Kai Seimas remia žmonių luošinimo industriją

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba kreipėsi į Lietuvos žmones, Vyskupų Konferencijos pirmininką arkivyskupą S. Tamkevičių, prezidentę D. Grybauskaitę, Seimo Pirmininkę I. Degutienę, Ministrą Pirmininką A. Kubilių, Seimo narius ir žiniasklaidą.

Kreipimesi sakoma, kad kiekvienas lietuvis vidutiniškai per metus išgeria 19–20 litrų absoliutaus (100 proc. stiprumo) alkoholio. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, 7 litrai vienam gyventojui jau yra labai žalingas vartojimas. Dėl alkoholio vartojimo sukeltų ligų kasmet miršta apie 5800  žmonių. Lietuva Europoje  pirmauja pagal ligas ir mirtis nuo alkoholizmo. Dėl alkoholio vartojimo Lietuva kasmet netenka apie 4,5 mlrd. litų – dėl girtavimo patiriami nuostoliai 5 kartus didesni už pajamas, gautas už alkoholį. Lietuvoje alkoholis parduodamas 16800 vietų. Viena alkoholiu prekiaujanti  vieta aptarnauja vidutiniškai 200 gyventojų. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad itin dideliais kiekiais alkoholį vartoja kas trečias Lietuvos vyras nuo 15 iki 74 metų amžiaus ir kas dešimta to paties amžiaus moteris. Europos Komisijos užsakymu atlikta studija parodė, kad Lietuvoje alkoholio prieinamumas (kainos, laiko, vietos ir kt. prasme) yra didžiausias iš visų ES valstybių.

Seime niekas netarė rimto žodžio ir kategoriškai nepajudino piršto, kad būtų naikinama žmonių žudymo ir luošinimo alkoholizmo industrija, kuriai priklauso alkoholinių gėrimų gamyba, jų didmeninė ir mažmeninė prekyba, restoranai, bufetai, barai, benzino kolonėlės, žiniasklaida.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba prašo LR Seimą nepriimti naminės degtinės legalizavimo įstatymo ir surengti konferenciją alkoholizmo klausimais. Iki šiol Seime nesvarstomas specialistų parengtas ir jau užregistruotas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektas, kuriuo siekiama sumažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, tačiau projektai, kuriais siekiama liberalizuoti, išsaugoti ar didinti  alkoholinių gėrimų prekybą, svarstomi skubos tvarka.

Alkoholio vartojimo problemos nėra naujiena Lietuvos sveikatos politikoje. Tai, kad alkoholio vartojimas kelia pavojų gyventojų sveikatai ir šalies gerovei,  buvo aišku jau seniai ir valstybės institucijos numatė daug priemonių šiai problemai spręsti: 1995 metais buvo priimtas LR Alkoholio kontrolės įstatymas ir Valstybės alkoholio kontrolės programa, o 1998 metais – Lietuvos sveikatos programa.  Visuose šiuose dokumentuose buvo įvardintas siekis mažinti bendrą alkoholio suvartojimą bei su juo susijusią žalą žmonių sveikatai ir šalies ūkiui. Lietuvos sveikatos programoje buvo numatytas tikslas iki 2010 metų bendrą alkoholio suvartojimą sumažinti 25 proc. 1998 metais alkoholio suvartojimas  vienam gyventojui per metus siekė  9,1 litrus absoliutaus alkoholio, įskaitant nelegalų alkoholį, o 2009 metais absoliutaus  alkoholio suvartota apie  19–20 litrų vienam gyventojui, įskaitant nelegalų alkoholį, t. y. ne sumažėjo 25 proc., o išaugo du kartus! Čia pateikta informacija byloja apie šiurpią alkoholizmo statistiką, o alkoholizmo industrijai tai neša milijoninius pelnus. Kas gali paneigti, kad iš to neturi ar dar turės naudos girtavimo apologetai parlamente ir ŽŪM ?

2009 m. gruodžio 17 dieną Seimas priėmė Alkoholio kontrolės  įstatymo pataisą, kuria pratęsė leidimą prekiauti silpnais alkoholiniais gėrimais kioskuose iki 2012 metų. Tokį sprendimą Seimas motyvavo tuo, kad nenorima didinti bankrutuojančių įmonių kiekio ir mėginama išsaugoti darbo vietas. Tačiau neteko girdėti, kad Seimas ieškotų kitų būdų smulkiems verslininkams padėti. Seimas ir Vyriausybė randa lėšų (net iš ES fondų) kompensuoti praradimus valstiečiams, atsisakiusiems darbuotis žemės ūkyje, už žemės naudmenų nenaudojimą, žvejybinių įmonių praradimus už pasitraukimą iš žvejybos verslo ir pan.

Priimdamas šį įstatymą Seimas dar kartą parėmė žmonių žudymo ir luošinimo alkoholizmo industriją ir suka tautos naikinimo smagratį. Alaus, sidro ir alkoholinių kokteilių  vartojimas labai smarkiai plinta ir įtraukia vis daugiau vaikų ir jaunų žmonių. Jie yra startiniai gėralai ir kviesliai į girtuoklystės liūną. Būtent nuo jų vartojimo dažniausiai ir prasideda jaunimo alkoholizmas, kadangi aluje, sidre ar alkoholiniuose kokteiliuose yra tas pats alkoholis, kaip ir stipriuose alkoholiniuose gėrimuose. Ar priimdami šį įstatymą parlamentarai žinojo, kad ne degtinė ir ne naminė, o alus yra pats pavojingiausias ir kenksmingiausias  alkoholis, nes būtent nuo jo dažniausiai ir pradedama.   

LR Seimas rengiasi priimti naminės degtinės legalizavimo įstatymą,  kuriame yra teikiama daug motyvacijų apie kultūringą ir saikingą alkoholio naudojimą. Norime atkreipti dėmesį, kad kultūringas ir saikingas alkoholio vartojimas yra toks pat girtavimo propagavimas. Smegenys po saikingo, kad ir kultūringo, alkoholio vartojimo vėl sugrįžta į normalią būklę tik po 20 dienų. Todėl aiškinti ir bandyti propaguoti kultūringą ir saikingą  alkoholio vartojimą yra taip pat beprasmiška, ydinga ir nusikalstama, kaip ir propaguoti saikingą nuodingų psichotropinių medžiagų vartojimą. Atkreipiame dėmesį, kad du trečdaliai žmonijos gyvena blaiviai. Daugiau nei 600 didelių ir mažų tautų nenaudoja alkoholio, nerūko ir nevartoja narkotikų. Labiausiai girtaujama  šalyse, kuriose daugumą sudaro baltosios rasės žmonės – beveik visa Europa  (išskyrus Skandinavijos valstybes), Rusija, Ukraina ...

Nerimą kelia tai, kad žinomi politikai P. Auštrevičius, V. Bacevičius, A. En-dzinas, E. Tamašauskas, D. Budrys, A. Melianas, J. Dautartas ir D. Teišerskytė  perėmė žemės ūkio viceministro A. Macijausko  kuruotą ir proteguotą iniciatyvą  legalizuoti naminę degtinę, kaip kulinarijos paveldą. A. Macijauskas, buvęs  Nacionalinės naminės degtinės gamintojų asociacijos lyderis, dėl interesų  konflikto  pateko į etikos komisijos nemalonę. Prekiauti namine numatoma net siaurojo geležinkelio traukiniuose, laivuose, tarptautinių skrydžių orlaiviuose, parodose, mugėse, degalinėse,  viešbučių mini baruose, o gautas įplaukas iš naminės verslo panaudoti antialkoholinei ir antinarkotinei propagandai ir prevencijai.  Mediciniškai kalbant, pirmiau sužaloti, o paskui gydyti.  Dirva paruošta gera – jau susibūrė didelės alkoholizmo industrijos ir politikų jėgos naminei įteisinti.

Pareiškiame, kad ŽŪM reklamuojamos kai kurios Europos valstybės, kuriose legalizuota naminės degtinės gamyba bei  kultūringai ir saikingai geriami šie gėrimai, yra tarp labiausiai girtaujančių  Europos valstybių. Mes manome, kad ŽŪM vadovai tvirtins, kad reikia auklėti žmones kultūringai ir saikingai gerti, propaguos ir stengsis legalizuoti naminukę bei bandys įrodinėti, kad legalizavimas leis padidinti rugių auginimą, sukurti darbo vietų, sumažinti seklių ir policininkų skaičių ir išlaidas jiems išlaikyti, bet turbūt nepasakys, kad  reikės  sukurti papildomų darbo vietų kultūringai ir saikingai geriančiųjų sveikatos priežiūrai ir gydymui.

Manome, kad šioje intencijoje rimtą vaidmenį turėtų suvaidinti Lietuvos  Seimas. Išplitęs, netramdomas, liberalizuojamas ir propaguojamas girtavimas stumia Lietuvą, o ypač jaunimą, moksleivius ir net vaikus, į moralinę degradaciją bei fizinę pražūtį. Aukštai pakylėtieji turėtų pradėti kovą su girtavimu nuo savęs. Už naminės ir girtuoklystės propagavimą K. Starkevičius, A. Macijauskas ir kiti turėtų būti  patraukti atsakomybėn.

1862 metais vyskupas Motiejus Valančius savo pranešime popiežiui Pijui IX rašė: „Žmonių papročiai yra dori ir nesugadinti, didesni nusikaltimai retai bepasitaiko. Girtavimas, anksčiau išsiplatinęs, nuo 1858 metų visiškai išnyko. Visa Žemaitija išsižadėjo gerti svaigalus. Žmonės savo pamaldumu, svetingumu, mandagumu nė kiek nenusileidžia kitoms tautoms”.

Kviečiame Prezidentūrą, Seimą,  Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją įsijungti į BLAIVYBĖS  SĄJŪDĮ.

Tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius
ir Tarybos nariai

© 2010 „XXI amžius“