„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.3 (124)

2011 m. kovo 25 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Popiežius apie aborto blogį ir sąžinės balsą

Mindaugas BUIKA

Sąžinės jausmo pažadinimas
praradus kūdikius

Popiežius Benediktas XVI
laimina naujagimį

Moterys, dariusios abortus,
ir apgailestaujančios dėl
jų, aktyviai dalyvauja
gyvybės gynėjų manifestacijose

Atsiverti Dievo gailestingumui

Vasario 26 dieną, kai Popiežiškoji gyvybės akademija (Šventojo Sosto mokslinė institucija, kuriai priklauso žymūs pasaulio medikai, bioetikos ekspertai ir teologai) Vatikane susirinko į savo 27-ąją metinę asamblėją, buvo nagrinėta poabortinio sindromo tema. Šiame susitikime popiežius Benediktas XVI vėl aptarė aborto ir žmogiškosios sąžinės balso santykį. Šventasis Tėvas priminė gydytojų atsakomybę už negimusių kūdikių žudymą ir pabrėžė pilietinės visuomenės pareigą ginti gyvybę.

Pasak popiežiaus Benedikto XVI, svarstoma tema šiandienos visuomenei, kai pasaulyje kasmet atliekama daugiau kaip 45 milijonai abortų, yra labai skaudi. Poabortinis sindromas moterims sukelia daug sunkių psichologinių pasekmių, kadangi „atveria neužgniaužiamą moralinės sąžinės balsą“. Nors abortas dažniausiai atliekamas savanoriškai, bet dvasinė žaizda moteriai lieka labai gili, nes kiekvieną kartą šis aktas faktiškai reiškia asmens vidinio pašaukimo gėriui išdavystę. Be abejonės, šiuo atveju sąžinė tampa nešvari ne tik abortą darančių motinų, bet ir vaikų tėvų, kurie dažnai palieka nėščias moteris vienas. Šventasis Tėvas priminė Katalikų Bažnyčios mokymą apie sąžinę, kaip proto sprendimą, kuriuo žmogus suvokia savo veiksmo dorinę vertę ir „yra įpareigotas ištikimai sekti tuo, ką jis žino esant teisu ir teisinga“.

Plačiau paliesdamas šį sąžinės aspektą, kuris neretai šiuolaikinėje visuomenėje yra neigiamas ar net pajuokiamas, Popiežius pažymėjo, kad moralinės sąžinės uždavinys lieka nepakitęs: padėti žmogui atskirti gėrį nuo blogio įvairiose egzistencijos situacijose, kad šio vertinimo pagrindu jis galėtų laisvai orientuotis į tai, kas tikrai gera. Pripažinęs, jog dabar daugelis netgi „moksliškai“ norėtų žmogaus sąžinę paneigti, „sumenkindami jos balsą iki išorinių aplinkybių nulemtų pasekmių ar grynai emocinio reiškinio“, Šventasis Tėvas patvirtino, kad žmogaus veiksmų dorovinė kokybė nėra išorinė ir pasirinktinė vertybė ar tikinčiųjų krikščionių prerogatyva – ji bendra kiekvienai žmogiškai būtybei.

„Per sąžinę Dievas kalba kiekvienam ir kviečia kiekvienu metu ginti žmogiškąją gyvybę, – sakė Benediktas XVI. – Šiame asmeniniame ryšyje su Kūrėju glūdi sąžinės gilusis orumas ir jos nepažeidžiamumo pagrindas“. Taigi, per proto, emocijų ir valios veikimą sąžinėje išsipildo žmogaus pašaukimas gėriui, kuris pasireiškia jo pasirinkimu konkrečiose egzistencijos situacijose. Ir atvirkščiai – visa žmogaus asmenybė yra sunkiai sužeidžiama, kai jo elgesys yra priešingas tam, ką liepia sąžinė. „Tačiau net tada, kai žmogus atmeta tiesą ir gėrį, kurį jam Kūrėjas siūlo, Dievas jo neapleidžia ir per sąžinės balsą toliau stengiasi jį pasiekti ir jam kalbėti, kad žmogus pripažintų savo klaidą ir atsiverstų Dieviškajam Gailestingumui, gebančiam užgydyti kiekvieną žaizdą“, – aiškino Šventasis Tėvas.

Primintos gydytojų pareigos

Jis pažymėjo, kad gydytojai turi išskirtinai svarbią pareigą apsaugoti nuo sąžinės užtemdymo daugelį moterų, kurios galvoja, kad abortas gali išspręsti šeimos, ekonominės ar visuomeninės padėties sunkumus, gal netgi savo negimusio kūdikio sveikatos problemas jį tiesiog nužudant. „Ypač šiuo pastaruoju atveju moteris yra bandoma įtikinti, dažnai pačių gydytojų, kad abortas neva yra ne tik teisėtas moralinis pasirinkimas, bet netgi būtinas „terapinis“ aktas, kad būtų išvengta kūdikio ir jo šeimos kentėjimo, o visuomenė būtų išvaduota nuo „neteisingos“ naštos“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI. Kaip tik tokiame kultūriniame fone, kuris charakterizuojamas gyvenimo prasmės užtemdymu, kai sunkaus nusikaltimo prieš gyvybę per aborto darymą jausmas yra gerokai išblukęs, Bažnyčia kviečia gydytojus rodyti tvirtumą, paaiškinant, „jog abortas nieko neišsprendžia, o tik nužudo vaiką, sužlugdo moterį, apakina vaiko tėvo sąžinę ir dažnai sugriauna šeimos gyvenimą“.

Šventasis Tėvas pabrėžė, kad pareiga nurodyti aborto visišką blogį liečia ne tik gydytojus ir kitus medicinos darbuotojus, bet ir visą visuomenę. „Ji turi ginti teisę gyventi nuo prasidėjimo“ ir vaiko gimdymas šiuo atveju moteriai yra tikrasis gėris, kuris niekada, jokiomis aplinkybėmis nebus įvykdytas pasirinkus abortą. Kita vertus, žinant, jog kiekvienu atveju abortas neša moralinės ir egzistencinės tragedijos patirtį, moteriai reikalinga parama ir po šio sunkaus pasirinkimo. Popiežius Benediktas XVI pastebėjo, jog gydant poabortinį sindromą rodoma daug katalikiškų iniciatyvų vyskupijų lygyje ir savanoriškų organizacijų veikloje, suteikiant tiek psichologinę, tiek sielovadinę pagalbą. „Krikščionių bendruomenė neturi atsisakyti solidarumo patvirtinimo šio pobūdžio bendrojoje atsakomybėje“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.

Jis pacitavo visą skirsnį iš savo pirmtako Jono Pauliaus II 1995 metų enciklikos „Evangelium Vitae“, kurioje daug kalbama apie aborto blogį, o kartu su užuojauta ir supratimu kreipiamasi į šį žingsnį padariusias moteris, paraginant jas atgailauti ir ginti gyvybę: „Bažnyčia gerai suvokia daugelį veiksnių, galėjusių nulemti jūsų sprendimą, ir ji neabejoja, kad daugeliu atvejų tai buvo skausmingas ir netgi sukrečiantis sprendimas. Galbūt žaizda jūsų širdyje dar nėra užgijusi. Tai, kas atsitiko, tikrai buvo ir tebėra labai bloga. Bet nenustokite drąsos ir nepraraskite vilties. Geriau pasistenkite suprasti, kas atsitiko, ir garbingai tai išgyventi. Jei dar nenusižeminote ir su pasitikėjimu neatsivėrėte atgailai, padarykite tai. Maloningasis Tėvas pasirengęs suteikti jums savo atleidimą ir ramybę Susitaikymo sakramentu. Tam pačiam Tėvui ir Jo gailestingumui galite patikėti savo kūdikį. Draugiškai ir su išmanymu padedant bei patariant kitiems žmonėms, pasiremdamos savo pačių skausmingu patyrimu, jūs galite tapti iškalbingiausiomis kiekvieno žmogaus teisės į gyvybę gynėjomis“ (Evangelium Vitae, Nr. 99). Kaip rodo Jungtinių Valstijų ir kitų šalių pavyzdžiai, atgailaujančios dėl padarytų abortų moterys dažnai tampa aktyviomis gyvybės gynimo sąjūdžių dalyvėmis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija