Žlugo bandymai įtraukti Šventąjį Tėvą į piktnaudžiavimo klausimus

Pastarosiomis dienomis keliose Vokietijos ir kitų šalių žiniasklaidos priemonėse stengtasi susieti seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu nusikaltusio kunigo bylą su Benedikto XVI vardu, grįžtant į tuos laikus, kai popiežius vadovavo Miuncheno arkivyskupijai.

Vokietijos dienraštis „Süddeutsche Zeitung“ rašė apie kunigą „H“, kuris 1980 metais buvo atkeltas į Miuncheno arkivyskupiją, kuriai nuo 1977 metų iki 1981 metų lapkričio vadovavo arkivyskupas kardinolas Ratcingeris, kol popiežiaus Jono Pauliaus II nebuvo paskirtas Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu. Vatikane kardinolas Ratcingeris pradėjo dirbti nuo 1982 metų vasario.

Kunigas „H“ Miuncheno arkivyskupijoje turėjo lankyti psichoterapinį ciklą dėl potraukio nepilnamečiams ir gyventi parapijos namuose. Tačiau palengva buvo įtrauktas į sielovadinę veiklą, kaip parapijos pagalbininkas, kol vėl nenusikalto.

Miuncheno arkivyskupija paskelbė detalų komunikatą, kuriame patikslino faktus, aiškiai paneigiančius asmeniškas sąsajas tarp popiežiaus Benedikto XVI, tuomet Miuncheno arkivyskupo, ir minėto kunigo bylos.

Komunikate pažymima, kad kardinolas Ratcingeris davė bendrą sutikimą kunigui gyventi ir gydytis jo arkivyskupijoje, tačiau be jokio įpareigojimo sielovadinėje veikloje.

Tačiau laikui bėgant Miuncheno arkivyskupijos generalinis vikaras, atsakingas už šiuos klausimus, leido kunigui dirbti, kol 1986 metais šis pateko į teismą dėl santykių su nepilnamečiais ir buvo nuteistas 18 mėnesių lygtinai, pinigine bauda, jam skirtas 5 metų psichoterapijos ir kontrolės ciklas.

Tad, viena vertus, sielovadinio darbo patikėjimas kunigui buvo ne arkivyskupo, o generalinio vikaro sprendimas. Pastarasis dėl savo sprendimo jau paprašė atleidimo. Kita vertus, kardinolui Ratcingeriui būnant Miuncheno arkivyskupu dėl minėto kunigo nebuvo jokių nusiskundimų.

Proga jiems atsirado vėliau, kardinolui jau seniai esant Romoje.

Po Miuncheno arkivyskupijos komunikato Vatikano spaudos salės direktorius t. Federikas Lombardis SJ paskelbė kitą, kuriame rašoma, jog „arkivyskupas (Ratcingeris) nebuvo nesusijęs su sprendimais, dėl kurių vėliau galėjo įvykti piktnaudžiavimai. Yra gana aišku, kad pastarosiomis dienomis kai kas – su tam tikru užsispyrimu – ieškojo elementų, kurie asmeniškai įtrauktų Šventąjį Tėvą į piktnaudžiavimo klausimus. Kiekvienam objektyviam stebėtojui aišku, kad šios pastangos žlugo“.

T. Lombardi komunikate dar kartą pabrėžiama, kad Popiežius piktnaudžiavimo klausimus vertina labai griežtai ir šiuo keliu tvirtai veda visą Bažnyčią.

Pagal VR

© 2010 „XXI amžius“