„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ apie tautos blaivinimą

1 Tikintieji ir kunigai daugkartiniais prašymais kreipiasi į vyskupus, kurių pagrindinis motyvas yra toks: „Jūs, Bažnyčios didieji Kunigaikščiai, gelbėkite tautą“. „Prašome kartu su visa pažangia visuomene drąsiai stoti į kovą už blaivybę“. („LKB kronika“, Nr. 31) „Savo autoritetingu žodžiu ar raštu paragintumėte vyskupijos kunigus bei tikinčiuosius padaryti visa, kad į mūsų kraštą vėl sugrįžtų vyskupo Valančiaus laikais klestėjusi blaivybė.“ („LKB kronika“, Nr. 37)

1 Didelė nelaimė užgriuvo Lietuvą – ją skandina alkoholyje. Geria įmonių bei įstaigų vadovai ir darbininkai, geria vyrai ir moterys, jau geria nepilnamečiai ir net vaikai. Irsta alkoholio pakirstos šeimos, autoavarijose žūsta tūkstančiai nekaltųjų, užkimštos blaivinimo kameros ir spec. ligoninės. Dėl alkoholio plinta kriminaliniai nusikaltimai ir venerinės ligos. („LKB kronika“, Nr. 31)  

1 „Ne paslaptis, kad „velnio lašelius“ vartoja net dalis kunigų.“ „Mūsų kunigai visų pirma turi būti  blaivumo  pavyzdžiais.“ Liepkite iš klebonijų išmesti visus butelius, o vaišes ruošti blaivybės ir aukštos kultūros dvasioje.“  („LKB kronika“, Nr. 31) „Pagrįstai priekaištaujama, kad su girtavimu niekas nekovoja, nebent tik autoinspekcija (prof. dr. A. Marcinkevičius). Šitas priekaištas ypač skaudus mums, kunigams, kurie labiausiai esame atsakingi prieš Dievą, Bažnyčią ir Tautą. Vysk. A. Vaičius“ („LKB kronika“, Nr. 37)

1 „LKB kronikos“ redaktorių komentaras: „Lietuvos ordinarai šios baisios nelaimės akivaizdoje yra gana pasyvūs“.  („LKB kronika“, Nr. 31)

Prisimenant Kovojančios Bažnyčios laikus ir turint mintyje okupacinės antibažnytinės valdžios pastangas nutildyti blaivybės šauklius, blaivybės fronte buvo nemažai pasiekta. Aktyvūs kunigai platino Blaivybės pasižadėjimo korteles „Jaunime, raginu stoti PRIE BLAIVYBĖS, kad... pradėtumei naują doros pakilimo epochą sau ir savo tautai“. Didžiųjų Šiluvos,  Aušros Vartų, Žemaičių Kalvarijos atlaidų Kunigų diena buvo skirta maldoms už blaivybę ir ta tema buvo sakomi pamokslai. Vysk. M. Valančiaus Sąjūdis sugebėdavo suorganizuoti blaivystės konferencijas, ėjo specialūs leidiniai, skirti kovai už blaivybę. Nūdienos paveikslas liūdnas ir pesimistinis. Blaivybės dienos per didžiuosius atlaidus seniai panaikintos, pamokslai apie blaivybę tapo antikvarine retenybe, atlaidų ar švenčių be vyno butelių nebeliko. Nebuvo įsteigta nė vienos religinės blaivybės brolijos. (Valančiukai yra pasaulietinė draugija.) Ir dar ilgai būtų galima vardinti apsileidimo, neveiklumo ir tingumo pavyzdžius, bet nuo to padėtis nepagerės. Tragiškiausia yra tai, kad alkoholio dabar išgeriama žymiai daugiau, nei vysk. Motiejaus ar „Kronikos“ leidimo laikais. Beveik trigubai viršyta riba, po kurios prasideda tautos išsigimimas ir spartus išnykimas.

„LKB kronikos“ straipsniai apie blaivybę kaip niekada aktualūs dabartiniams laikams. Įsiklausykime.

© 2010 „XXI amžius“