Puolimas prieš Lietuvą tęsiasi

Praėjusią savaitę Lietuvoje kunkuliavo aistros dėl to, kad parlamentas, „retrogrado Gražulio“ paskatintas, rengiasi priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimą, numatantį baudą už homoseksualių santykių propagavimą. Dėl tokios „erezijos“ Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria reaguojama į Seime pirmąją įstatymo priėmimo stadiją perkopusį įstatymo projektą dėl bausmės už homoseksualių santykių propagavimą. Trečiadienį bendru rankų pakėlimu (balsai neskaičiuoti) EP ragina Seimą nepritarti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektui, taip pat suteikti nepilnamečiams nevaržomą prieigą prie informacijos apie seksualinę orientaciją. Kartu prašoma prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoti minėtus pakeitimus, jei šie būtų priimti. Visa tai vadinama kova su tariamai Lietuvoje didžiulę jėgą įgavusia homofobija. Aišku, kalbama ir apie Lietuvoje paplitusią diskriminaciją dėl „seksualinės orientacijos“. Kai kurie Lietuvos politikai nustėro: juk ši EP rezoliucija bus perduota ES Tarybai, EK, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, ES pagrindinių teisių agentūrai ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisarui ir, svarbiausia, prezidentei D. Grybauskaitei ir Seimui.

Seimo nario P. Gražulio siekiui uždrausti viešą homoseksualių santykių propagavimą Seimas yra pritaręs po pateikimo. Tam, kad įstatymas įgytų galią, reikia dar dviejų Seimo balsavimų ir Prezidentės parašo. Pagal parlamentaro sumanymą, viešas homoseksualumo propagavimas užtrauktų administracinę baudą nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. litų. Įstatymo projektą sukritikavo Vyriausybė, Prezidentė ir, spaudžiant kai kuriems Lietuvos atstovams Europos Parlamente, tarptautinės organizacijos. Kritikai teigia, kad taip diskriminuojamos vadinamosios seksualinės mažumos, gali būti apribota jų teisė reikšti savo nuomonę. Tai jau antrasis kartas, kai Lietuva sulaukia kritikos dėl galimo seksualinių mažumų diskriminavimo nacionaliniuose teisės aktuose. 2009-ųjų rugsėjį europarlamentarai rezoliucija paragino Lietuvą persvarstyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą, draudusį vaikams skleisti informaciją, kuria propaguojami homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai. Vėliau, vykstant spaudimui, šios nuostatos iš įstatymo buvo išbrauktos.

Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko su dideliu pasitenkinimu sutiko žinią apie EP rezoliuciją. Prie žmogaus teisių priskyrus ir homoseksualizmo propagavimą bei nevaržomą jo skleidimą, vadovaudamasis EP priimta rezoliucija LGL pirmininkas jau daro spaudimą Lietuvos Vyriausybei, kad ji imtųsi konkrečių veiksmų „integruoti“ homoseksualus, ir siūlo suburti darbo grupę parengti „nacionalinei programai“, kuria būtų „gerinama šios socialinės grupės asmenų teisinė ir socialinė padėtis“. Ką siūlo Lietuvos gėjų organizacijos, kurios „narių“ skaičių galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų, pirmininku apsiskelbęs Simonko? Nei daug, nei mažai – jis siūlo Lietuvos politikams tuoj pat pradėti vykdyti Europos Tarybos ministrų komiteto 2010 m. kovo 31 dieną priimtą Rekomendaciją CM/Rec(2010)5, pagal kurią ES narės privalo imtis priemonių, skirtų „panaikinti diskriminaciją“ seksualinės orientacijos ir lyties tapatybės pagrindu.

O toks homoseksualų teisių išplėtimas reiškia kardinalų šeimos santykių keitimąsi. Europos Taryba ketina iš oficialių dokumentų išgyvendinti tokius žodžius kaip „motina“ ir „tėvas“, kaip „žeminančius moterį“. Esą pagal tradicinį elgesio modelį moters pristatymas namų šeimininke trukdo visiškam lyčių lygybės įsiteisinimui. Todėl žodžius „motina“ ir „tėvas“ neva reikia keisti į „vienas iš tėvų“ arba „gimdytojas“. Taip normali žmogiška šeima ir žmogiškieji santykiai tampa praėjusių laikų palikimu. Gaila, kad aukščiausiu politiniu lygiu Europa nesupranta, jog gėjai ir pedofilai gali atvesti tik į žmonijos sunykimą.

Šiuo atveju pasirodė prieštaringa valdančiosios partijos atstovų pozicija. Prieš EP rezoliuciją balsavęs Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis Europos Parlamentui pažymėjo, kad rezoliucija smerkia Lietuvą dėl to, kas dar neįvyko.

Oficialiame paaiškinime po balsavimo Vytautas Landsbergis teigė: „Priimtam dokumentui trūksta esminio punkto, kurį aš nesėkmingai norėjau pasiūlyti kaip žodinę pataisą dokumento konstatuojamoje dalyje. Ji skambėtų taip: Kadangi Europos Parlamento įsikišimas į nacionalinio parlamento darbą anksčiausioje stadijoje dėl bet kokios siūlomos pataisos prieštarauja fundamentaliam valstybių narių suverenumo ir subsidiarumo principui, taigi kompromituoja patį Europos Parlamentą kaip vis labiau linkusį į buvusią sovietinę praktiką – ir t. t., kaip parašyta priimtame dokumente. Dar daugiau, pretekstu tokiai Rezoliucijai tapo tik viena pataisa, pateikta nacionalinio Parlamento vieno nario – norėčiau pabrėžti, vienas pataisos pasiūlymas, – tačiau šis faktas Europos Parlamento priimtame apgaulingame dokumente atkakliai ir neprotingai pristatytas daugiskaita, paminint net šešis (!) kartus tariamai blogas pataisas. Rezoliucijos pavadinimas taip pat absurdiškas. Ten pasisakoma „dėl pažeidimo“, kai tuo tarpu jokio pažeidimo nėra. Tėra tik vieno parlamentaro siūlymas, kuris vadinamas įvykusiu pažeidimu. Apskritai tokia situacija atspindi ypač žemos kokybės dokumentų rengimo darbą, jau nekalbant apie atsakomybės trūkumą tų, kurie sudarė ir pristatė balsavimui šį dokumentą, mažų mažiausiai vertą tolesnio protingo tobulinimo, jei ne šiukšliadėžės. Dėl šių priežasčių aš balsavau prieš visą Rezoliuciją.“

Panašiai EP rezoliuciją vertino ir premjeras Andrius Kubilius. „Ganėtinai keista, kai pykstama ir kritikuojami įstatymai ar projektai, kurių Seimas nėra priėmęs. Nelabai yra žinomos mūsų procedūros, gal kas nors negebėjo išaiškinti. Iš tikrųjų turime pakankamai laisvą procedūrą pateikti Seimui įstatymų projektus, bet tai visiškai nereiškia, kad jie bus priimti. Tai aš traktuoju šį EP priimtą sprendimą kaip tam tikrą nesusipratimą“, – praėjusio ketvirtadienio rytą telefonu iš Londono Žinių radijui EP poziciją komentavo premjeras A. Kubilius. Pasiteiravus, kaip vertina frakcijos kolegos Kazimiero Uokos pareiškimus, kad „konservatoriai daugiau gėjų eitynių neleis“, A. Kubilius to nekomentavo, bet pabrėžė, kad niekas neįgaliotas kalbėti už visus, jei Seimas dar nepriėmė kokių nors sprendimų.

Tačiau aiškesnę savo poziciją šiuo klausimu V. Landsbergis išdėstė kitais žodžiais, cituotais kitoje TV laidoje. Sarkastiškai ir karčiai „padėkodamas“ Petrui Gražuliui, jis kalbėjo: „Kiti nesustabdė, paliko jo (P. Gražulio) siūlymą darbotvarkėje. Dėl to dabar gaunam visi. Į Lietuvos homofobiją, tai yra nepakantumą homoseksualams, dabar galanda liežuvį kas nori“. Landsbergiui pritariantis politologas V. Laučius išvedžioja, kad „asmeninės neapykantos taikinius savo smegeninės šaudykloje pasikabinęs antisemitas ar homofobas“ (tokiais epitetais jis apdovanojo  Gražulį ir Uoką) siekia populizmo, o ir populistui, ir jo rinkėjui yra „giliai nusipjauti į Lietuvos tarptautinius reikalus ir gerą vardą Europoje. Todėl taip sėkmingai ir pelnome homofobiškos šalies reputaciją.“ Laučius vis dėlto (matyt, sekdamas Landsbergiu) pripažįsta, kad „EP kišimasis į nacionalinę teisėkūrą perša mintį apie minčių kontrolę“, nes EP tiesia rankas į dar nepriimtą įstatymą – „kol kas yra tik kvailas sumanymas ir įregistruotas projektas“. Visaip keikdamas „Lietuvos Seime nepateisinamai besielgiančius gėjų terminatorius“ V. Laučius vis dėlto sarkastiškai klausia, ar Didysis brolis nuo šiol akylai stebės ir kontroliuos viską, ką leis sau pagalvoti ir inicijuoti mūsų politikai. Dar daugiau. Laučius netgi įžvelgia, jog EP, „teisingai ragindamas paisyti asmens orumo, lygybės ir laisvės tiek daug dėmesio skiria anaiptol ne didžiausioms grėsmėms, kurios šiems principams Lietuvoje kyla“: „daugybė žmonių mūsų šalyje gyvena jų asmens orumą žeminančiomis ir lygybę paminančiomis sąlygomis. Problema jiems yra ne seksualinė orientacija arba Kamasutros santykis su Rūpintojėliu (štai kokį palyginimą su mūsų tautos simboliu suranda įžvalgusis komentatorius – red.), o elementaraus išgyvenimo galimybė.“

Tuoj pat po pranešimo apie EP rezoliuciją BTV organizuotoje „Karšto vakaro“ diskusijoje Seimo narys K. Uoka, iš Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės nesulaukęs atsakymo, kodėl šis centras ypatingą dėmesį kreipia tik į „netradicinės seksualinės orientacijos“ teisių apsaugą, o nesiima socialinės atskirties klausimų, pasakė: „Jeigu jūsų institute bus persvara ginant šitas vertybes, patikėkit manim, jūsų centras bus išguitas iš Lietuvos.“ Komentuodamas TS-LKD partijos poziciją jis teigė, kad konservatorių partija daugiau gėjų paradų Lietuvoje neleis. Tiesa, parlamentaro klausimas nesutrikdė M. Jankauskaitės. Ji sakė: „Tai priimu vos ne kaip grasinimą“. Ir toliau tęsė: „Tiesą sakant, šiandien viena pagrindinių mūsų centro veiklos sričių yra kita – socialinės atskirties klausimai. O dėl homoseksualumo: čia kalba sukasi ne apie propagavimą, o tiesiog apie šitos žmonių grupės teisę kalbėti apie savo problemas, su kuriomis jie susiduria“. K. Uoka argumentuotai aiškino EP tariamą objektyvumą: „Europos Parlamentas stipriai sureagavo tik į vieną Lietuvos Seimo pataisą, o į Baltarusiją, kur šimtai žmonių buvo sudaužyta, taip nereagavo. Tai dvejopi standartai, akivaizdžiai išsigimęs parlamentas. Vertybės sukeistos. Kada sulauksim iš EP lygių galimybių ginant ligonių teises? Nusikaltimo aukų teises? Nėra tų vertybių ten, perkreipta viskas“. Visiškai nesuprasdama diskusijos esmės, M. Jankauskaitė sujauktai atsikalbinėjo: „Tai jeigu sulauksime, kada vidury dienos bus sumušinėjami gatvėje žmonės dėl savo lytinės orientacijos, tai jums atrodys, kad tai yra vertybių gynimas?“ Gėjų lygos pirmininkas V. Simonko toje pačioje laidoje džiaugdamasis teigė, kad Vyriausybė nepritarė įstatymo dėl nepilnamečių apsaugos pataisoms, o P. Gražulis patvirtino būtinumą radikalesnėmis priemonėmis ginti moralines krikščioniškas vertybes: „Krikščionių demokratų partija, deja, nesilaiko krikščioniškų vertybių. Tad kreipsimės į bažnyčią, kad tų narių, kurie balsuos prieš šitą įstatymą, nuotraukas kunigai iškabintų bažnyčiose. Mes jų nenorime diskriminuoti ir persekioti, bet mes nenorime, kad jie žalotų vaikus ir jaunimą bei propaguotų iškrypusį gyvenimo būdą. Visos imperijos žlugo dėl moralinio supuvimo. Lietuvos ir visos Europos laukia Sodoma ir Gomora“. Gėjų vadui V. Simonko pasivaideno: jis įtarė, kad per Lietuvos politikus „gali veikti“ Vatikanas.

Praėjusį šeštadienį Kaune vyko tarptautinė konferencija  „Pedofilija pasaulyje ir Lietuvoje“. Joje perskaityti pranešimai pateikė daug svarbios medžiagos ir duomenų apie šį nusikalstamą reiškinį. Tą pripažįsta nuo jų atsiriboję „pusbroliai“ homoseksualai. Tarp konferencijos dalyvių įvyko kivirčų ir susikirtimų. Kovo 11-osios akto signataras A. Patackas pareiškė protestą prieš Rūtos Gajauskaitės pareikštas mintis, jog pedofilams reikia taikyti griežtas sankcijas netgi iki mirties bausmės, ir atsisakęs skaityti savo pranešimą paliko konferenciją. Jis rėmėsi krikščionybės skelbiamais principais neatsakyti smurtu į smurtą. Po jo kalbėjęs kun. Jonas Varkala labai raiškiai, iš krikščioniškų pozicijų apibūdino pedofilijos nuodėmingąsias šaknis. Vėliau, diskusijų metu, R. Gajauskaitė savo poziciją, ypač siūlydama rezoliucijų tekstus, sušvelnino, teigdama, kad apie mirties bausmę niekas rimtai negalvoja, nes to niekada neleis politikai (tarp kurių yra ir homoseksualų) ir to negalima iš jų reikalauti, tačiau griežtą visuomenės požiūrį į nusikalstamą pedofilų veiklą būtina išreikšti. Konferencijoje taip pat pasireiškė požiūrio į pedofiliją ir homoseksualumą kaip jo atmainą skirtumas. Belgijos atstovai gana įtikinamai argumentavo, kad tai du skirtingi reiškiniai. Tačiau kaip aiškinti homoseksualumo priežastis – ar kaip seksualinį nukrypimą, ar kaip iškrypimą, ar prigimties pagrindu, ar nuodėmės šaltinį – taip ir nebuvo prieita vieningos nuomonės. Viena aišku, Šventajame Rašte, kaip ir Kristaus mokyme, smerkiama ne tik pedofilija, bet ir homoseksualumas – jie abu išeina iš tos pačios neskaistumo nuodėmės ir prieštarauja Dievo suteiktai žmogaus misijai.

Beje, į konferenciją neatvyko kviesti atsakingi Vaikų teisių apsaugos komisijos ir panašių institucijų atstovai. O juk jiems tikrai vertėjo pasidairyti po pasaulį, sužinoti apie šią baisią XXI amžiaus nukrikščionėjimo problemą. Dar daugiau, buvo pradėtas informacinis karas, sugrąžinęs mus į sovietų laikus ir naudotas KGB dezinformatorių specialistų. Buvo siekiama sukompromituoti konferencijos pagrindinę viešnią – su pedofilija kovojančios visuomeninės organizacijos viceprezidentę Jacqueline de Croy, paskleidus melą, kad ši moteris nėra princesė, kaip esą buvo paskelbę konferencijos organizatoriai. Tuo norėta pasakyti, kad visi kovotojai su pedofilija ir jų konferencija yra tiesiog apsišaukėlių ar marginalų sambūris. Informacinio karo tęsėjai pamiršo pasakyti, kad pačioje konferencijoje nebuvo pasakyta, jog Jacqueline de Croy yra princesė. Be to, Belgijoje, Ispanijoje ir net Prancūzijoje princais ir princesėmis laikomi visi tam tikro rango didikų palikuonys ir nebūtinai monarchų šeimos nariai.

Panašu, kad Lietuva per daug kreipia dėmesio į tą EP sukeltą šantažą. Ne tik dėl homoseksualistų „teisių suvaržymo“ iš proto einančių liberalių apžvalgininkų ir politikų. Atrodo, ir patriotiškų partijų politikai labai mėgsta laidyti strėles į vadinamuosius homofobus. Tokie politikai „pataria“, kad reikia vienodai drausti ir homoseksualius, ir heteroseksualius, t. y. normalius santykius, tuo pačiu smerkti normalioje šeimoje vykstančius santykius. O juk EP rezoliucija neturi jokio poveikio valstybei. Ir jeigu mes patys pradėsime save gąsdinti, kaip aborigenai, pamatę atplaukusį laivą, tai tokiais besibaiminančiais ir liksime.

P. S. „XXI amžius“ gavo Vilniaus policijos paraginimą pranešti „anketinius duomenis“ apie Bronę Augūnienę. Jos straipsnis „Kalbėkime lietuviškai“ buvo išspausdintas 2010 m. gegužės 7-ąją, lietuviškos spaudos atgavimo dieną. Paraginime nurodoma, kad straipsnyje „galimai kurstoma prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl jų seksualinės orientacijos“. Ką gi – pedofilai triumfuoja.

© 2011 „XXI amžius“