Prigimtinis įstatymas – žmogaus orumo pagrindas

Vasario 13 dieną Šventasis Tėvas audiencijoje priėmė Popiežiškosios gyvybės akademijos narius, šiomis dienomis susirinkusius į metinį plenarinį posėdį. Jiems sakytoje kalboje Popiežius pirmiausia priminė, koks yra šios Akademijos tikslas, dėl ko popiežius Jonas Paulius II ją prieš 16 metų įkūrė. „Akademija, – sakė Benediktas XVI, – yra pašaukta nagrinėtis bioetikos ir prigimtinio moralinio įstatymo santykius, kurių vis didesnį aktualumą išryškina dabartinis mokslo plėtros kontekstas“.

Popiežius taip pat priminė ir savo naujausią encikliką „Caritas in veritate“, kurioje jis bioetiką pavadino mūšio lauku, kuriame vyksta kova tarp moralinės atsakomybės ir techninio absoliutizmo. Nuo jos priklauso ir integralios žmogaus pažanga. Bioetikos srityje keliamas fundamentalus klausimas: ar žmogus priklauso nuo Dievo, ar jis pats save kuria. Mokslo atradimai ir technologinės galimybės šiandien žmones verčia rinktis vieną iš dviejų racionalumo modelių: atvirą transcendencijai ar uždarą savo imanentiškume. Bioetikos sferoje svarstomi klausimai beveik visada kelia ir žmogaus asmens orumo problemą, kurios, savo ruožtu, neįmanoma nagrinėti nepalietus ją grindžiančių elementų. Jei žmogaus orumas neturėtų tvirto pagrindo, juo negalėtų remtis žmogaus teisės ir nebūtų įmanoma pateikti moralinio vertinimo mokslo laimėjimams, tiesiogiai liečiantiems žmogaus gyvybę. Ir nors žmogaus gyvybės vystymasis susideda iš įvairių stadijų, kurios patenka mokslo tyrimų akiratin, reikia aiškiai pabrėžti, jog mokslas niekada su žmogumi negali elgtis tik kaip su tyrimų medžiaga.

VR

© 2010 „XXI amžius“