Išeitis – Alkoholio monopolio įstatymas

Jurgis Bielinis

Penkiasdešimt metų gyvenome valstybėje, kurios iždo žymią dalį sudarė pajamos iš alkoholio. Prieš 20 metų atkūrėme Lietuvos Nepriklausomybę, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdį ir bandėme užgydyti žaizdas, kurias padarė okupantai. Dešimtys tūkstančių, susirinkę Vilniaus Kalnų parke, sveikinome iš Maskvos sugrįžusius deputatus ir į asenizacijos cisternas liedami šampaną, konjaką ir likerį choru prisiekinėjome negirdyti Lietuvos. Įvykiai keitė įvykius. Mes apgynėme Lietuvos laisvę.

Aukščiausiajai Tarybai buvo siūloma priimti panašų įstatymą, kuris Steigiamojo Seimo buvo priimtas 1922 m. sausio 25 dieną. Tačiau mūsų rinktiems ir Sausio 13-ąją apgintiems Aukščiausiosios Tarybos deputatams neužteko politinės valios ir proto įstatymiškai tai padaryti. Kad pateisintų savo elgesį, buvo mestas šūkis: Išrinkome pačius geriausius iš geriausiųjų – netrukdykime jiems dirbti... Jie tam neatrado nei noro, nei laiko. Į Vakarus vežė išvogtus, išplėštus spalvotuosius metalus. Vietoj spirituoto vynelio, kurį gabenosi iš Rytų, prasidėjo alkoholio vežimas autobusais iš Vakarų, vėliau sunkvežimiais su statinėmis, geležinkelio cisternomis. Pakelių kryžkelėse buvo statomi alkoholio kioskai, statybai leidimus išdavinėjo miestų ir rajonų merai. Pastariesiems tokį leidimą davė premjeras G. Vagnorius... Ir taip praėjo keleri metai. Jei tarybinis spirituotas vynelis nosis dažė mėlynai, tai vakarietiškas spiritas iš karto mirtinai guldė aukas į patvorius ir griovius. Girtuoklių gydyklos tapo kalėjimais. Dar galima buvo atkurti valstybės tvirtybę – kaimus... Gimė mafija. Ji daug turto susikrovė. Sustipėjo, sužaliavo ir ėmėsi užvaldyti valstybę. Visai nebeliko fizinių protinių jėgų ją išgelbėti.

Pagaliau praėjusiųjų metų pabaigoje sulaukėme: Seimo TS-LKD frakcija pasiūlė antimafijozinį alkoholio užkardos įstatymą, kuris neįtiko 60-čiai Seimo narių, tą įstatymą liberalizavusių. Gerai, kad jo priėmimą užprotestavo griežtas Prezidentės veto ir Bažnyčios hierarchų grasinimas parapijų skelbimo lentose viešinti tų seimūnų pavardes.

Nelegali prekyba alkoholiu, tabaku, narkotikais klesti ir klestės, nes Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija nepajėgs užkirsti kelią tai prekybai, kad ši, praslydusi pro Valstybės sienų kontrolę, nepatektų vartotojui, nedarytų nuostolių Valstybei. Tam reikalinga gausi vidaus kontrolės tarnyba, kuri valstybės teritorijos viduje kontroliuotų padėtį. Tą pasiekus būtų daugiau parduodama mūsų pramonės pagaminto alkoholio ir būtų pelno tiek valstybei, tiek gamintojams, o žmonėms – sveikatos. Nei tarybinė milicija, nei nepriklausomos Lietuvos policija neįveikė čia pat, po seniūnijos langais, „bobučių kromelių“, prekiaujančių kontrabandiniu alkoholiu, cigaretėmis, narkotikais. Jų klientams pasiekus „alkoholinę silpnaprotybę“ atsiranda galimybė įstatymų tvarka užvaldyti anų turtelį. Štai ir naujas valkatėlė. Manau, kad esant tokiai padėčiai ir toliau klestės niekšybės...  

Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas 1922 m. sausio 25 dienos 163 posėdyje buvo įkūręs „Alkoholio monopolio departamentą“ su 159 tarnautojais. Jį sudarė: A  „Centras“ – 45 žmonės, B „Apygardos inspekcija“ –114 žmonių.

 Moralinį pagrindą šiam Įstatymui dėjo krikščionys demokratai – kunigas Mykolas Krupavičius su savo žmonėmis. Ekonominį įstatymą, nusižiūrėjęs į nuostolius nešantį linų monopolį, iš kurio pelnėsi tik žydai, padėjo socialdemokratas Kipras Bielinis. Šis įstatymas Steigiamajame Seime buvo priimtas beveik vienbalsiai.

Iš tuometinės spaudos žinau, kad tas monopolis pats save išlaikė ir davė valstybei gražaus pelno. Aš tai atsimenu. Tačiau to nenori žinoti dabartinio Seimo mafijozinės frakcijos ir jų vadai. Jie nesusimąsto, kad iki siūlo galo okupantų ir nepriklausomybės kovų nustekenta Lietuva per dvidešimt metų  savo ir užsienio bankuose turėjo beveik 10 tonų aukso atsargų. Dabar dėl buvusių ir esamų seimų, vyriausybių ir prezidentų turime 4–5 kartus daugiau skolų ir iš mūsų valstybės, kaip užsikrėtusios cholera, bėga žmonės.

Manau, jei bandysite šį projektą įgyvendinti, Seimo mafijinės frakcijos taip pat priešinsis, nes jos ir dabar turi pajamų iš pogrindinės alkoholio, tabako, narkotikų prekybos. Tačiau dabar pats tinkamiausias laikas Seimui, kol Jam vadovauja TS-LKD, priimti įstatymą, kuris šiandieninėms sąlygoms pritaikytų 1922 metais priimtą Alkoholio monopolio įstatymą. Taip būtų galima daugiau nuveikti kovojant su pogrindine alkoholio, cigarečių bei narkotikų prekyba. Po kitų rinkimų į Seimą jam gali imti vadovauti mafijozinės partijos, kurios bandys atstatyti padėtį.

Siūlau įkurti panašią tarnybą, kuri buvo įkurta Lietuvoje 1922 metais, kurioje dirbtų 190–200 darbuotojų. Tikiuosi, kad dėl to nuostolio valstybė nepatirs.

Iš ko mokėti darbuotojams atlyginimus? Iš mūsų, mokesčių mokėtojų, sąskaitos. Valstybei didžiulę dalį lėšų kompensuos tai, kad jos piliečiai mažiau sirgs, mažiau darys avarijų, mažiau sėdės kalėjimuose, reikės mažiau vaikų namų, geriau dirbs... Ano meto ekonomistai skaičiavo, kad vienas litas, išleistas alkoholiui, duoda 4 litus nuostolio. Dabartiniai ekonomistai skaičiuoja jau dvigubai... .

Alkoholio pramonė. Jos išleistas lėšas algoms kompensuos sumažėjusi ar visai išnykusi nelegali prekyba alkoholiu. Panašiai bus ir su tabaku. Tų darbuotojų atlyginimams turėtų eiti ir baudos už nelegalią prekybą alkoholiu, cigaretėmis, narkotikais. Tai ženkliai prisidėtų prie A.Kubiliaus plano gauti milijardą pajamų iš šešėlinio verslo.

Reikia paraginti dabartinį Seimą svarstyti ir priimti tokį įstatymą.

© 2011 „XXI amžius“