Ispanijos vyskupai prieštarauja naujam aborto įstatymui

Ispanų jaunimas demonstracijoje prieš Ispanijos vyriausybės priimtą liberalų įstatymą

Liepos 5 dieną įsigalėjo naujas įstatymas dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos Ispanijoje. Įstatyme numatyta galimybė laisvai nutraukti nėštumą iki 14 nėštumo savaitės ir ypatingais atvejais, kai kyla pavojus motinos sveikatai ar vaisius išsigimęs, iki 22 savaitės. Taip pat įstatymas leidžia nepilnamečiams nutraukti nėštumą be tėvų sutikimo, bet privaloma juos informuoti bent jau tam, kad nekiltų šeimyninių konfliktų ir tokiu būdu būtų išvengta smurto namie. Be to, bus įmanoma nutraukti nėštumą ir po 22 savaitės, jei paaiškėtų vaisiaus anomalija ar ypač sunki arba neišgydoma liga ir būtų gautas specialistų komisijos sutikimas.

Šis teisės aktas sukėlė daug diskusijų. Bažnyčia taip pat išsakė savo poziciją. Liepos 5-osios  rytą Ispanijos vyskupų konferencija paskelbė pareiškimą, kuriame priminė, kad „kalbama apie įstatymą, kuris objektyviai nesuderinamas su sveika moraline sąžine ir ypač su katalikiška sąžine, kadangi, žiūrint iš etinės pusės, jis pablogina jau galiojančius įstatymus trimis būdais“. Vyskupai detaliai paaiškino šiuos būdus. Visų pirma, rašoma pareiškime, įstatymas negimusio vaiko gyvybės sunaikinimą laiko nėščios moters teise per pirmas 14 nėštumo savaičių, palikdamas praktiškai be jokios apsaugos žmogaus gyvybę būtent tuo metu, kai įvykdoma didžiausia dalis abortų. Antra, ganytojai pabrėžė, kad naujasis teisės aktas nustato tokią dviprasmišką sveikatos sampratą, kad socialinės ir eugenikos sąlygos tampa legaliu aborto pateisinimu. Galiausiai įstatymas primeta privalomoje švietimo sistemoje abortų ir lytiškumo ideologiją.

 Ispanijos vyskupų konferencija pakartojo savo 2009 m. birželio 17 dienos pareiškimą nuolatinei Komisijai, kuriame paaiškino norį kalbėti „už tuos, kurie neturi teisės gimti ir būti tėvų priimti su meile; už motinas, kurios turi teisę gauti socialinę ir valstybinę paramą, būtiną, norint išvengti tapti aborto (traumos) auka; už tėvų ir mokyklų laisvę teikti vaikams emocinę ir lytinę formaciją pagal jų moralinius įsitikinimus, kad būtų pasirengę patys tapti tėvais ir priimti gyvybės dovaną; ir galiausiai, už visuomenę, kuri turi teisę pasitikėti teisingais įstatymais, nepainiojančiais neteisingumo su teise“.

Pagal VR

© 2010 „XXI amžius“