„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.3 (112)

2010 m. kovo 19 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Lopšinė  negimusiam

Vetusta  Prišmantienė

Prisimenu, laukdamasi kūdikio labiausiai mėgau ramybės valandas. Norėdavau pasilikti viena ir visą dėmesį skirti tik jam: jausti kiekvieną jo judesį, kalbėtis su juo, jį liesti ir.. jam dainuoti. Ypač dažnai jam dainuodavau vaikystėje iš mamos girdėtą lopšinę. Po kurio laiko pajutau, kad mano kūdikis tą lopšinę girdi... Vos pradėjus tą melodiją niūnuoti, nurimdavo jo judesiai, tarytum mažylis jos klausydavosi.

Kai sūnus gimė, atsitiko kažkas keisto. Pirmaisiais mėnesiais man pagelbėti atvažiavo mama. Kartą, primygtinai jos raginami, su vyru išėjome pasivaikščioti, pasisvečiuoti pas draugus. Mama užtikrino, jog su mažyliu susitvarkys.

Kai grįžome namo, jau už durų išgirdome mamą dainuojant tą senąją lopšinę. Ji papasakojo, jog mums išėjus mažylis labai sunerimo, pradėjo verkti. Senelė visaip mėginusi vaikaitį nuraminti, tačiau jis kuo toliau, tuo labiau klykė. Tada ji čiupo jį į glėbį ir, nešiodama po kambarį, pradėjo sūpuoti, dainuoti. Nepadėjo. Tada ji prisiminė saviems vaikams dainuotą lopšinę.

– Vos tik ją uždainavau, įvyko stebuklas, – pasakojo mama. – Vaikas iš karto nutilo, nusiramino, žiūrėjo į mane, lyg ką suvokdamas. Nustojus dainuoti, jis vėl pradėdavo neramiai niurzgėti. Štai ir radote mus bedainuojančius, tarytum stebuklingą vaistą būčiau jam davusi!

Auginant sūnų, toji lopšinė ir man pačiai buvo labai paranki, kai norėdavau jį nuraminti, užmigdyti. Būtent ji ir būdavo veiksmingiausia. O kai vaikas paaugo, pradėjo tarti žodžius, jis pats prašydavo ją padainuoti prieš užmigdamas, mėgdžiodavo jos tęstinę melodiją. Žiūrėdama į  kūdikio  nurimusį veidelį, kažkur nukreiptą nemirksinčių akelių žvilgsnį, galvodavau: nejaugi jis  prisimena tą melodiją, girdėtą dar įsčiose?..

Vėliau girdėjau ir skaičiau šia tema įdomius specialistų samprotavimus, pagrįstus ilgalaikiais tyrimais: kūdikis ne tik girdi motinos įsčiose, bet kartu išgyvena jos nuotaikas, ypač stresus, jaučia šiurkštumą ir švelnumą, atpažįsta tėvo balsą...

Pasirodo, pasaulyje jau senokai esama institutų  (Prancūzijoje, Anglijoje, Rusijoje ir kitur), tiriančių kūdikio „auklėjimo“ motinos įsčiose problemas.

Prenatalinė atmintis

„Pirmiausia kūdikis motinos įsčiose pradeda girdėti... oda. Tai labai jautrus organas, – rašo gydytoja Nina Čičerina. –  Besivystančio kūdikio klausos sistema – tarytum vidinis telefonas jungia jį su motina. Tyrinėdami pastebėjome, kaip vaikas, būdamas gimdoje, visa savo būsena, net keisdamas veidelio išraišką, reaguoja į skirtingą muziką: linksmą, grėsmingą, klasikinę ar sunkųjį roką. Todėl būsimoms mamoms patariame dažniau klausytis lengvos, ramios muzikos, kurią kūdikis prisimintų ir atėjęs į pasaulį.

Šis reiškinys vadinasi  prenataline vaisiaus atmintimi. Kūdikis įsimena ne tik muziką, bet ir žmogaus balsą. Tiesiog sunku būtų įvertinti tą įtaką, kurią kūdikiui daro motinos dainavimas! Jai dainuojant jaudinami kūdikio smegenų garso analizatoriai, kurie padeda vystytis jo nervinei sistemai. Štai dėl ko nėštumo metu būsimos motinos turi vengti bet kokių stresų, svaiginimosi alkoholiu, triukšmingo linksminimosi.

Morfogenetiniai kanalai

Mokslininkai nustatė, jog tarp motinos ir kūdikio yra giluminiai ryšiai per morfogenetinius kanalus. Todėl ir dainavimas ne tik stimuliuoja kūdikio smegenų veiklą, bet ir teigiamai veikia jo širdį, kraujo apytakos sistemą. Garso vibracija tarytum masažuoja mažą kūnelį, jį glosto, netgi gerina jo raumenų vystymąsi.

O gimęs kūdikis tikrai gali atpažinti motinos jam dažnai dainuotą lopšinę ar kitą melodiją, kurią girdėjo įsčiose. Tai, kad jis klausydamasis nurimsta, susikaupia, atrodo lyg įdėmiai klausytųsi – kaip tik ir yra akivaizdus to įrodymas. Tas „atpažinimo“ džiaugsmas veikia jį raminamai.

Psichotreningas motinai

Būsimoms motinoms būtina mokytis atsipalaiduoti nuo stresų, kontroliuoti savo dvasinę būseną, mokėti pasirinkti tinkamą muziką ramybės valandoms, psichotreningą, atsirinkti meno kūrinius, kuriuos joms dera žiūrinėti, o kuriuos ne.

Tas 40-ties savaičių  nėštumas būsimoms mamoms turi tapti kūrybos dienomis. Moteris per tą laiką gali susikurti tokį vaiką, kokio ji nori. Kalbėkite su savo besiruošiančiais į pasaulį ateiti vaikais, jiems dainuokite, patikėkite jiems savo džiaugsmus ir svajones. Jūsų nuotaikas jis jaus savo kūneliu. Neapkraukite jo suaugusiųjų rūpesčiais, baime, nes tokiu atveju ir gimęs jis bus neramus. Elkitės su juo lyg su jau gimusiu. Toks emocinis kontaktas naudingas ne tik jam, bet ir jums.

Taigi, būsimoji motina apie tai turėtų pasikalbėti su medikais, psichologais. Tai, be abejo, žinotina ir vyrams – būsimiems tėvams, kad jie pasistengtų savo moteriai sudaryti kuo palankesnes sąlygas „kurti“ būsimąjį šeimos džiaugsmą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija