Atsiliepė į šių dienų aktualijas

Kaip žinome, Seimas po svarstymo pritarė siūlymams prailginti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką iki 24 valandos, bei siūlymui sumažinti akcizą etilo alkoholiui 28 proc. Seimui priėmus šiuos įstatymų pakeitimus, nubraukti visi Blaivybės metais prasidėję teigiami tautos blaivinimo rezultatai. Seimo nariai svarstymų metu neatsižvelgė nei į Lietuvos medikų, nei į mokslininkų perspėjimus apie gresiančią naujos alkoholinių gėrimų prekybos liberalizacijos bangos žalą.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius kreipimesi „Dėl prekybos alkoholiniai gėrimais liberalizavimo“ į Seimo narius priminė, kad 2008–2009 metais trečdaliu (apie 30 proc.) sumažėjo alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais skaičius. 2009 metais nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų mirė 456 žmonėmis mažiau nei 2008 metais. Neblaivių vairuotojų sukeltų autoįvykių skaičius mažėja iki šiol.

Pasak arkivyskupo, Seime 1999 metais priėmus įstatymo pataisą, sumažinusią akcizo mokestį stipriems alkoholiniams gėrimams net 44 proc., 2000 metais, lyginant su 1999, spiritinių gėrimų gamyba, įskaitant importą ir eksportą, padidėjo 60 proc., pardavimas (vartojimas) padidėjo net 64 proc., lemdamas 16 proc. bendro alkoholio suvartojimo padidėjimą. 2007 metais Lietuvoje nuo alkoholio mirė 5760 žmonių. Biudžetas tuo metu surinkdavo apie 900 mln. litų alkoholio akcizų. Vadinasi, kiekvienas surinktas milijonas kainuodavo mažiausiai 7 Lietuvos žmonių gyvybes. Tai reiškia, kad valstybei ne per didelė kaina už vieno žmogaus mirtį į biudžetą gauti papildomus 143 tūkstančius litų.

„Padidinus legalių alkoholinių gėrimų prieinamumą neišnyksta nelegalaus alkoholio vartojimas, greta to išauga legalaus alkoholio suvartojimas (ypač vaikų ir jaunimo), – kreipimesi teigia Vyskupų Konferencijos pirmininkas. – Tą akivaizdžiai parodė nuo 2001 metų per šešerius metus 17 kartų išaugęs alkoholiu apsinuodijusių vaikų skaičius. Vadinasi, biudžetas pildomas tik augančio bendrojo vartojimo sąskaita ir tuo pat metu turi išleisti dideles lėšas šio vartojimo pasekmėms šalinti. Alkoholinių gėrimų akcizo mažinimas yra nuostolis valstybei ir naudingas tik alkoholinių gėrimų gamintojams“.

Pasak arkiv. S. Tamkevičiaus, tas pats pasakytina ir apie prekybos alkoholiu laiko ilginimą.

Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko prailginimas nuo 22 iki 24 valandos neabejotinai padidintų alkoholio daromą žalą, nes nakties metu alkoholinius gėrimus dažniausiai įsigyja jau nuo alkoholio apsvaigę ar probleminiai alkoholio vartotojai. Naktinės prekybos laiko prailginimas kitose šalyse atliktose studijose siejamas su augančiu smurtinių nusikaltimų skaičiumi tiek viešose vietose, tiek namuose.

Alkoholinių gėrimų akcizų mažinimas ir prekybos laiko ilginimas gali būti vertinamas tik kaip nauja iniciatyva siekiant alkoholio gamintojų pelno sąskaita galutinai nugirdyti ir taip šios problemos pažeistus Lietuvos gyventojus. Todėl raginame visus politikus nebalsuoti ir nepriimti pataisų dėl alkoholinių akcizų mažinimo ir prekybos laiko prailginimo.

*   *   *

Politikai svarsto dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo įstatymų projektus. Atsiliepdamas į juos arkiv. S. Tamkevičius kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą R. Šukį. Arkivyskupas teigia, kad per dvidešimt Nepriklausomybės metų Lietuvoje organų ir audinių donorystė sunkiai skynėsi kelią į žmonių sąmonę bei realią praktiką kasdieniniame gyvenime. Lietuvos Katalikų Bažnyčia svariai prisidėjo prie teisingos donorystės sampratos, praktikos sklaidos bei nuolat skatino ir palaikė kilnią donorystės misiją. Savo prigimtimi donorystė yra altruistinis būdas neatlygintinai dovanoti organą arba audinį, išreiškiant meilę artimui. Visi kartu džiaugiamės išgelbėtomis gyvybėmis, sugrąžintais pilnaverčiais gyvenimais.

Pastaruoju metu arkivyskupui nerimą kelia tai, kad, svarstant dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo įstatymų projektus, yra norima įteisinti vadinamąją lytinių ląstelių „donorystę“, kuri iš principo negali būti vadinama donoryste tikrąja to žodžio prasme, nes ji nėra susijusi su gydymu: donorystės atveju yra gydoma liga, gelbstint žmogaus gyvybę, tuo tarpu lytinių ląstelių „donorystės“ atveju – tampama tėvu arba motina, tačiau neišsprendžiama nevaisingumo problema. Ketinimai įteisinti lytinių ląstelių donorystę kelia daug etinių problemų, nes iš vaiko atimama prigimtinė, JT Vaiko teisių konvencijos pripažįstama teisė žinoti savo biologinius tėvus. Be to, lytinių ląstelių „donorystės“ atveju pažeidžiama santuoka kaip vyro ir žmonos nedaloma vienovė ir iškreipiama šeimos samprata.

Gilinantis į svarstomus dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo projektus, yra nesuvokiama, kad visa ši „donorystė“ ir jos priežiūra bei „perteklinių“ embrionų laikymas atsidurtų Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijoje. Audinių, skirtų transplantacijai, tvarkymas ir laikymas kartu su lytinėmis ląstelėmis ir embrionais, kurie turėtų būti po penkerių metų sunaikinami, nebūtų suderinamas su donorystės idėja, nes jai svetimas gyvybės naikinimas. Tai gali sukelti žmonių nepasitikėjimą pačios donorystės kilnumu, nes atsirastų finansinis aspektas, kuris iš esmės prieštarauja neatlygintinai donorystės sampratai. Todėl dar labiau sumažėtų ir taip trūkstamų donorų. Dėl kylančių moralinių prieštaravimų Bažnyčia ateityje mato apsunkintą tolimesnį bendradarbiavimą remiant ir palaikant donorystę. Susirūpinimą kelia tai, kad tokie neapdairūs Valstybės veiksmai sukompromituos donorystę ir daug pacientų praras galimybę išgyventi.

„Tikimės, kad svarstomi ir rengiami įstatymų projektai nesumenkins ir nediskredituos pačios donorystės sampratos ir praktikos“, – laiške ministrui teigia arkivyskupas.

© 2010 „XXI amžius“