„Raudonųjų vakarėlių“ galas

Aurelijus Veryga,

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas

Pagaliau Europa nuo kalbų apie generinę tabako gaminių pakuotę perėjo prie konkrečių veiksmų, siekdama, kad anksčiau ar vėliau toks tabako gaminių reglamentavimas atsirastų Europos bendrijos teisės aktuose. Generinė pakuotė (Lietuvoje vadinama tiesiog baltu pakeliu) yra priemonė, kuri eliminuotų bet kokį tabako pramonės marketingą naudojant tabako pakuotę.

Jei ši idėja būtų įgyvendinta, visos tabako gaminių pakuotės (pakeliai ir kt. ) turėtų būti gaminamos vienos spalvos, su vienodo šrifto tabako gaminio pavadinimais. Spalvoti ant pakuotės būtų tik paveikslėliai su įspėjimais apie rūkymo žalą sveikatai.

„Balto pakelio“ idėja sukėlė tikrą audrą tabako gamintojų pasaulyje. Kodėl gamintojai ėmėsi ginti šią, atrodytų, neesminę, tabako gaminių marketingo priemonę? Dar neprasidėjus oficialioms diskusijoms ir nesant jokių realių tabako kontrolės įstatymo pataisų, tabako pramonės „klapčiukai“ (Lietuvos laisvosios rinko institutas ir kt.), o ir patys tabako gamintojai pradėjo aktyviai domėtis „balto pakelio“ idėjos vystymusi Lietuvoje, ir jau iš anksto pareiškė nepritariantys galimam tokio reguliavimo įvedimui.

Kodėl taip sunerimo gamintojai? Lietuvių tautosakoje gerai žinomas posakis: „melo kojos trumpos“. Tad pagaliau tabako gamintojai „pasimovė“ patys ant savo ilgus metus kurto melo. Tabako gamintojai teigė, kad jie gamina tabako produktus tik tam, kad patenkintų vartotojų poreikį, kuris, jei tikėti tabako gamintojais, yra vos ne prigimtinis ir neišvengiamas.

Gamintojų teigimu, jie niekada netaikė savo verslo į vaikus. Ką gi, jei taip, tai gamintojai turėtų sutikti, kad rūkoriui turėtų būti visiškai tas pats, ar pakelis baltas, ar juodas, ar raudonas. Tačiau tai tik dalis tiesos, kuri labiau tinka stipriai nuo nikotino priklausomiems rūkoriams, kurie rūko tik tam, kad patenkintų per ilgus metus suformuotą fizinį nikotino poreikį. Pačių tabako gamintojų teigimu, tabako pakelis yra integrali tabako produkto dalis, kuri yra labai svarbi produkto reklamai ir prekės ženklo vystymui. Tai ypač pasakytina apie šalis, kuriose draudžiama tabako gaminių reklama ir pakelis lieka vienintele tiesiogine tabako gaminio marketingo priemone.

Panašu, kad vien nuo minties apie galimą „balto pakelio“ atsiradimą, tabako gamintojams paleidžia vidurius. O viduriuoti tikrai yra dėl ko. „Baltas pakelis“ per vieną dieną sugriautų tai, kam sukurti per pastaruosius 50 metų tabako kompanijos kasmet išleisdavo milijonus dolerių.

„Baltas pakelis“ atimtų galimybę tabako gamintojams apeinant draudimus asocijuoti tabako produktus su kitomis prekėmis, reklamuoti savo produktus pasitelkiant tik pakuotėje dominuojančias spalvas arba reklamai išnaudoti produktų diversifikaciją.

Daliai Lietuvos rūkorių žinomi vienos iš tabako kompanijų organizuoti „red party“, kas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „raudonieji vakarėliai“, į kuriuos dalyviai būdavo kviečiami asmeniškai, būdavo pasirūpinama juos nuvežti į renginį, o ten tinkamai užimti ir palinksminti.

Tokiame vakarėlyje dominuodavo raudona spalva, kuri laikoma vienos iš populiariausių cigarečių rūšių firminiu ženklu. Ir, žinoma, vakarėlių organizatorius būdavo tabako kompanija. Tokie vakarėliai vyko ilgą laiką po reklamos draudimo įsigaliojimo.

Įvedus naują tabako pakuočių reguliavimą išnyktų mobiliųjų telefonų ar kvepalų pakuočių dizainą imituojantys cigarečių pakeliai. Nebeliktų galimybės taikytis į moteris, kurioms gaminami pakeliai suapvalintais kraštais, išmarginti rožinėmis gėlytėmis, nors tų cigarečių turinys yra tas pats mėšlas, kaip ir pigiausiose iš Kaliningrado srities atvežtose kontrabandinėse cigaretėse, o jų gamintojai yra tie patys, tik kitose šalyse.

Jei pakuotės dizainas būtų nesvarbus, vienas iš didžiausių Lietuvos degtinės gamintojų nesigirtų investavęs vien tik į degtinės butelio dizainą kelis šimtus tūkstančių litų. Kanadoje atlikti tyrimai parodė, kad vaikai pakelius be spalvų ir su įspėjamaisiais užrašais laiko nepatraukliais ir nuobodžiais.

Tabako gaminiai sukelia mirtį ir ligas juos vartojantiems žmonėms. Tai jau visiems žinoma tiesa. Tačiau ir mirtį galima romantizuoti. Gerai žinoma, kad romantiškai pateikus savižudybė faktą viešai, jis tampa patrauklia idėja ir dalis žmonių ja pasinaudoja tam, kad išeitų iš šio pasaulio. Vargu ar ką nors nuteiktų romantiškai ant šaligatvio ištiškusių smegenų ar pro plyšusius raumenis išlindusių lūžusių kaulų vaizdas. Nedaug ir tabako vartotojų susižavėtų pakeliu, ant kurio jau be jokių karūnų ir tabako gamintojų dizaino įmantrybių būtų vaizduojami vėžio suardyti plaučiai, nuo astmos dūstantys vaikai ar dėl mamos rūkymo apsigimę naujagimiai.

Dabar pakelis, papuoštas patraukliomis spalvomis, įpakuotas beveik sterilioje polietileninėje pakuotėje sukuria švaros ir saugumo įspūdį. „Kent“ cigarečių gamintojų teigimu, jų biznio pagrindas yra vidurinės mokyklos moksleiviai. Būtent jų pakeliai ir imituoja mobilaus telefono dizainą. O patraukti moksleivio dėmesį nuobodžios monotoniškos spalvos pakeliu, ant kurio puikuojasi vaizdai apie rūkymo sukeliamą impotenciją, būtų sudėtinga.

Tabako pramonė jau nužudė daugiau žmonių nei visi pasauliniai karai kartu sudėjus. Vis labai plintant informacijai apie rūkymo žalą, patraukti į savo pusę suaugusius tampa vis sunkiau. Todėl bet kuris būdas, leidžiantis lengviau pasiekti vaikų grupę, bus įnirtingai ginamas.

Šiandien kostiumuoti tabako kompanijų „berniukai“ yra atsakingi už 4,9 milijonų mirčių kasmet. O tai yra apie 13.000 mirčių kasdien. Vien Lietuvoje dėl rūkymo kasdien miršta apie 20 žmonių. Ir tai vis dar vadinama verslu bei asmeninio pasirinkimo teise.

Vtv.lt

© 2010 „XXI amžius“