Sveikata nesibaigiančių reformų šešėlyje

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Dažnam mūsų šalies gyventojui vis dar tenka minti kelius į vaistinę Autoriaus nuotrauka

Tarptautinės sveikatos organizacijos ir medicinos specialistų teigimu, per pastarąjį dešimtmetį, nepaisant vykstančio spartaus mokslo ir technologijų progreso, daugelyje pasaulio šalių susiduriama su naujomis, sudėtingomis ne tik fizinėmis, bet ir psichologinėmis sveikatos problemomis. Civilizuotose valstybėse jau daugelį metų atliekami įvairūs tyrimai, siekiant nustatyti visuomenės sveikatingumo situaciją, atskleisti medicinos sistemos privalumus ir kt. Be kita ko, šiais metodais bandoma išsiaiškinti ir kaip pati visuomenė vertina savo sveikatą.

Tyrimai ir Lietuvoje

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis įvairių sveikatos apsaugos bei medicinos specialistų atliktais tyrimais, prieš penkerius metus pirmą kartą atliko gyventojų apklausą. Kaip teigė Statistikos departamento Socialinės apsaugos ir sveikatos statistikos skyriaus vedėja Aldona Ablingienė, vienas pagrindinių tikslų buvo sužinoti, kaip Lietuvos gyventojai vertina savo sveikatą, atskleisti ilgalaikės sveikatos problemas ir įtaką kasdienei veiklai, išsiaiškinti, kaip dažnai naudojamasi medikų paslaugomis ir kt. Pasitelkęs duomenis iš privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (SVEIDRA) jau daugiau nei porą metų analogiškus darbus atlieka Lietuvos sveikatos informacijos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Dažnėja ūminės ir lėtinės ligos

Lietuvos sveikatos informacijos centro (LSIC) specialistai, kaupiantys svarbius statistinius duomenis apie Lietuvos gyventojų sveikatingumą, jų naudojimąsi medicinos paslaugomis, pastebėjo, kad padėtis šioje srityje nėra džiuginanti. Pagal atliktus tyrimus paaiškėjo, jog kas antras šalies gyventojas, sulaukęs 40 ir daugiau metų, serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Tokiomis problemomis bene labiausiai skundžiasi moterys – beveik 60 proc. silpnosios lyties atstovių prisipažino turinčios rimtų negalavimų (vyrų tik apie 48 proc.). Ilgalaikių sveikatos sutrikimų dažniausiai turėjo 60 metų ribą perkopę asmenys – net 87 proc. Tačiau pastebėta, kad analogiškomis problemomis skundžiasi ir kas ketvirtas gyventojas, sulaukęs vos 25–30 metų.

LSIC Sveikatos statistikos skyriaus specialistės Mildos Garbuvienės teigimu, pastaraisiais metais kone 15 proc. išaugo gyventojų, sergančių cukriniu diabetu, lėtiniu bronchitu, insultu, astma, akių ir kitomis ligomis, skaičius. Pavyzdžiui, jei 2006 metais cukriniu diabetu iš 1 tūkst. gyventojų susirgo 21 asmuo, tai pernai šis skaičius išaugo iki 27.

Ši klastinga liga, pasak sveikatos apsaugos specialistų, beveik 10 proc. išaugo ir tarp vaikų bei jaunimo. Auganti karta vis dažniau skundžiasi ir ūminėmis viršutinio kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, gripu, regėjimo sutrikimu. Antai 2008 metais tūkstančiui gyventojų nuo 8 iki 10 metų teko iki 160 susirgusiųjų  akių ligomis, tai pernai šis skaičius išaugo iki 180. Tarp 10–14 metų regėjimo sutrikimų besiskundžiančių vaikų nurodytu laikotarpiu atitinkamai užfiksuota 180 ir 195. Medicinos specialistų nuomone, šioms ligoms didesnės įtakos turėjo ne tik sveikos mitybos trūkumas, bet ir jaunų žmonių pernelyg dažnas naudojimasis kompiuteriais, televizoriais ir kitomis šiuolaikinėmis technologijomis.

M. Garbuvienė teigė, kad regėjimo sutrikimo problemos kamuoja ir vyresnio amžiaus žmones, ypač sulaukusius 50 ir daugiau metų. Statistikos duomenimis, be akinių ar kitų regėjimą gerinančių priemonių negali skaityti ar matyti iš toli net apie 1,5 mln. gyventojų arba kas antras šalies pilietis!

Sveikatos apsaugos bei statistikos specialistų atlikti tyrimai rodo, jog kasmet daugėja ligonių, sergančių piktybiniais navikais. Šia liga 2009 metais sirgo 16 tūkst. 603 asmenys, t. y. beveik 500 ligonių daugiau nei 2008-aisiais. Tarp sergančių vėžinėmis ligomis ypač išaugo vyrų skaičius – pernai jis 100 tūkst. gyventojų siekė 568, o moterų – 436. Vyrai dažniausiai suserga priešinės liaukos (prostatos) vėžiu (beveik 40 proc.), o moterys – krūties vėžiu (20,5 proc.). Medikus neramina ir tai, kad daugėja sergančiųjų psichinėmis ligomis. 2008 m. 100 tūkst. gyventojų buvo 166, o pernai – jis išaugo iki 195.

LSIC specialistai primena, jog Lietuva per pastaruosius kelerius metus toliau išlieka endemine erkinio encefalito ir Laimo ligos šalimi. Vien pernai erkiniu encefalitu sirgo 605 asmenys, t. y. beveik triskart daugiau negu 2008 metais, o Laimo liga – 3610 (3,5 karto daugiau).

Sumažėjo avarijų ir traumų

Tarp teigiamų pokyčių sveikatos apsaugoje specialistai konstatuoja, jog per pastaruosius keletą metų daugiau nei ketvirtadaliu sumažėjo sergančiųjų tuberkulioze, pustrečio karto sumažėjo kūdikių mirtingumas. Ne mažiau optimizmo kelia ir tas faktas, jog gerokai sumažėjo ir mirtinų atvejų bei traumų šalies keliuose. Pernai į gydymo įstaigas kreipėsi net 41 proc. pacientų mažiau negu 2008 metais. Be to, beveik 12 proc. sumažėjo ir alkoholio suvartojimas. Įtakos turėjo prieš metus valstybėje priimtos griežtesnės poveikio priemonės bei įstatymai, numatantys didesnes bausmes už vairavimą išgėrus. Iki tol, kaip teigia sveikatos apsaugos specialistai, alkoholis daug metų buvo viena didžiausių ne tik sveikatos, bet ir socialinių problemų mūsų valstybėje.

Tačiau džiaugtis šiais rezultatais – anksti. Visuomenėje nėra susiformavusi blaivybės kultūros tradicija, gyvavusi prieškario Lietuvoje. Pagaliau nerimą kelia tai, jog tarp alkoholio vartotojų prieš keletą metų beveik 4 proc. buvo išaugęs moterų, ypač jaunų, nuo 18 iki 25 metų, skaičius, kuris, deja, dar nesumažėjo. Didėja ir narkotinių medžiagų vartojimas – 2009 metais 100 tūkst. gyventojų užfiksuota 180 asmenų, vartojančių narkotikus, t. y. 8,5 proc. daugiau nei 2008-aisiais.

Bėdos dėl rūkymo ir antsvorio

Mūsų visuomenę pastaruoju metu neramina rūkančiųjų asmenų skaičius. Apklausų duomenimis, šalyje kasdien rūko apie 40 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. Tarp kartais rūkančiųjų, daugiau nei 5 proc. išaugo moterų, (20 m. ir jaunesnio amžiaus) skaičius. Beveik kas penktas vyras ir kas dešimta moteris buvo metę rūkyti, o niekada nerūkė apie 31 proc. vyrų ir 70 proc. moterų.

Ne mažiau rūpesčių visuomenėje patiriama ir dėl antsvorio. Tyrimų duomenimis, mūsų šalyje šią problemą turi kas trečias ir yra nutukęs kas septintas gyventojas. Nutukusių moterų buvo daugiau nei vyrų – atitinkamai 18 ir 11 proc., tačiau vyrų daugiau nei moterų turėjo antsvorio. Turintys antsvorio ir nutukę daugiausia yra vyresnio (nuo 40 metų) amžiaus žmonės, tačiau didelis kūno svoris būdingas ir jauniems žmonėms. Kas šešto 15–24 metų amžiaus vaikino ir kas penkioliktos merginos kūno svoris buvo per didelis.

Dažniau varstome vaistinių duris

Atliktais tyrimais taip pat nustatyta, kad Lietuvoje itin paplitęs vaistų vartojimas. Šioje srityje pirmaujame tarp Europos valstybių. Apklausos parodė, kad gydytojo paskirtus vaistus vartojo apie 1,1 mln., arba daugiau nei trečdalis 15 metų ir vyresniojo amžiaus gyventojų, o gydytojo nepaskirtus vaistus – apie 1,7 mln. (t. y. daugiau nei pusė šalies gyventojų). Tiesa, per pastaruosius metus, kai Lietuvoje įsivyravo ekonominė krizė, vaistų suvartojimas (išskyrus širdies bei kraujagyslių sistemą veikiančių) sumažėjo beveik 5 proc.

Minėti rezultatai atskleidžia gyventojų svarbią poziciją įvairiais su sveikata susijusiais klausimais, išryškina esmines problemas ir papildo mūsų valstybės sveikatos statistiką nauja, su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis palyginama informacija. Beje, Lietuvos rodikliai yra panašūs į daugelio naujųjų ES šalių, o pagal naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis ir prevencinėmis priemonėmis vis dar atsiliekame nuo senųjų ES šalių.

Atsilikimo priežastys – ne tik prastesnis sveikatos paslaugų prieinamumas, bet ir požiūrio į sveikatą bei nepakankamo rūpinimosi ja tradicijos, galų gale ir pačioje valstybėje jau 15-tus metus sunkiai kelius besiskinanti sveikatos apsaugos reforma, apaugusi biurokratijos bei korupcijos raizgalyne.

© 2010 „XXI amžius“