Žmogiškosios gyvybės unikalumas

Dėl Europos Tarybos priimto sprendimo

2010 m. spalio 7 dieną Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja priėmė rezoliuciją „Dėl sąžinės išlygos teikiant teisėtą medicininę pagalbą“, kurioje išsakyta tvirta pozicija, kad „joks asmuo, ligoninė ar institucija neturi būti verčiama, laikoma atsakinga ar diskriminuojama dėl to, kad atsisakė atlikti, suteikti patalpas, padėti ar nukreipti abortui, persileidimo sukėlimui, eutanazijai ar bet kokiam veiksmui, kuris gali sukelti vaisiaus ar embriono žūtį, nesvarbu dėl kokių priežasčių“.

 Ši žinia įsilieja į mūsų visuomenėje pastaruoju metu vykstančias diskusijas ir reiškiamus nepagrįstus priekaištus Katalikų Bažnyčiai, kuri neva kišasi į Valstybės gyvenimą, nurodinėja ir primetinėja savas nuostatas ir pozicijas, kurių privalu laikytis sveikatos apsaugos srityje, kuomet kalbama apie labai jautrias medicinos sritis, kaip gyvybės apsaugos, dirbtinio/pagalbinio apvaisinimo, akušerių ir ginekologų gydytojų darbo praktikas.

Sveikiname ir džiaugiamės Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje išreikšta pozicija, kuri dar kartą ne tik paliudija prigimtinę žmogaus teisę į tikėjimo, sąžinės laisvę kaip fundamentalią teisę, bet tai skelbia kaip visos Europos teisinės elgsenos praktiką, užtikrinančią ir leidžiančią gerbti ir išreikšti savo įsitikinimus bei jų laikytis savo darbo aplinkoje.

Tikimės, kad šis sprendimas bus pagalba ir Lietuvos Valstybės institucijoms užbaigti bereikalingus priekaištus ir visuomenės nuteikinėjimą prieš Katalikų Bažnyčios skelbiamą mokymą apie gyvybę, jos vertę bei prigimtines teises į tikėjimo, sąžinės, vertybių raišką bei padrąsins Lietuvos institucijų valdininkus ir įstatymų leidėjus nebijoti šių nuostatų įtraukti į rengiamus Lietuvos įstatymus. Visa tai dar labiau stiprins demokratijos dvasią mūsų krašte ir užtikrins lygias teises bei galimybes medicinos praktikoje būti reikalingiems ir naudingiems gydytojams katalikams, kurie savo tarnyste liudija Bažnyčios mokymą apie gyvybę ir ne kartą išreikštą nuostatą, jog nėštumas nėra liga, kuri gydoma gyvybės nutraukimu motinos įsčiose. Linkime, kad visi būtume ištikimi ir paklusnūs Tiesai, o ne viešosios nuomonės diktatūrai, kuri nuvertina pačią žmogiškąją gyvybę, pažeidžia prigimtinę teisę motinos įsčiose pradėtam žmogui gimti bei visa tai suniveliuoja vien tik iki reprodukcinių moters teisių ir apgaubia moteris melo skraiste apie įsčiose esančią jų pačių norų ir įgeidžių „nuosavybę“.

Tikimės, kad visi toliau bręsime ir įsisąmoninsime žmogiškosios gyvybės unikalumą ir jos egzistenciją nuo pradėjimo momento bei gerbsime ir visi kartu patarnausime kiekvienai gyvybei iki natūralios žmogaus mirties dienos.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkas

© 2010 „XXI amžius“