Gyvybės gynėjų žygiai

Mindaugas BUIKA

Žygio už gyvybę dalyviai Vašingtone prie abortą legalizavusio Aukščiausiojo teismo rūmų

Kaip visuomet, gyvybės gynėjų manifestacijose vyravo jauni žmonės

Šiemet į Vašingtoną susirinko rekordinis skaičius demonstrantų – 400 000 žmonių

Demonstracijoje nešamas plakatas su užrašu „Gyvybė yra šventa“

Rekordiškai gausi gyvybės gynėjų manifestacija Paryžiuje

Nepaisant sausio žvarboko oro, Vašingtono gatves vėl užpildė šimtai tūkstančių gyvybės gynėjų

Žygyje dalyvavo ne tik katalikai, bet ir liuteronai bei kitų tikybų išpažinėjai

Tarp aktyviausių gyvybės gynėjų visuomet yra seserys vienuolės

Jaunieji amerikiečiai save laiko naująja gyvybės karta

Politinių diskusijų įtaka

Sausio 24 dieną, minint aborto legalizavimo Jungtinėse Valstijose 38-ąsias metines, kasmetiniame Žygyje už gyvybę (March for life) šalies sostinėje Vašingtone šiemet dalyvavo rekordinis skaičius – 400 tūkstančių – žmonių. Žygio metu surengtuose mitinguose ir pamaldose daugumą sudarė jauni žmonės, grupėmis suvažiavę iš visų JAV diecezijų. Taip pat daugiau nei anksčiau dalyvavo kunigų, brolių ir seserų vienuolių bei seminaristų, kurie organizavo Rožinio kalbėjimą ir kitas specialias maldas bei giedojo.

Šiemetiniame Žygyje už gyvybę dalyvavo ir dvigubai daugiau nei praėjusiais metais Kongreso narių. Beveik visi dalyvavusieji ir mitinguose kalbėję 52 kongresmenai priklauso dešiniajai respublikonų partijai (išskyrus vieną demokratą), kuri praėjusių metų rudenį laimėjo daugumą parlamento rinkimuose. Tokį visuomeninį aktyvumą atspindi pastarojo meto sociologinės apklausos, patvirtinančios, jog dauguma amerikiečių prieštarauja 1973 metų sausio 22 dieną JAV Aukščiausiojo teismo įteisintam aborto įstatymui. Gyvybės gynėjų mobilizaciją skatina ir dabartinio prezidento demokrato Barako Obamos liberalumas, kai kurių stebėtojų nuomone, šiuo atžvilgiu netgi nukrypęs į ekstremizmą. Jeigu prezidentas Džordžas Bušas, kaip ir jo pirmtakai, „March for life“ išvakarėse skelbdavo Nacionalinę maldos už gyvybę dieną ir pats pasisakydavo Žygio mitinge, tai B. Obama pareiškė ginantis „reprodukcinę laisvę“ ir „konstitucinę teisę“ žudyti negimusius kūdikius. (Dabartinis prezidentas 2010 metais netgi buvo paskelbęs homoseksualų ir transseksualų minėjimo mėnesį.)

Nors dėl masinio kontraceptikų vartojimo JAV atliekamų abortų skaičius sumažėjo, tačiau jis tebėra didelis: 300 milijonų gyventojų turinčioje šalyje kasmet nutraukiama daugiau kaip milijonas negimusių gyvybių (apie 4000 kasdien). Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Niujorke, abortais yra užbaigiama iki 40 proc. visų pradėtų nėštumų. Prezidento B. Obamos administracijai vykdant sveikatos apsaugos reformą, siekiama įtvirtinti nuostatą, kad abortai būtų finansuojami iš valstybinio biudžeto. JAV vyskupai laiškuose Kongresui pabrėžtinai nurodė, kad jei tai būtų įtvirtinta, tada visi mokesčių mokėtojai, net ir prieštaraujantys abortui, taptų atsakingais už šį pasibjaurėtiną moralinį nusikaltimą. Naujoji kongreso dauguma, ką patvirtino Žygio už gyvybę mitinge kalbėjęs jos lyderis kongresmenas Erikas Kantoras, yra pasiryžusi priimti įstatymą, kuris draustų mokesčių mokėtojų (valstybinio biudžeto) lėšas naudoti abortams.

Primintas popiežiaus Jono Pauliaus II balsas

Žygio už gyvybę išvakarėse jo dalyviai užpildė visą Vašingtono nacionalinę šventovę – Dievo Motinos katedrą, kurioje vyko naktinis maldos budėjimas (vigilija), buvo klausomos išpažintys ir vyko Švenčiausiojo sakramento adoracija. Pradedant vigiliją daugiau kaip 11 tūkstančių maldininkų dalyvavo šv. Mišių aukoje,  kurios procesijoje ėjo penki kardinolai, 39 vyskupai, 325 kunigai, 95 diakonai, 570 seminaristų ir 65 patarnautojai. Pagrindiniu celebrantu buvęs JAV vyskupų konferencijos Gyvybės gynimo komiteto pirmininkas Galvestono ir Hiustono (Teksaso valstija) arkivyskupas kardinolas Danielius Di Nardas homilijoje išreiškė viltį, kad pokyčiai, įvykę Kongrese, padės priimti ir kitus gyvybei palankius įstatymus. Ganytojas ypač iškėlė vyskupų remiamą Abortų nediskriminavimo akto projektą, kuris patvirtina medicinos darbuotojų sąžinės prieštaravimo teisę, dėl kurios jie gali atsisakyti dalyvauti ar atlikti abortų operaciją be baimės būti dėl to diskriminuojamais.

„Atrodo, kasdiene praktika tapę bandymai ignoruoti gydytojų, slaugių ir farmacininkų (kada šie verčiami parduoti „cheminį“ abortą sukeliančias priemones) sąžinės balsą kelia didelį nerimą, – sakė homilijoje kardinolas D. Di Nardas. – Kiti pažeidimai atsiranda, kai visi mokesčių mokėtojai verčiami finansuoti abortus. Aklumas prieš negimusių teises atrodo perkeliamas į negebėjimą gerbti teises tų, kurie kovoja už negimusių kūdikių teises“. Jis priminė popiežiaus Jono Pauliaus II gyvybę ginančią 1995 metų encikliką „Evangelium Vitae“ („Gyvybės Evangelija“), kurioje griežtai įvertintas valstybinis išpuolis prieš žmogiškąjį orumą. Kardinolui paminėjus, kad Dievo tarnas Jonas Paulius II gegužės 1-ąją bus paskelbtas Bažnyčios palaimintuoju, šventovėje nuaidėjo pritariančių plojimų banga.

Nors Žygis už gyvybę turėjo ryškų katalikišką pobūdį, tačiau jame netrūko ir kitų konfesijų išpažinėjų. Kartu su kitais stačiatikių vyskupais mitinge dalyvavęs Visos Amerikos ir Kanados metropolitas arkivyskupas Jona pažymėjo, kad „abortas ženklina bendrą pastarųjų dešimtmečių moralinį nuosmukį“. Kartu su kitais religiniais lyderiais manifestacijoje dalyvavo grupė žydų dvasininkų, vadovaujamų žinomo gyvybės gynėjo rabino Jehudos Levino, tarp protestantų matėsi šioje veikloje aktyvus pastorius Lukas Robinsonas.

Komentare, publikuotame Čikagos arkivyskupijos laikraštyje, šios diecezijos ordinaras kardinolas Frensis Džordžas pažymėjo, kad Žygis už gyvybę yra ne kokių nors interesų grupių demonstracija. „Žygio jaunieji dalyviai demonstruoja už tuos žmones, kurių niekada nesutiks, kurie nieko negali prašyti, žmones, kurie neturi jokios galios apginti save, – pažymėjo ganytojas. – Jie žygiuoja, kadangi tiki, jog gyvybė yra Dievo dovana ir turi būti apsaugota civilizuotos visuomenės įstatymuose“. Per legalų abortą žudomi ne tik negimę kūdikiai savo motinų įsčiose – po 1973-iųjų JAV nužudyta per 50 milijonų – bet žudoma ir pati amerikietiška teisinė sistema, pretenduojanti būti civilizuotumo pavyzdžiu.

„Juk įstatymai yra gerai vertinami pagal tai, kiek jie apsaugo tuos, kurie negali savęs apginti, – rašė kardinolas Fr. Džordžas. – Jeigu ištisas sluoksnis žmonių atsiduria už įstatymo ribų vien tik dėl to, kad jie nėra norimi, tada šalis nebegali apginti nė vieno asmens nuo smurto grėsmės“. Tokiu būdu Konstitucinio Teismo nariai, įstatymų leidėjai yra atsakingi ne tik savo elektoratui, bet ir Dievui, kadangi negimusių kūdikių likimas priklauso nuo jų. Jauni žmonės žygiavo Vašingtono gatvėmis melsdamiesi ir reikalaudami apginti nekaltą gyvybę. Jų tėvai, ganytojai ir mokytojai gali didžiuotis dėl tokio jaunų žmonių pasirinkimo, pažymėjo Čikagos ganytojas.

Viltinga manifestacija Paryžiuje

Tuo pat metu kaip ir Vašingtone, jau septintą kartą Žygis už gyvybę buvo surengtas ir Paryžiuje. Jame dalyvavo apie 40 tūkstančių žmonių. Nors žygiu taip pat buvo minimos abortų legalizavimo Prancūzijoje metinės, tačiau ši manifestacija įgyja ir visos Europos pripažinimą. Štai ir į pastarąsias eitynes, kurias surengė kelios Prancūzijos šeimų ir gyvybės gynėjų asociacijos, pavyzdžiui, sąjūdis „Choisiz La Vie“ („Rinktis gyvybę“), buvo atvykę gausios bendraminčių grupės iš Rumunijos, Čekijos, Italijos, Vokietijos, Ispanijos, Olandijos ir Belgijos. Nors tarp dalyvių buvo įvairaus amžiaus žmonių, vyravo jauni žmonės, ypač jaunos gausios šeimos. Žygio bendrą nuotaiką atspindėjo nešami šūkiai: „Mums reikia įstatymų už gyvybę šiandien, ne rytoj!“, „Nė viena motina neturi būti skatinama žudyti savo kūdikį!“

Nors kontraceptikų Prancūzijoje sunaudojama daugiausiai pasaulyje ir valstybinėse mokyklose yra privalomas vadinamasis „seksualinis švietimas“, tačiau abortų skaičiumi (jų kasmet atliekama daugiau kaip 200 tūkstančių) 65 milijonus gyventojų turinti šalis santykinai nusileidžia tik Švedijai. Po Prancūzijoje 1975 metais legalizuoto aborto daugiau kaip 40 proc. prancūzių bent kartą per savo gyvenimą yra chirurgiškai nutraukusios nėštumą. Nepaisant minėtų priemonių, o gal kaip tik dėl jų – juk į fiziologiją nukreiptas „seksualinis švietimas“ tik didina palaidumą – abortų skaičius tarp prancūzų nepilnamečių 2001-2007 metais išaugo 30 proc.

Šiemetinio Žygio už gyvybę Paryžiuje organizatoriai ir dalyviai susilaukė popiežiaus Benedikto XVI palaiminimo ir paskatų. Renginio išvakarėse Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Tarcizijaus Bertonės atsiųstoje telegramoje buvo sakoma: „Sužinojęs apie rengiamą Žygį už gyvybę, kuris vyks Prancūzijoje sausio 23 dieną, popiežius Benediktas XVI nuoširdžiai sveikina jo dalyvius ir ragina visus, kam rūpi žmogaus gyvybė, drąsiai ir nuosekliai kurti gyvybės kultūrą“. Sekant Vašingtono pavyzdžiu, renginio išvakarėse dalis jo dalyvių rinkosi pamaldoms į Paryžiaus Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčią, kur buvo kalbama Rožinio malda ir vyko Švenčiausiojo sakramento adoracija.

Tiesa, ganytojų Paryžiuje dalyvavo žymiai mažiau nei Vašingtone. Pernykščiame Žygyje už gyvybę Paryžiuje pirmą kartą dalyvavo Sant Etjeno vyskupas Dominykas Lebranas. Šiemet kartu su juo dalyvavo dar trys ganytojai, įskaitant Arso vyskupą Gi Banjarą. Didesnio Bažnyčios dalyvavimo galbūt nesiekia ir renginio Paryžiuje organizatoriai, kurie nori pabrėžti, kad Žygis už gyvybę yra „nekonfesinis“ ir „nepartinis“, kad jame vienodai kviečiami dalyvauti visi, kuriems brangi žmogiškoji gyvybė. Vis dėlto manifestacijos krikščioniškasis bruožas ir Paryžiuje buvo gana ryškus – juk negalima paneigti, kad Prancūzija yra seniausia katalikiškos tradicijos šalis. Beje, šiemet buvo daugiau jaunų diecezinių kunigų, į Žygį už gyvybę atvykusių su parapijiečių grupėmis iš įvairių regionų.

© 2011 „XXI amžius“