Gyvenimą paskyręs blaivybės idėjai

Gruodžio 6 dieną mirė žymus disidentas ir Laisvės kovų dalyvis, Lietuvos blaivybės fondo tarybos pirmininkas Jurgis Gediminas Jakubčionis. Velionis palaidotas gruodžio 8 dieną Margininkų k., Kauno r.

J. G. Jakubčionis gimė 1937 m. kovo 4 dieną Kauno r., Piliuonos k., ūkininko šeimoje. Anksti liko našlaitis. 1951 metais baigęs vidurinę mokyklą, įstojo mokytis į Kauno politechnikumą. Dirbo Vilniaus tarpmiestinėje telefono stotyje. 1955 metais baigė Kauno politechnikos institutą, vėliau su pagyrimu baigė Maskvos Baumano aukštąją technikos mokyklą.

Dirbo inžinieriumi ir moksliniu bendradarbiu įvairiose Vilniaus įstaigose, institutuose. Jis yra daugiau kaip 20 išradimų, mokslinių straipsnių autorius ir bendraautoris.

1971 metais įsijungė į Liaudies dainų klubo veiklą, rinko tautosaką, rengė etnografines šventes, atgaivino Rasos šventę Kernavėje. J. G. Jakubčionis organizavo Lietuvai svarbių datų (Vasario 16-osios, Vytauto Didžiojo mirties, S. Dariaus ir S. Girėno žūties, katalikiškųjų švenčių) minėjimus, keliones po istorines vietas Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Kaliningrado srityje.

Subūręs bendraminčius, organizavo sovietinės valdžios draudžiamos literatūros leidybą, dauginimą ir platinimą dideliais tiražais (išleido apie 35 tūkst. uždraustos literatūros egzempliorių). Ši pogrindinė literatūra turėjo reikšmės visuomenės, ypač jaunimo, tautinio sąmoningumo ugdymui.

Nuo 1980 metų – Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio narys. Čia būrėsi žmonės, kuriems rūpėjo tautos ateitis, draudžiama religinė bei patriotinė veikla. Buvo vienas iš liaudiško giedojimo ir maldos grupės „Karunka“ įkūrimo iniciatorių.

Ne kartą dėl politinių motyvų buvo atleistas iš darbo. Dėl pogrindinės antisovietinės veiklos 1986 metais KGB jam užvedė operatyvinio tyrimo bylą. Suimtas 1986 m. gruodžio 8 dieną ir įkalintas LSSR KGB vidaus kalėjime. Kaltintas pagal LSSR baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d. (sistemingas skleidimas žinomai melagingų prasimanymų, žeminančių tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką, ideologiškai žalingo turinio kūrinių gaminimas ir platinimas). Jo rezistencinę veiklą tyrė šešių tardytojų darbo grupė. 1987 m. vasario 9 dieną buvo paleistas, bet buvo KGB stebimas, porą kartų sulaikytas.

1988 m. liepos 12 dieną organizavo pirmąjį viešą 1920 m. liepos 12 dienos Lietuvos ir Rusijos taikos sutarties paminėjimą. 1988 metais įsijungė į Sąjūdžio veiklą, prisidėjo rengiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektą. 1990 metais išrinktas į Vilniaus miesto tarybą.

Nuo 1992 metų – Lietuvos blaivybės fondo tarybos pirmininkas. Fondas, bendradarbiaudamas su Lietuvos ir užsienio organizacijomis bei institucijomis, sėkmingai įgyvendino daugybę gyvybiškai aktualių projektų, surengė tarptautines konferencijas. Nuo 2000-ųjų – visuomeninės organizacijos „Tėvai prieš narkotikus“ pirmininkas.

 2005 metais Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2007-aisiais jam pripažintas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas.

© 2010 „XXI amžius“