmės ateičiai, suvokėme draugystę, meilę ir pareigą, teisę ir atsakomybę, ištikimybę bei rūpestį, gėrį ir blogį, bendro tikslo siekimą... Tačiau šeima šiais laikais sulaukia daugelio iššūkių, vedančių prie jos krizės. Jei prieš karą Lietuvoje  iširdavo iki 0,5 proc. santuokų, tai dabar šis skaičius siekia net iki 70 proc. (pasaulyje kiekvienais metais išsiskiria daugiau kaip pusė visų šeimų), gimstamumo rodiklis tesiekia 1,3 (Europoje jis irgi yra žemas, o tai rodo, kad ne ekonominės priežastys svarbiausia). Po ištuokų (dažniausiai be tėvo) kasmet lieka apie 10000 vaikų, gimsta apie 10000 nesantuokinių vaikų, kurių daugumos gyvenimas yra susijęs su vaikų globos namais. Kasmet pasaulyje atliekama iki 50 milijonų abortų. Lietuvoje šeimos institucijos krizėje svarbų vaidmenį suvaidino ir vaidina pusę amžiaus trukusi sovietinė okupacija ir dabar plintantys globalizacijos procesai. Šiuos iššūkius papildo dar ir tai, kad  dažnai sutuoktiniai nesuvokia savo gyvenimo bei santuokos prasmės ir tikslo. Todėl labai svarbu jau nuo mažens jauną žmogų ruošti šeimai, kreipiant dėmesį į jo dvasinių-moralinių vertybių ugdymą ir rodant jam tėvų santuokinio gyvenimo pavyzdį. Skyrybų dažnai daugėja dar ir todėl, kad jaunuoliai tuokiasi emociškai ir psichologiškai nesubrendę, dažnai nemokėdami bendrauti dėl savo egoizmo. Viena iš svarbiausių problemų šeimoje yra ydinga tėvystės samprata, kada vaikų auginimo našta paliekama motinai, o tėvas nesuvokia savo, kaip tėvo, pareigos ir atsakomybės visuose vaiko augimo perioduose. Šeimos rūpesčiai dažnai užgožia savitarpio supratimą, bendravimą ir dvasinių vertybių šeimoje plėtrą. Pagaliau santuokos krizė yra susijusi su sekso krize, kuri yra mirties kultūros tęsinys. Sukurta vartotojiška kultūra, kurioje tapo socialiai priimtina naudotis žmogumi. Egzistuoja nerašytas susitarimas: gali manimi naudotis kaip sekso objektu tol, kol leisi man naudotis tavimi. Užmirštama, kad žmogiškasis seksualumas turi dvi pagrindines paskirtis: naujos gyvybės kūrimą ir santuokinę vienybę. Be to, krikščionybė pripažįsta, kad šeimos kūrimas nėra vienintelis galimas žmogaus siekis. Teigiama yra ir skaistumo puoselėjimo svarba, kai siekiama visą savo gyvenimą skirti vien Dievo tarnystei.

Nors Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnis teigia, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas; valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“ bei nurodo tėvų ir vaikų pareigas, o 39 straipsnis skelbia, kad „valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose bei įstatymo numatyta tvarka teikia joms paramą“, tačiau ilgai į tai nebuvo kreiptas reikiamas dėmesys.

Džiugu, kad jau 2003 metais buvo paskelbta 2V (dviejų vaikų) programa. 2008 m. birželio 3 dieną po ilgų diskusijų Seime buvo patvirtinta Valstybinė šeimos politikos koncepcija (VŠPK), kuri dalies seimūnų buvo apskųsta Konstituciniam Teismui ir laukia savo nagrinėjimo. Naujajame Seime dabartinei valdančiajai koalicijai pavyko susitarti dėl minėtos koncepcijos programos vykdymo, tačiau vis gilėjantis ekonominis nuosmukis trukdo ją įgyvendinti. 

Pranešimą „Vyresniojo amžiaus žmonių senėjimo problemos Lietuvoje“ (prof. A. Juozulynas, R. Savičiūtė, M. Butkus, A. Jurgelionis, R. Filipavičiūtė) pristatė R. Savičiūtė. Lietuvos visuomenė pastebimai sensta. 2008 m. pradžioje 60 metų ir vyresnių asmenų buvo 690,8 tūkst. (arba kas penktas Lietuvos gyventojas); Europos Sąjungos (ES) valstybėse – kas ketvirtas. Nurodoma, kad 2040 m. pasaulyje gyvens 1,3 milijardo pagyvenusių žmonių ir tai sudarys 14 proc. visų pasaulio gyventojų. Konstatuota, kad 80 metų ir vyresni žmonės daugelyje šalių yra sparčiausiai didėjanti gyventojų grupė. Prognozuojama, kad 2060 metais du penktadalius (40,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys pagyvenę žmonės (ES – 35,7 proc.); beveik tris kartus padidės senyvo amžiaus (80 m. ir vyresnių) gyventojų skaičius. Tikėtina, kad vienam pagyvenusiam asmeniui teks vienas darbingo amžiaus asmuo (šiuo metu tenka trys žmonės). Pranešime buvo pateikti duomenys, rodantys, kad senstant pakinta mitybos įpročiai, medžiagų apykaita, fizinis aktyvumas, sumažėja darbingumas, atsiranda lėtinių ir ilgai trunkančių ligų (širdies ir kraujagyslių, sąnarių, onkologinės, lėtinės kvėpavimo, vėžinės ligos, diabetas, vystosi osteoporozė, katarakta, glaukoma, kurtumas, protiniai-lingvistiniai sutrikimai ir kt.), o tai reiškia milžiniškas išlaidas sveikatos apsaugos sistemai. Todėl labai svarbu nuo mažens vaikus, jaunimą skatinti suvokti sveiko gyvenimo prasmę, kad vyresniame amžiuje išvengtų daugelio ligų. Pranešime nurodyta, kaip stiprinti pagyvenusių žmonių sveikatą, taikant fizinį aktyvumą, mitybos ypatumus ir kt.

Po pranešimų buvo atsakoma į pateiktus klausimus, vyko diskusijos.

Lietuvoje yra dvi katalikiškos gydytojų organizacijos, siekiančios gyvybės kultūros pripažinimo, moralinių-dvasinių vertybių ugdymo ir jų svarbos fizinei sveikatai,  sveikai žmonių gyvensenai, santuokos ir šeimos mūsų tautos išlikimui svarbos ir t. t. Tos organizacijos – tai LKMA medicinos skyrius ir Pasaulinės gydytojų „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija. Abi jos, plėtodamos savo veiklą, glaudžiai bendradarbiauja: kartu ruošia konferencijas (Seime, išvykose po Lietuvos miestus), seminarus, pasisako spaudoje, per radiją, Seimo komitetų posėdžiuose, rašo kreipinius prezidentui, Seimo, Vyriausybės vadovams. Be to, LKMA medicinos skyrius jau nuo 1998 metų bendradarbiauja su Tarptautine gydytojų katalikų federacija (FIAMC), o 2000 metais, tarpininkaujant tuometiniam LKMA vadovui vyskupui J. Borutai, Romoje buvo iškilmingai priimtas į FIAMC ir į Europos asociaciją (FEAMC).

*  *  *

Tenka apgailestauti, kad suvažiavime dalyvavo mažai LKMA narių, o jos vadovybės nebuvo baigiamajame medikų sekcijos posėdyje. Be to, dauguma ankstesnių posėdžių pranešėjų, pristatę savo pranešimus, tolesniame  suvažiavimo darbe jau nedalyvavo. Nors ataskaitoje pirmininkas neįvertino nė vienos sekcijos visuomeninės veiklos, reikia manyti, kad medicinos sekcija joje užima prideramą vietą. Tikiu, kad mūsų LKMA medicinos sekcijos mokslininkai, vadovaudamiesi krikščioniškosiomis dvasinėmis vertybėmis, sieks ugdyti žmonėse ne tik  sveikos gyvensenos prasmę, svarbią visų ligų profilaktikoje, bet ir toliau  nuoširdžiai kovos už gyvybės kultūros įgyvendinimą Lietuvoje.

© 2009 „XXI amžius“