Susitarta dėl kovos su alkoholio žala globalinės strategijos

Mindaugas BUIKA

Fatališkos piktnaudžiavimo pasekmės visuomenei

Praėjusią  63-iąją metinę Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSAO) sesiją iš tikrųjų galima vadinti istorine: pirmą kartą 193 šalių delegacijos vieningai pasiekė susitarimą dėl visuotinės kovos su piktnaudžiavimu alkoholiu, kuris didele dalimi atsakingas už gyventojų sveikatos blogėjimą, šeimų gyvenimo žlugdymą ir bendruomenių struktūrų veiklos ardymą. Gegužės 20-21 dienomis Ženevoje vykusiame susitikime PSAO priimtoje rezoliucijoje „Globalinė strategija dėl žalingo alkoholio naudojimo sumažinimo“ pristatomi tarptautiniai duomenys apie fatališkas girtavimo pasekmes bei formuluojami konkretūs uždaviniai šiam blogiui įveikti.

Pažymima, kad žalingas alkoholio naudojimas yra vienas iš pagrindinių priešlaikinės mirties faktorių pasaulyje. Jis sukelia ir kitų medicinos problemų, kurių galima būtų išvengti esant griežtai girtuoklystės kontrolei. Štai kasmet alkoholis pasaulyje nužudo 2,5 milijono žmonių, įskaitant 320 tūkstančių jaunų žmonių, tarp 15 ir 29 metų amžiaus. Žinomos dėl alkoholio naudojimo psichoneurologinės, infekcinių ligų, širdies nepakankamumo, kepenų cirozės, įvairaus pobūdžio vėžio ligos ir jų pasekmės. Taip pat primenamos su girtavimu susijusios traumos, įskaitant transporto įvykius, smurto apraiškas ir savižudybes.

Priimtoje rezoliucijoje nurodytos „mirtinos pasekmės, kurias galima sieti su alkoholio naudojimu, kaip taisyklė, pirmiausia ištinka jaunus žmones“. Daugelyje šalių didėja susirūpinimas, kad girtavimas vis labiau paliečia jaunimą, moteris, netgi vaikus. Dažniau kalbama ir apie „fetalinį (žmogaus embriono) alkoholio sindromą“ bei kitus fizinius defektus bei neurobiologines pasekmes dar prenatalinėje būklėje, kurios vėliau atsiliepia jau gimusio žmogaus asmenybės vystymuisi ir socialiniam funkcionavimui. Anksčiau publikuotame PSAO sekretoriato pranešime informuojama, kad žalingo girtavimo pasekmės (įskaitant nusikaltimus, smurtą, pravaikštas bei darbinio efektyvumo sumažėjimą) pasaulyje vertinamos nuostoliais nuo 210 iki 665 milijardų dolerių.

Bendruomenės mobilizavimas ir kainų reguliavimas

Tarp Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos keliamų uždavinių alkoholio žalai sumažinti pirmiausia nurodomas poreikis ugdyti visuomeninį sąmoningumą ir politinę atsakomybę. Kiekvienai šaliai reikia sudaryti atitinkamą veiklos planą, kuris apimtų visas viešojo gyvenimo sritis. Turi būti daromos reguliarios ataskaitos apie piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmes. Visa tai turi būti žinoma bei aptariama politikos veikėjų sluoksniuose ir platesnėje visuomeninėje aplinkoje. Sveikatos apsaugos sektorius turi būti ypač aktyvus, nes jis pirmiausia identifikuoja su alkoholio vartojimu susijusias pasekmes individams ir šeimoms. Taip pat gerai yra žinoma, kad gydymas tampa labiausiai efektyvus tada, kada integruojamas į platesnę prevencinę strategiją.

Bendruomenės veikimas siekiant žalingo alkoholio vartojimo sumažinimo taip pat yra svarbus, ypač kada reikia reaguoti į viešojo girtavimo pasekmes, vaikų žalojimą, smurtą šeimose bei seksualinę prievartą. Vietinės bendruomenės balsas ir tvirtas nusistatymas gali padėti sumažinti viešojo girtavimo apraiškas bei panašias problemas ir paskatinti įvairių nevyriausybinių organizacijų (gal netgi katalikiškojo „Caritas“ – M. B.) veiklą šioje srityje. Atitinkamas bendruomenės mobilizavimas gali pasitarnauti vidaus reikalų (policijos) organų siekime suvaržyti nelegalų alkoholinių gėrimų platinimą, girtavimą darbo vietose bei ypač pavojingą transporto priemonių vairavimą apsvaigus alkoholiu.

Pripažinus, kad piktnaudžiavimas alkoholiu yra didelis blogis, svarbu kovoti suvaržant jo prieinamumą. PSAO sekretoriato pranešime sveikinami daugelyje šalių įvesti alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimai (ypač jauniems žmonėms ir pažaidžiamoms gyventojų grupėms). Vis labiau skatinamas šios kontrolės stiprinimas. Tai liečia tiek prekybai išduotų licencijų išdavimą, tiek pardavimo valandų ir dienų apribojimą, tiek ir vadinamuosius marketingo klausimus. Alkoholinių gėrimų reklamos kontrolė ir dalinis jo uždraudimas – kaip rodo sociologiniai tyrimai – efektyviai sumažina „madingo“ alkoholio vartojimą tarp jaunų žmonių ir šeimų aplinkoje.

Labai svarbi yra kainų politika, kuri (kaip rodo Londone veikiančios alkoholio žalos mokslinio tyrimo instituto duomenys) veiksmingai padeda reguliuoti alkoholinių gėrimų vartojimą. Rekomenduojama įvesti valstybinį pardavimo kainų minimumą, taikyti įvairias mokesčių priemones, o taip pat kontroliuoti, kad vidutinis pajamų didėjimas sąlygotų ir atitinkamą alkoholio kainų augimą, tuo būdu išsaugant jo prieinamumo suvaržymą. Reikalingos ir intervencijos vadinamojo „nakties gyvenimo“ įpročių kaitai (pavyzdžiui, griežtai draudžiant alkoholio pardavimą jau išgėrusiems), bei vengti tokio paradokso, kai nealkoholiniai gaivinantys gėrimai tampa brangesni už kai kuriuos alkoholinius (pvz., alų).

Nacionalinės antialkoholinės politikos bruožai

Pasaulinės sveikatos apsaugos rezoliucijoje patvirtinama, kad „žalingas alkoholio vartojimas gali būti apribotas, jeigu šalys priims efektyvias priemones savo gyventojų apsaugai“. Valstybių vadovams tenka pirmaeilė atsakomybė už tokios politikos formulavimą ir įgyvendinimą, reguliarų monitoringą bei pasiektų rezultatų vertinimą. Antialkoholinė politika reikalauja, kad būtų vykdoma tiek prevencija, tiek profilaktika, tiek sprendžiamos skaudžios visuomenės problemos. „Visos šalys turi naudą iš tokios nacionalinės strategijos buvimo ir atitinkamo teisinio mechanizmo, žalingo alkoholio naudojimo sumažinimui nepriklausomai nuo šalies turimų resursų“,– pažymima PSAO dokumente.

Sėkmingam tokių priemonių įgyvendinimui turėtų pasitarnauti ir atitinkamos valstybinės monitoringo sistemos sukūrimas bei jos veikimas įvairiuose lygmenyse. Sisteminis duomenų rinkimas ir skelbimas apie alkoholio vartojimą ir jų analizavimas vertinant antialkoholinių priemonių efektyvumą turi būti esminė kiekvienos politikos nukreiptos į alkoholio žalos sumažinimą dalis. Taip pat yra svarbios griežtos teisinės sankcijos prieš tuos, kurie nesilaiko priimtų įstatymų ir normatyvinių aktų, nes, esant abejingumui ir nebaudžiamumui, jie lieka tik formalūs pajuokos objektai.

Taigi efektyviai antialkoholinei strategijai reikalingos tvirtos politinės nuostatos, priemonių įgyvendinimo koordinavimas, tam skiriant pastovų finansavimą, valdymo struktūrų sutelkimą ir bendradarbiaujant su organizuota pilietine terpe. PSAO rekomenduoja vyriausybėms savo šalyse sukurti „efektyvų ir nuolatinai veikiantį koordinacinį mechanizmą, pavyzdžiui, Nacionalinę antialkoholinę tarybą, sudarytą iš aukštas pareigas užimančių įvairių ministerijų atstovų ir kitų (visuomeninių) partnerių“. Tokiu būdu galima būtų rasti reikiamą pusiausvyrą tarp alkoholio politikos daromos žalos bei kitų valstybinės politikos uždavinių.

© 2010 „XXI amžius“