Laukiant Vigilijos už gyvybę

Mindaugas BUIKA

Pritarta Popiežiaus iniciatyvai

Kaip buvo pranešta, Lietuvos katalikų vyskupai parėmė popiežiaus Benedikto XVI iniciatyvą dėl Visuotinės Bažnyčios dalyvavimo Pasaulinėje maldos už gyvybę akcijoje pradedant naujuosius liturginius metus Advento pradžioje. „Ganytojai aptarė popiežiaus Benedikto XVI kvietimą rengti maldos Vigiliją už negimusią gyvybę šių metų lapkričio 27 dieną, šeštadienį, pirmojo Advento sekmadienio išvakarėse, – rašoma komunikate, paskelbtame po spalio 26–28 dienomis vykusio Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinio susitikimo. – Visi yra kviečiami bendram maldos budėjimui, kuriame Dievui dėkojame už visas gyvybes bei dangiškojo Tėvo Gailestingumui pavedame visus nužudytus negimusius vaikelius.“

Episkopato nariai nusprendė, kad „lapkričio 23 dieną 15 valandą, kuri švenčiama kaip Gailestingumo valanda, skambės Lietuvos bažnyčių varpai už negimusius kūdikius, minint prieš 55 metus Lietuvoje sveikatos ministro įsakymu įteisintus abortus“. Po šio legalizavimo ypač gūdžiais sovietmečio dešimtmečiais mūsų šalyje motinų įsčiose kasmet buvo sunaikinama dešimtys tūkstančių nekaltų vaikelių, nes abortas laikytas „ligos gydymu“ ir buvo viena pagrindinių gimstamumo kontrolės bei šeimos planavimo priemonių. Dėl tokio infanticido (procesas tęsiasi iki šiol, nes sovietinis leidimas žudyti negimusius liko neatšauktas) Lietuva prarado daugiau kaip tris milijonus gyvybių, tai yra tiek, kiek šalis turi gyventojų. Už šiuos baisius nusikaltimus tautai tenka daryti sunkią atgailą.

Popiežiui Benediktui XVI nusprendus šiemet per Mišparus pirmojo Advento sekmadienio išvakarėse, kuriems jis tradiciškai vadovauja Šv. Petro bazilikoje, melstis už pradėtus, bet dar negimusius kūdikius, šią puikią iniciatyvą tuoj pat entuziastingai palaikė Bažnyčios hierarchai ir gyvybės gynėjai visame pasaulyje. Liturgijos ir sakramentų kongregacijos prefektas kardinolas Antonijus Kanisarezas Lovera ir Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas kardinolas Enijus Antonelis per apaštališkuosius nuncijus laišku kreipėsi į visus nacionalinių vyskupų konferencijų pirmininkus imtis panašių iniciatyvų. Tuo būdu skatinama dvasia vienytis su Šventuoju Tėvu ir kartu melstis bei savo aplinkoje plėtoti meilės ir gyvybės kultūrą.

Atsiliepiant į šį kvietimą, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų konferencijos Liturgijos ir Gyvybės gynimo sekretoriatai parengė specialią pamaldų programą parapijų ir vienuolijų bendruomenėms bei tikinčiųjų asociacijoms, kuri paskelbta atskiroje interneto svetainėje.

„Pradėta žmogaus gyvybė dabar patiria daugybę įvairiausių išpuolių“, – pažymėjo JAV episkopato Gyvybės gynimo sekretoriato atstovė ryšiams su žiniasklaida Deirdra Makveid. Ji priminė, kad Jungtinėse Valstijose nuo aborto legalizavimo 1973 metais buvo atimta gyvybė daugiau kaip 50 milijonų negimusių kūdikių. Be to, žmogiškoji gyvybė pačiose savo ištakose yra aukojama embriono kamieninių ląstelių tyrimams, daugybė embrionų yra sunaikinama per dirbtinio apvaisinimo operacijas ir kt.

Pasibaisėtinas naikinimo mastas

JAV vyskupų konferencijos Gyvybės gynimo komiteto pirmininkas Galvestono ir Hiustono (Teksaso valstija) arkivyskupas kardinolas Danielis Di Nardas savo pareiškime parėmė Šventojo Tėvo inicijuotą maldos budėjimą už gyvybę ir karštai paragino tikinčiuosius jame dalyvauti arba dvasiškai jungtis namuose ir kelionėse. (Šiemet savaitgalis prieš pirmąjį Advento sekmadienį Jungtinėse Valstijose sutampa su Padėkos diena, kai daugelis amerikiečių vyksta lankyti artimųjų.) „Pirmiausia mes turime dėkoti Viešpačiui už visišką savęs atidavimą pasauliui ir už Įsikūnijimą, kuris suteikė kiekvienai gyvybei tikrą vertę ir orumą“, – pažymėjo kardinolas D. Di Nardas.

Pareiškime jis nurodė, kad dėl abortų „kasmet nužudoma daugiau kaip 1 milijonas nekaltų vaikelių“, nors visuomenės dauguma, kaip rodo sociologinės apklausos, pasisako už įstatyminį aborto suvaržymą. Šiemet Kongreso patvirtinta ir prezidento Barako Obamos inicijuota sveikatos apsaugos reforma numato aborto finansavimą iš federalinio biudžeto, nors tam prieštarauja 67 proc. amerikiečių. (Juk jei aborto operacijas finansuoja valstybė, vadinasi, už nekaltų kūdikių žudymą savotiškai tampa atsakingi visi mokesčių mokėtojai.) „Taigi, dalyvavimas būsimoje maldos už gyvybę Vigilijoje reiškia balsą, ginantį kūdikius motinų įsčiose ir tą embrioninę žmogaus gyvybę, kuri, kaip galima tyrimų medžiaga, taip pat atsidūrusi sunaikinimo pavojuje“, – teigė kardinolas D. Di Nardas.

Lapkričio pradžioje Kanados sostinėje Otavoje vykusiame tarptautinės teisės į gyvybę federacijos (TTGF) susitikime taip pat buvo pritarta Šventojo Tėvo paraginimui kiekvienam pasaulio dieceziniam vyskupui įsijungti maldoje į Vigiliją už būsimą pradėtą žmogaus gyvybę.

„Negali būti nieko svarbesnio už tvirtą popiežiaus Benedikto XVI kreipimosi į pasaulio vyskupus palaikymą“, – sakė TTGF pirmininkas Džekas Vilkis, kuris su gyvybę ginančiomis paskaitomis pastaraisiais dešimtmečiais lankėsi 75 šalyse ir kurio knygos šia tema publikuotos daugiau nei 30 pasaulio kalbų. Net jeigu kai kuriose šalyse Gyvybės dienos yra celebruojamos kitu laikotarpiu, vis tiek lapkričio 23-iąją reikia vienytis maldoje su Šventuoju Tėvu.

Dr. D. Vilkis palygino žudynes, vykusias Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, bei kitus tautų ir žmonių genocidus su nekaltų žmogaus gyvybių naikinimu abortais. „Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu (1939–1945 metais) buvo nužudyta 55 milijonai žmonių. Tragiška, bet šie praradimai pražūtingiausiame žmonijos istorijos kare tapo tik preliudija tai žudynių dramai, kuri ištiko nekaltus kūdikius vėliau XX amžiuje ir dabartiniame šimtmetyje“, – aiškino TTGF vadovas. (Pagal įvairius duomenis dabar pasaulyje kasmet atliekama 40–45 milijonai abortų.)

Remiant popiežiaus Benedikto XVI maldos už gyvybę kampaniją internete keliomis kalbomis platinama solidarumo su Šventuoju Tėvu deklaracija, kurią pasirašę gyvybės gynėjai gali siųsti į Vatikaną. Pareiškime reiškiama nuoširdi padėka Popiežiui už jo iniciatyvą ir pastangas kovoje už gyvybę visame pasaulyje. „Maldoje mes atnaujiname ir padauginame Jūsų pastangas, pasitikėdami, kad Gyvybės Kūrėjas nuves mus į pergalę ginant labiausiai pažeidžiamus mūsų brolius ir seseris“, – nurodoma paramos Benediktui XVI deklaracijoje, kartu kviečiant ją pasirašyti.

Tikėjimo ir politikos bendrystė

Savo tvirtas nuostatas dėl Bažnyčios mokymo apie gyvybės šventumą bei kitas visuomeninio gyvenimo problemas, kurios turi būti sprendžiamos pagal Evangelijoje atskleistą „dieviškąją išmintį“, popiežius Benediktas XVI patvirtino neseniai susitikęs su grupe Brazilijos vyskupų. Spalio 28 dieną kalbėdamas su ad limina vizitu (kas penkeri metai privalomu apsilankymu Vatikane) atvykusiems Lotynų Amerikos šalies gyventojams jis priminė, kad tiesioginis veikimas visuomeniniuose bei politiniuose reikaluose priklauso pasauliečiams, „kaip laisviems ir atsakingiems piliečiams“, kurie vis dėlto privalo rodyti pagarbą prigimtiniam moralės įstatymui. Vyskupų ir kunigų uždavinys šiuo atžvilgiu veikti netiesiogiai, per tikinčiųjų katalikų ugdymą, tuo būdu „nuskaistinant jų protą ir pažadinant moralines jėgas teisingos ir broliškos visuomenės kūrimui“.

Tačiau kai kalbama apie fundamentalių asmens teisių apsaugą arba paliečiami sielų išganymo klausimai, ganytojai turi pareigą moraliai įvertinti netgi politines temas. Ypač šis dvasininkijos įsikišimas yra privalomas, kai mėginama priimti įstatymus, kurie „savyje yra blogis bei nesiderina su žmogiškuoju orumu“. Šventasis Tėvas čia aiškiai nurodė būtinumą „ginti teisę į gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos“, pažymėdamas, kad šios teisės įstatyminis paneigimas bet kokiais politiniais, ekonominiais ar socialiniais pretekstais „būtų visiškai melagingas ir iliuzinis“. Juk dabar daug ir teisėtai kalbama apie silpniausių visuomenės narių gynimą, bet kas gali būti didesnis bejėgis ir labiau nusipelnęs gynimo, nei motinų įsčiose esantis negimęs kūdikis arba sunkus ligonis?

„Todėl tie politiniai projektai, kuriuose tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama dekriminalizuoti abortą ir eutanaziją, yra demokratinio idealo (kuris yra tikrai demokratinis, kai pripažįsta bei gina visų žmonių orumą) išdavystė, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI brazilų vyskupams. – Dėl šios priežasties, brangūs broliai episkopate, gindami gyvybę mes neturime bijoti priešiškumo ir nepopuliarumo, atmesti visus kompromisus ir dviprasmybes, kurios vestų į nuolaidžiavimą šio pasaulio mentalitetui“. Padedant pasauliečiams krikščioniškai veikti savo socialiniuose ir politiniuose įsipareigojimuose (ypač tinkamai išnaudoti balsavimo teisę, kuri kartu yra ir pareiga), reikia jų katechezėje plačiai taikyti Bažnyčios socialinio mokymo principus.

Kaip tik šiuo požiūriu svarbi politikos ir tikėjimo bendrystė, nes tik gerbiant, skatinant ir nepaliaujamai mokant apie žmogaus antgamtinę prigimtį gali būti kuriama teisinga visuomenė, pažymėjo Šventasis Tėvas. Remdamasis savo socialinės enciklikos „Caritas in veritate“ mokymu, jis patvirtino, kad Dievas turi vietą viešojoje plotmėje, visuose jos kultūriniuose, socialiniuose, ekonominiuose ir ypač politiniuose aspektuose.

© 2010 „XXI amžius“