Skatinamas rūpinimasis migrantų šeimomis

Mindaugas BUIKA

Šeimos vaidmens pripažinimas

Popiežiškosios šeimos tarybos ir Popiežiškosios migrantų ir keliautojų tarybos bendrame pareiškime raginama daugiau rūpintis migrantų šeimomis, jų integracija į visuomenę. Abiejų Vatikano dikasterijų vadovų – kardinolo Enijo Antonelio ir arkivyskupo Antonijo Marijos Veljo pasirašytas dokumentas buvo paskelbtas gegužės 15-ąją minint Jungtinių Tautų Organizacijos įsteigtą Tarptautinę šeimos dieną. Šiemetinė įvairiais renginiais tarptautinėje ir nacionalinėje plotmėje minimos šventės tema buvo „Migracijos poveikis pasaulio šeimoms“.

Šventojo Sosto pareiškime, remiantis tarptautinės teisės dokumentais (Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu) ir Bažnyčios magisteriumo mokymu (Pastoracine instrukcija „Erga Migrantes Caritas Christi“, popiežiaus Benedikto XVI kreipimusi 2007 metų Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai), primenama, kad šeima buvo ir lieka svarbiausia prigimtinė visuomenės ląstelė. „Šeima turi nepakeičiamą vaidmenį jos narių laimei“, kaip ir bendrajai visuomenės taikai ir darnai, ekonominei pažangai ir socialinei integracijai.

Gerai žinoma, kad artimi šeimos ryšiai garantuoja stabilumą, tautos kultūrinį tapatumą ir tęstinumą bei vertybių jaunajai kartai perdavimą. Yra akivaizdu, kad dabartiniai šeimos institucijos iššūkiai didele dalimi atspindi pilietinės visuomenės ir krikščionių bendruomenės problemas. Vienas tokių iššūkių yra paplitęs migracijos reiškinys, kurio pasekmės gyventojams, miestams, valstybėms ir netgi kontinentams yra tikrai istorinės. Šiuo atžvilgiu poveikis šeimai dėl jos gyvenimui nebūdingo ilgalaikio išsiskyrimo yra tikrai ypatingas. Vatikano atstovai primena, jog kartu su tradicine vyrų migracija sparčiai auga savo gimtines paliekančių moterų skaičius, kurioms šeimos gyvenimo kasdienybė yra ypač svarbi.

Abipusė pagarba ir taiki sąveika

Ištekėjusios moterys, kurios „ir svetur ieško geresnio gyvenimo, išsaugoja svajonę, kad vieną dieną pas jas atvyks sutuoktinis ir vaikai, gal netgi kiti artimieji“. Taip į migracijos verpetus įsisuka ir mažamečiai bei senyvi žmonės, patirdami vienatvę, gimtosios aplinkos praradimą ir neretai atsidurdami išnaudojimo (taip pat ir seksualinio) pavojų akivaizdoje. Štai kodėl migrantų šeimų vieningumo išsaugojimas yra svarbus ne tik jų narių asmeninei gerovei, bet ir pačiai migrantų asimiliacijos sėkmei juos priimančioje terpėje.

Vatikano atstovai paragino valstybines institucijas migrantams skirtuose planuose didesnį dėmesį skirti jų šeimų integravimui į visuomenę. Kad būtų patenkinti jų asmeniniai, socialiniai ir bažnytiniai poreikiai, su reikiama pagarba kultūrinei bei religinei įvairovei, įgalinančiai abipusį apsikeitimą vertybėmis. Prisimenant, kad migrantų didelė dalis yra iš kitų kontinentų ir priklauso musulmonų religijai, inkultūracijos pastangos yra ypač svarbios, siekiant įtvirtinti draugiškus santykius tarp asmenų ir šeimų kasdienio gyvenimo, darbo ir mokyklos aplinkoje. Pareiškime pabrėžiama, kad šiuose baruose prioritetas turi būti teikiamas vaikams, paaugliams ir jauniems žmonėms, kurie yra ypač imlūs besikeičiančioms sąlygoms.

„Solidarumas ir abipusiškumas reiškiant pagarbą teisėtiems skirtumams yra būtinos sąlygos užtikrinant (vietinių gyventojų ir migrantų) taikią sąveiką ir ramią ateitį pilietinėms visuomeninėms bei bažnytinėms bendruomenėms“, – pažymi kardinolas E. Antonelis ir arkivyskupas A. Veljas, atkreipdami dėmesį į bendros atsakomybės ir dalyvavimo svarbą.

© 2010 „XXI amžius“