Laisvas judėjimas Šengeno erdvėje – žalia šviesa prekybai žmonėmis

Valstybės sienos apsaugos tarnybos biure vykusioje apskritojo stalo diskusijoje kalbėta apie nelydimus nepilnamečius Šengeno erdvėje, prekybą žmonėmis ir Lietuvos sienų saugumą.  „Lietuvos Caritas“ iniciatyva surengtoje diskusijoje dalyvavo 25 LR Vyriausybės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, teisėsaugos institucijų bei nevyriausybinio sektoriaus ekspertai.

Diskusijos dalyvių teigimu, nelydimų nepilnamečių laisvo judėjimo Šengeno erdvėje problema kasmet aštrėja. Nepaisant to, jog tikslių duomenų apie į užsienį neteisėtai išvežamus nepilnamečius nėra, teisėsaugos institucijos bei prekybos žmonėmis aukoms padedančios nevyriausybinės organizacijos pastebi, jog nukentėjusiųjų skaičius didėja.

„Šią problemą reikėtų spręsti stiprinant Valstybės sienos apsaugos tarnybų, policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos bei nevyriausybinio sektoriaus tarpusavio bendradarbiavimą. Diskusija su šių institucijų aukščiausio lygio specialistais, tikimės, prisidės mažinant grėsmes, susijusias su vaikų neteisėtu išvežimu ir įtraukimu į nelegalų darbą, prostituciją ar išnaudojimą pedofilijos tikslais“, – kalbėjo „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė. „Dirbdami socialinį darbą iš arti matome atvejus, kuomet nepilnametės merginos apgaulės būdu išvežamos į užsienio šalis dirbti prostitutėmis.

Sąvadautojai dažnai pasinaudoja rizikos grupei priskiriamų nepilnamečių – vaikų, kurie jau nebe pirmą kartą pabėga iš namų, paauglėmis  iš vaikų globos namų – pažeidžiamumu. Kita vertus, neteisinga manyti, jog nepilnamečių neteisėtas išvežimas į užsienio šalis vyksta tik dėl vaikų perdėto patiklumo. Lietuvai tapus Šengeno erdvės nare sumažėjo sienų kontrolė, taigi išvežti vaikus pasidarė paprasčiau“.

LR Vidaus reikalų viceministras Sigitas Šiupšinskas sutiko, jog nelydimų nepilnamečių klausimą būtina aptarti išsamiau. „Turime ne tik vykdyti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, bet ir stiprinti ES vidaus sienų apsaugą“, – kalbėjo viceministras. Būtinybę svarstyti nelydimų nepilnamečių migracijos, prekybos žmonėmis bei sienų kontrolės Šengeno erdvėje klausimą išreiškė ir VSAT vado pavaduotojas Štabo viršininkas pulkininkas Genadijus Kuznecovas. „Labai gaila, kad pasienyje gyvenantys nepilnamečiai į nelegalų darbą įtraukiami savų tėvų. Žmonės neturi darbo, todėl pasitaiko atvejų, kai nepilnamečių vaikų tėvai patys siuva maskuojamuosius rūbus, kad vaiką, kertantį sieną, būtų sunkiau pastebėti“, – apgailestavo VSAT pareigūnas.

Darius Semėnas, Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės valdybos Užsieniečių kontrolės skyriaus viršininkas, pabrėžė, jog nepaisant laisvesnio judėjimo Šengeno erdvėje, vaikų laikinas išvykimas į užsienio valstybes, priklausančias Šengeno erdvei, ir jų sienos kontrolės mechanizmas Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos apraše buvo numatytas dar 2002 metais.

VSAT pareigūno teigimu, gavus pranešimą, jog nepilnametis dingo ar galimai buvo išvežtas į užsienio šalį, informacija per SIRENE biurą paskleidžiama Šengeno erdvėje. Po 2007 metų dokumentuose užfiksuotų sienos kirtimo pažeidimų tendencingai mažėja. Kaip vieną iš pagrindinių priežasčių D. Semėnas įvardijo tai, kad nuo 2007 m. pabaigos Lietuva tapo Šengeno erdvės nare ir buvo panaikinta vidaus sienų kontrolė. Tyrimą apie nelydimų nepilnamečių situaciją Lietuvoje ir kitose ES valstybėse pristatė Mantas Jeršovas, Tarptautinės migracijos organizacijos, Vilniaus biuro projektų koordinatorius. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius dešimt metų dažniausiai Lietuvos sieną nelegaliai kirto Rusijos piliečiai. Iš 34 proc. nelydimų nepilnamečių buvo jaunesni nei 15 metų.

Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ramūnas Dobrovolskis, kalbėdamas apie asmenų, besiverčiančių prekyba žmonėmis, baudžiamumą, pabrėžė, jog dėmesį reikėtų kreipti visų pirma ne į bausmės dydį, o į neveikiančią jos atlikimo sistemą. „Po įstojimo į ES bylų dėl nepilnamečių išvežimo į užsienį su tikslu įtraukti į prostituciją žymiai padaugėjo. Nusikaltėliai visada ras būdų, kaip išvežti nepilnametį. Dėmesį reikėtų kreipti į švietimo programas, prevencinį darbą“, – rekomendacijas, kaip užkirsti kelią neteisėtam nepilnamečių išvežimui iš šalies, vardijo pareigūnas.

„Lietuvos Caritas“ informacija

© 2010 „XXI amžius“