Apie kovą su prekyba žmonėmis ir prostitucija Lietuvoje

Kristina Mišinienė

Spalio 18 dieną minima Europos kovos su prekyba žmonėmis diena. Lietuvoje aktyviausiai pagalbą prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms teikia „Lietuvos Caritas“, kuris jau daug metų vykdo projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“. Programos koordinatorė  Kristina Mišinienė papasakojo apie patirtį kovojant su prekyba žmonėmis ir prostitucija.

2007 metais Europos Komisija spalio 18 dieną paskelbė Europos kovos su prekyba žmonėmis diena. „Lietuvos Caritas“ pagalbą prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms teikia beveik 10 metų. Kokia buvo jūsų veiklos pradžia?

Savo veiklą pradėjome 2001 metų pabaigoje. „Lietuvos Caritas“ pradėjo vykdyti tuo metu visiškai naują projektą „Pagalba prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms“. Pradžioje dirbo maža saujelė žmonių, o dabar darbuojasi 11 socialinių darbuotojų Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje.

Kokią pagalbą teikiate?

Po ilgų ieškojimų nusistovėjo keturios pagrindinės pagalbos kryptys: psichosocialinės konsultacijos, saugus prieglobstis, darbinių įgūdžių įgijimas, teisinė pagalba moterims, kurios nusprendžia bendradarbiauti su teisėsauga. Trumpai tariant, stengiamės daryti viską, kad nukentėjusioji sugrįžtų į visuomenę, rastų sau ir savo vaikams palankią aplinką.

Kas daroma prevencijos srityje?

Savivaldybėse, seniūnijose, mokslo, globos įstaigose skaitome paskaitas, organizuojame diskusijas kovos su prekyba žmonėmis, įtraukimo į prostituciją klausimais. Apie tai kalba ne tik „Lietuvos Caritas“ darbuotojai, dažnai pasitelkiame patyrusius policijos, prokuratūrų pareigūnus, psichologus, žurnalistus.

Kiek nuo prekeivių žmonėmis nukentėjusių moterų į kreipėsi į jūsų organizaciją šiemet? Ar tokių atvejų daugėja?

Šiais metais suteikėme pagalbą daugiau nei 100 prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms. Šis skaičius išlieka stabilus.

Anksčiau minėjote, kad „Lietuvos Carito“ socialiniai darbuotojai patys ieško moterų, kurioms reikia pagalbos. Ar yra moterų, kurios jus susiranda pačios?

Mūsų darbo laukas yra tikrai ypatingas. Pačios aukos savo iniciatyva labai retai kreipiasi pagalbos. Per visus mūsų gyvavimo metus tokių buvo tik keliolika atvejų. Mūsų socialiniai darbuotojai patys aktyviai ieško nukentėjusių moterų, dalį atlydi kitų tarnybų atstovai.

Kiek laiko trunka integravimas į visuomenę?

Integracija, grįžimas į visuomenę yra ilgas ir sunkus kelias. Integracija apima psichologinių ir fizinių traumų gydymą, naujų įgūdžių mokymą, kasdienybės su visais smulkiais ir neįdomiais rūpesčiais priėmimą. Tačiau tą verta daryti!

Kokių veiksmų turėtų imtis valstybės institucijos, kad aukos sulauktų dar didesnės pagalbos?

Reikia galvoti apie Nacionalinio kovos su prostitucija ir prekyba žmonėmis centro kūrimą, kuris galėtų koordinuoti pavienes įvairių organizacijų pastangas.

Ką patartumėte daryti merginai, kuri jau pateko į prekeivių žmonėmis pinkles: yra uždaryta, mušama, jai grasinama, nėra galimybės paskambinti artimiesiems?

Remdamasi išgyvenusių merginų pasakojimais, galėčiau patarti kiek įmanoma išlaikyti blaivų protą, viduje nepasiduoti, akylai stebėti situaciją ir ieškoti progos pabėgti ir paprašyti pagalbos. Vienas merginas šie išgyvenimai užklumpa visai nepasiruošusias, kitos mato artėjančios bėdos ženklus, bet nekreipia dėmesio, tikėdamos, kad blogiausia jas aplenks.

Ką galėtumėte palinkėti policijos pareigūnams šiandien, kai minima tarptautinė kovos su prekybos žmonėmis diena?

Palinkėčiau drąsiau su mumis bendradarbiauti, dažniau kviestis mus į pagalbą ir, žinoma, sveikatos ir ištvermės!

Daugiau apie kovą su prekyba žmonėmis ir prostitucija galima sužinoti tinklapyje www.anti-trafficking.lt

© 2010 „XXI amžius“