„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.3 (124)

2011 m. kovo 25 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Apie nitratus ir jų poveikį sveikatai

Nitratai – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje. Tam tikras jų kiekis augaluose yra visada. Sveikatos apsaugos ministerija perspėja, jog didelės nitratų dozės, gaunamos su maistu ar geriamuoju vandeniu, gali būti toksiškos organizmui.

Vadovaujantis Lietuvos suaugusiųjų gyventojų faktinės mitybos, mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai su visais maisto produktais, įskaitant vandenį, negauna sveikatai pavojingų nitratų kiekių.

Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, jog nitratai ypač pavojingi kūdikiams iki trijų mėnesių, besilaukiančioms moterims, žmonėms, turintiems tam tikrų fermentų trūkumą, infekcinėmis ligomis sergantiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.

Įprastai plaučiuose deguonį prisijungia ir į organizmo audinius išnešioja kraujo baltymas hemoglobinas. Nitritams (nitratai žarnyne verčiami nitritais – labai toksiškomis medžiagomis) prisijungus prie hemoglobino susidaro methemoglobinas, kuris negali prisijungti deguonies, ir dėl to organizme ima stigti deguonies (hipoksija). Gali pasireikšti klinikiniai simptomai: pykinimas, vėmimas, silpnumas, galvos skausmas.

Praktiški patarimai

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, kad sumažintume nitratų kiekį, maisto gamybai reikėtų naudoti tas daržovių dalis, kuriose kaupiasi mažesnis nitratų kiekis, pavyzdžiui, nulupus agurką bei nupjovus prie kotelio esančią (2–3 cm) dalį, nitratų kiekis sumažėja 15–20 proc. Apdorojant maistą (mirkant, konservuojant, rauginant, naudojant druską, vitaminą C) taip pat sumažėja nitratų kiekis, pavyzdžiui, luptose virtose bulvėse nitratų kiekis gali sumažėti 65–80 proc., virtose morkose – 60 proc. Verdant 1 proc. valgomosios druskos tirpale nitratų kiekis sumažėja daugiau (20 proc.), negu verdant be druskos. Konservuojant bei rauginant daržoves nitratų kiekis taip pat sumažėja (62–66 proc.). Laikant šaldytas daržoves, nitratų ir nitritų kiekis jose nekinta, bet daržovėse, laikomose per žiemą rūsiuose, esant pastoviai temperatūrai ir drėgmei, nitratų kiekis sumažėja. Reikėtų pabrėžti, jog sriubai nereikėtų naudoti sultinio, kuriame virė daržovės, nes nitratai pereina į vandenį, kuriame jos verdamos, ir gaminant maistą kūdikiams (pavyz-džiui, skiedžiant sausus pieno mišinius) nereikėtų naudoti šulinių, užterštų nitratais, vandens.

Parengė SAM Visuomenės sveikatos departamento
Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vyr. specialistė
Ieva Gudanavičienė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija