Mobiliųjų telefonų nauda verčia pamiršti atsargumą

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Lietuvoj kasmet daugėja mobiliojo ryšio stočių, kurios, pasak mokslininkų, taip pat skleidžia elektromagnetines bangas Autoriaus nuotrauka

Pasaulio mokslininkai tikina, jog šiame amžiuje įtakingas bus ne tas, kuris turės daugiau pinigų, bet tas, kuris sugebės valdyti milžinišką informacijos srautą. Kompiuterinių sistemų ir mobiliojo telefono ryšio diegimas pasaulyje jau tapo įprasta gyvenimo norma, priartinusia visuomenę prie naujausių informacijos šaltinių. Tačiau, pasak kai kurių mokslininkų, kompiuterinė, ypač mobiliojo ryšio, sistema mūsų visuomenei teikia ne tik malonumų ir naudos, bet ir rūpesčių, apie kuriuos šiandien retai kas užsimena. Mokslo įrodyta, kad Žemėje ir erdvėje nuolat veikiančios įvairios palydovinių, mobiliųjų ryšių priemonės ir, žinoma, mūsų pamėgtieji judriojo ryšio (mobilieji) telefonai skleidžia elektromagnetines bangas. Pavyzdžiui, kai spinduliuojamas energijos srauto tankis viršija higienos normų nustatytą dydį, mikrobangų elektromagnetinė spinduliuotė kenkia žmogaus organizmui.

Susidomėjimas neatslūgsta

Mūsų šalyje, kaip ir daugelyje kitų Vidurio bei Europos šalių, videoterminalų (kompiuterių) ir judriojo (mobiliojo) korinio ryšio sistema buvo įdiegta prieš 17 metų. Tačiau sveikatos reikalavimų normomis iš esmės susirūpinta vos prieš kelerius metus, kai buvo parengtos specialios higienos normos, nustatančios konkrečius saugos ir sveikatos reikalavimus įrengiant ir eksploatuojant minėtą telekomunikacijų sistemą. Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės gydytojas dr. Dovydas Ščiupakas, dalyvavęs rengiant šiuos dokumentus, teigė, jog ne taip seniai Lietuvoje įdiegta mobiliojo ryšio sistema iki šiol visuomenėje kelia susidomėjimą. Nemaža dalis gyventojų nori gauti išsamią informaciją ne tik kaip tinkamai naudotis mobiliojo ryšio telefonais, bet ir kokią žalą jie gali padaryti.

„Mūsų specialistai, rengę higienos normas, pirmiausia rūpinosi parinkti tinkamą vietą judriojo korinio ryšio bazinėms stotims. Kadangi iš tokių objektų sklinda kenksminga radiacija, jie turi būti įrengiami aukštuose statiniuose, pavyzdžiui, radijo ar televizijos bokštuose, ant viešosios paskirties daugiaaukščių ir kitų pastatų, kurie yra atokiau nuo tankiai gyvenamų kvartalų. Bet prieš tai sveikatos apsaugos specialistai turi apskaičiuoti elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankį, nustatyti bazinės stoties sanitarinės apsaugos zoną“, – sakė D. Ščiupakas.

Rekomendacijos ir pavojai

Iki šiol galiojanti higienos norma privaloma visiems šalies juridiniams bei fiziniams asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems ir eksploatuojantiems korinio ryšio sistemas. Norint įrengti tokią sistemą pirmiausia reikia viską suderinti su Visuomenės sveikatos centro teritorinėmis įstaigomis. Beje, dėl bazinių stočių montavimo daugelyje rajonų, ypač didmiesčiuose, jau yra kilę nemažai konfliktų. Įvairios įmonės, organizacijos, neretai ir pavieniai asmenys, neatsiklausę vietos gyventojų nuomonės ar pritarimo, savavališkai mėgina įrengti stotis.

„Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog ir patys gyventojai, stokodami objektyvių žinių apie elektromagnetinius spindulius, kartais be reikalo kelia triukšmą. Iki šiol dar niekas argumentuotai neįrodė, kad ant daugiaaukščių stogų įrengtos bazinės stotys galėtų skleisti žmonių sveikatai kenksmingus spindulius. Beje, higienos normose yra numatyta, kad bendras mikrobanginės elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto fonas gyvenamojoje aplinkoje neturi viršyti 10 mikrovatų viename kvadratiniame centimetre“, – argumentus vardijo D. Ščiupakas. Mūsų šalyje toks reikalavimas, pasak pašnekovo, griežtesnis negu kitose valstybėse.

D. Ščiupako nuomone, kartais be reikalo skleidžiama nuomonė, esą mobiliojo ryšio sistema yra labai kenksminga ir jos reikėtų atsisakyti. „Jeigu paisytume tokių kalbų, mums daug ko tektų atsisakyti ir gyventi kaip kokiems aborigenams“, – šmaikštavo gydytojas. Tiesa, jis pripažino, jog mobilieji telefonai, kaip ir kiti prietaisai, skleidžiantys aukšto dažnio spinduliavimą, ir iš tiesų kelia tam tikrą pavojų sveikatai, todėl jais reikia naudotis saikingai ir laikytis instrukcijų. Higienos normoje kaip tik ir pateiktos konkrečios instrukcijos, kaip naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis. Tarkime, kalbantis tokiu telefonu, nepatartina aparatą spausti prie galvos ar kalbėti ilgiau 5 minučių. Nerekomenduojama šiomis priemonėmis naudotis asmenims, sergantiems širdies ligomis, taip pat vaikams ir nėščioms moterims.

Savo principų neišsižada

Daugiau kaip 40 metų įvairaus dažnio mikrobanginius laukus, jų radiacijos poveikį tyrinėja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius Jonas Grigas. Iš Dzūkijos krašto kilusio žinomo mokslininko nuomonė apie šalį užplūdusias mobiliojo ryšio priemones ir šiandien griežtai neigiama. Tyrinėdamas elektromagnetinio spinduliavimo šaltinius, jų poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, profesorius sakė jau anksčiau pastebėjęs, kad vienas iš didžiausių žmogaus priešų yra daugelio pamėgti mobiliojo ryšio telefonai. Beje, pašnekovas juos siūlo vadinti tiesiog „kišeniniais telefonais“.

„Nepamirškime, kad kenksmingiausiai mus veikia ryšio metu iš tų aparatų sklindančios mikrobangų dalelės. Kodėl jos tokios žalingos? Ogi todėl, kad beveik 80 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo, o jo molekulės labai gerai poliarizuojasi ir trukdo jonams laisvai judėti organizme. Šie elektringi atomai mūsų kūne juda pagal tam tikrą gamtos dėsnį. Bet veikiant elektromagnetiniam laukui į žmogaus organizmą giliai prasiskverbusios aukšto dažnio srovės viską sutrikdo, sustabdo jonų judėjimą. Tokiu atveju mūsų organizmas negali normaliai funkcionuoti. Ne taip seniai nustatyta, kad elektromagnetinis laukas veikia nervų sistemą, širdies kraujagysles“, – pasakojo prof. J. Grigas.

Mobiliųjų ryšio priemonių diegimui nepritariantis mokslininkas sakė, kad mikrobanginės elektromagnetinės spinduliuotės šaltinis žmogaus organizmą veikia iš lėto, vos pastebimai, todėl neigiami simptomai pajuntami tik po kelerių metų. Itin dažnai naudojantis mobiliaisiais telefonais sveikata gali sutrikti ir greičiau: prarandama orientacija, ima skaudėti galvą ir t. t. Užsienio mokslininkai jau nustatė, jog elektromagnetinis spinduliavimas gali žmonėms sukelti rimtą grėsmę susirgti melanoma, leukoma ir kitomis vėžinėmis ligomis.

„Verta pridurti, kad mobiliuosiuose telefonuose naudojamos mikrobangos yra išties pavojingos žmogaus organizmui. JAV, kitų šalių įtakingi mokslininkai neseniai įrodė, kad tų mikrobangų dažnis sutampa su ląstelėse vykstančių vandens molekulių judėjimo dažniu, todėl ypač gerai įsiskverbia į organizmą. Į galvos smegenis jos įsiskverbia kelis centimetrus, o į kaulų čiulpus – net iki 10 centimetrų. Beje, dažnai naudojantys mobiliuosius telefonus savo ląstelėms daro didelę žalą, ypač smegenų bei lytinių organų“, – sakė prof. J. Grigas.

Elektromagnetinės taršos pavojai

Elektromagnetinio lauko spinduliavimo šaltinių Lietuvoje kasmet vis labiau daugėja. Ant visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų įrengtos įvairios radiotechninės stotys, antenos, dieną naktį spinduliuodamos didžiulį radiacijos pliūpsnį, veikia ir tuos žmones, kurie net nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis. Labai daug gyventojų savo buityje naudojasi ir mikrobanginėmis krosnelėmis, kurios naudojamos maistui paruošti. „Elektromagnetinė tarša pavojingesnė net už cheminę. Deja, niekas apie tai rimtai dabar nebekalba. Aišku, sparčiai besivystančių technologijų pasaulyje mes be moderniausių ryšio priemonių neapsieisime, todėl reikia ieškoti kompromisų. Viską protingai pasvėrę, turėtume kur kas mažesnių nuostolių. Mūsų valstybė, palyginti su kitomis, dar nėra taip užteršta elektromagnetinių srovių. Antai JAV, Japonijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse visai neseniai susirūpinta, kokią žalą daro mobiliojo ryšio priemonės. Deja, per vėlai“, – samprotavo profesorius.

Mūsų šalyje per keletą metų įsitvirtino trys didžiausios judriojo korinio ryšio sistemos. Profesoriaus nuomone, tokios priemonės, be abejo, kažkam duoda didžiulę naudą, bet apriboti šį pelningą verslą dabar niekaip nepavyktų. Antra vertus, blogai tai, kad Lietuvoje iki šiol nėra nė vieno patikimo specialisto, galinčio tinkamai išmatuoti leistinas elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankio normas. „Didelę nuostabą kelia Higienos normose esanti nuoroda, neva bendras elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto fonas gyvenamojoje aplinkoje neturi viršyti 10 mikrovatų viename kv. centimetre. Jeigu tik taip būtų – tiesiog puiku! Betgi pastaraisiais metais vis daugiau gyventojų įsigyja tokius kišeninius telefonus, kurių bendras elektromagnetinės spinduliuotės energijos srautas kone tūkstantį kartų viršija nurodytą normą, bet ar apie tai kas nors rimtai pagalvoja?“ – retoriškai klausė prof. J. Grigas.

Videoterminalų (kompiuterių) naudojimo atžvilgiu mokslininkas taip pat laikosi atsargios pozicijos, tačiau pripažino, kad ši naujovė nėra tokia pavojinga. „Daugelis žmonių įsisąmoninę, kad visas neigiamas spinduliavimas sklinda tik iš kompiuterio ekrano. Taip, jis sklinda, bet nėra toks didelis ir pavojingas. Kur kas didesnį pavojų kelia nematomas aplink veikiantį kompiuterį tvyrantis magnetinis laukas, iš kurio lėtai į mūsų organizmą skverbiasi mikrobanginės srovės. Tačiau protingai ir saikingai naudojantis didesnės žalos sveikatai jos nepridarys“, – teigė J. Grigas.

© 2010 „XXI amžius“