Žmonijai reikėtų išsijungti mobiliuosius telefonus

„Kino pavasario“ mėgėjai turėjo galimybę pažiūrėti dokumentinį filmą apie mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės poveikį mūsų sveikatai. Lietuvoje įvyko europinė amerikiečio režisieriaus Talal Jabari dokumentinio filmo „Grėsmingas signalas“ premjera. Šis filmas jau pramintas mobiliųjų telefonų detektyvu. Režisierius atskleidžia opią ir aktualią galimo mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai problemą. Jis klausia, ar žinome, kiek iš tiesų kainuoja pokalbio mobiliuoju telefonu minutės.

Finansiniai interesai

Pusantrų metų kurtas dokumentinis filmas režisieriui atsiėjo šimtą tūkstančių dolerių. Tačiau T. Jabari sako, kad neieškojo rėmėjų. Pradėjęs rinkti medžiagą savo filmui, jis suvokė, kokios didelės pramonės interesus jis užgauna. Tad filmą kūrė savarankiškai, kad išvengtų bet kokios įtakos. „Kai pradėjau domėtis, nesuvokiau, kokie dideli finansiniai interesai slepiasi už atskiro mobiliojo telefono. Kadangi teko kalbinti įvairių šalių mokslininkus, mačiau, jog tų tyrimų duomenys sunkiai pasiekia viešumą. Yra žmonių, kuriems tokia informacija labai nenaudinga“, – kalbėjo režisierius. Ryšio tiekėjai ir telefonų gamintojai, pasak amerikiečio, dažnai perlenkia lazdą. Jie neakcentuoja elektromagnetinės spinduliuotės žalos sveikatai, priešingai – jie tapatina naudojimąsi mobiliuoju telefonu su smagiausiomis gyvenimo akimirkomis. T. Jabari paminėjo šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose rodomą reklamą, kurioje mažas berniukas su mama eina pirkti pirmojo savo mobiliojo telefono. Jo veide šypsena, o vos išėjus iš parduotuvės, žavi mergaitė pribėga ir užrašo savo mobiliojo telefono numerį jam ant rankos. „Manau, kad negalima taip neatsakingai elgtis. Mobiliųjų telefonų poveikis vaikams yra dar stipresnis nei suaugusiesiems. Jų audiniai laidesni, jiems ta spinduliuotė kenkia labiau. Viso pasaulio visuomenėse turi kilti diskusija – ko mes sulauksime, jei ir toliau nemąstydami naudosimės mobiliuoju telefonu? Aš manau, jog turime saugoti save ir ypač savo vaikus“, – kalbėjo filmo apie mobiliuosius telefonus režisierius.   

Lietuviai domisi

Kelios dienos iki filmo premjeros buvo parduoti visi bilietai, ir salėje buvo ankštoka. Lietuvių susidomėjimas mobiliųjų telefonų skleidžiamomis bangomis išryškėjo ne tik šio kino seanso metu. Pernai „Ekoinstituto“  užsakymu atliktas lietuvių požiūrio į elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai tyrimas parodė, kad kas antras lietuvis mano, jog elektromagnetines bangas labiausiai skleidžia mobilusis telefonas. Lietuviams didžiausią įtarimą kelia mobilieji telefonai ir mobiliojo ryšio bazinės stotys. Tautiečiai įsitikinę, kad tai didžiausi elektromagnetinių bangų skleidėjai. Vienas iš dviejų tautiečių nerimauja dėl galimo elektromagnetinių bangų poveikio sveikatai. Dauguma pripažino, kad jiems nepakanka informacijos apie elektromagnetinę spinduliuotę. Beveik 70 proc. žmonių įsitikinę, kad elektromagnetinės bangos gali sukelti vėžį.

Kas yra elektromagnetinė spinduliuotė?

Kiekvienas elektrinis prietaisas skleidžia nematomas bangas, kurios keliauja laisvai. Jos vadinamos elektromagnetine spinduliuote. Jeigu jūs prie ausies per dieną mobilųjį telefoną laikote kelias valandas, tiek laiko jūsų smegenys yra veikiamos elektromagnetinės spinduliuotės. Elektromagnetinių laukų šaltiniai yra natūralūs, esantys gamtoje, ir dirbtiniai, sukurti žmogaus. Natūralūs yra žemės atmosferos elektrinis ir žemės magnetinis laukai, atmosferos iškrovų kuriamos elektromagnetinės bangos, saulės ir kitų dangaus kūnų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė.

Žmogaus sukurti įrenginiai, kurie skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę, yra buitiniai prietaisai: televizorius, dulkių siurblys, lygintuvas, šaldytuvas, skalbiamoji mašina ir mikrobangų krosnelė. Kuo toliau stovite nuo veikiančio elektros prietaiso, tuo mažesnius spinduliuotės kiekius gaunate. Todėl rekomenduojama, pavyzdžiui, įjungus mikrobangų krosnelę, eiti į kitą kambarį, o televizorių žiūrėti sėdint toliau nuo jo. Nuo mobiliojo telefono skleidžiamos spinduliuotės apsisaugoti neįmanoma – jį dedame prie ausies, vadinasi, spinduliuotė žeidžia mūsų smegenis.

„Kol neturėjau vaikų, džiaugiausi, kad ant mano kaimyno stogo stovi mobiliojo telefono antena – mano telefono signalas buvo puikus, – sako Vilniuje svečiavęsis režisierius T. Jabari. – Tačiau rūpestis dėl vaikų gerovės privertė mane atidžiau pažiūrėti į mobiliuosius telefonus.“ Filme „Grėsmingas signalas“ režisierius kalbina žmones, kurie jau pajautė mobiliųjų telefonų skleidžiamos spinduliuotės žalą savo sveikatai. Jiems gyvenimas pasaulyje, kuriame beveik kiekvienoje rankoje yra mobilusis telefonas, yra sunkus ir varginantis. Vienas filme kalbėjęs žmogus netgi išsikėlė gyventi už miesto. 

Poveikis sveikatai

Ilgas mobiliojo telefono naudojimas gali kenkti sveikatai ir net būti vėžinių susirgimų priežastimi – tai rodo naujausių, kelis dešimtmečius trukusių Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimų preliminarūs rezultatai. Gerokai anksčiau nepriklausomų mokslininkų atlikti tyrimai taip pat parodė, kad ilgiau nei dešimt metų naudojantis mobiliuoju telefonu gali padidėti smegenų navikų rizika. Tarptautinė vėžio federacija elektromagnetines bangas pripažino antros grupės kancerogenais, galinčiais sukelti vėžį.

Mobilųjį telefoną turi 98 proc. lietuvių, mažiau nei pusė naudojasi daugiau nei dešimt metų. Kas antras lietuvis kasdien mobiliuoju telefonu šneka ilgiau nei penkiolika minučių, trečdalis – ilgiau nei pusvalandį.  Vadinasi, apie 40 proc. besinaudojančių mobiliuoju telefonu priklauso padėjusiai rizikos grupei susirgti vėžiu.

„Man teko kalbinti vieną profesorių, kuris atliko tyrimą su pelėmis. Jos buvo priverstos kasdien „kalbėti“ telefonu. Po kurio laiko mokslininkas nustatė, kad pelės prarado 2 proc. savo smegenų funkcijų. Žmogus išnaudoja vos 18 proc. smegenų resursų. Kodėl už pokalbius mobiliuoju telefonu turime sumokėti 2 proc. savo smegenų?“ – retoriškai klausė režisierius.

Mobiliųjų telefonų detektyvas

T. Jabari kino ir TV industrijoje dirba daugiau nei dešimtmetį: nuo BBC naujienų tarnybos iki dokumentinių filmų prodiusavimo, o jo darbo patirtis driekiasi per visą pasaulį – nuo Izraelio iki JAV. „Grėsmingas signalas“ – debiutinė režisieriaus T. Jabari pilno metražo dokumentinė juosta.

Režisieriaus teigimu, filmas skirtas tokiems žmonėms, koks buvo ir jis pats prieš dvejus metus – daug be reikalo kalbantiems mobiliuoju telefonu ir net neįsivaizduojantiems, kokį poveikį jų sveikatai gali turėti mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos. „Žmonės man dažnai sako – tačiau kaipgi gyventi be telefono? Juk jis taip praverčia, kai reikalinga pagalba, arba visi puikiai atsimena, kaip mobilieji telefonai padėjo Rugsėjo 11-osios aukoms atsisveikinti su artimaisiais. Taip, tokiais atvejais mobilieji telefonai nepakeičiami. Tačiau yra apskaičiuota, kad dėl tokių priežasčių skambučių būna labai retai, dažniausiai žmonės tiesiog šnekasi“, – sakė režisierius. Jis prisipažįsta, kad savo mobiliojo neišmetė, tačiau didesnę dienos dalį jis laiko jį išjungęs. Porą kartų per dieną įjungia, kad išklausytų balso paštą. Pasak vyro, tai netgi leidžia jam būti produktyvesniam. „Žmonės dažnai skambina tiesiog patikslinti kokią smulkmeną ar pasikalbėti. Tam sugaištama gausybė laiko. Kadangi mano mobilusis telefonas tyli, aš ramiai dirbu. Kai išklausau balso paštą, perskambinu iš laidinio telefono. Gal pasaulis be mobiliųjų ir sunkiai įsivaizduojamas, tačiau be nesibaigiančių pokalbių mes tikrai išgyventume“, – įsitikinęs mobiliųjų telefonų priešininkas.

Kaip apsisaugoti?

„Ekoinstituto“ vadovė Silvinija Simonaitytė sako, kad mobiliųjų telefonų poveikio tema nėra tik teorinės kalbos. Tai – ypač grėsminga šiandienio pasaulio ir, žinoma, Lietuvos, kuri yra viena iš pirmaujančių pagal mobiliojo ryšio skverbimąsi šalių, problema. Kartu su habilituota biomedicinos mokslų daktare, onkologe prof. Laima Griciūte buvo parengtos rekomendacijos, kaip naudotis mobiliuoju telefonu. Medikė sako, kad elektromagnetinės spinduliuotės poveikį žmogaus sveikatai būtina tirti toliau. Tačiau šiuo metu jau žinoma, kad reikia laikytis tam tikrų saugumo reikalavimų: neleisti naudotis mobiliaisiais telefonais vaikams ir paaugliams, kurių audiniai ir apsauginės organizmo sistemos dar nėra visiškai susiformavusios, todėl jie gali būti jautresni visiems kenksmingiems poveikiams; nekalbėti mobiliaisiais telefonais nėščioms moterims; riboti kalbėjimo mobiliaisiais telefonais trukmę; nelaikyti mobiliųjų telefonų pakabintų ant krūtinės (krūtinkaulyje yra įvairiems kenksmingiems veiksniams jautrūs kaulų čiulpai); nelaikyti mobiliųjų telefonų po pagalve miegant.

Pagal bernardinai.lt

© 2010 „XXI amžius“