Pasikėsinimas į Valstybės pamatus

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos kreipimasis dėl Konstitucinio Teismo nutarimo

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija mato būtinybę reaguoti į sveiku protu sunkiai suvokiamą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos atitikimo Konstitucijai.

Pirmiausia reikia pripažinti, kad Konstitucinis Teismas nuveikė didžiulį ir prasmingą darbą, parengdamas išsamią Europos valstybių šeimos teisinių santykių reguliavimo apžvalgą. Joje randame ir tokių pavyzdžių:

Prancūzijos Konstitucinė Taryba šių metų liepos 29 dieną paskelbė, kad skirtingas sutuoktinių ir sugyventinių statusas bei skirtingas jų teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai ir tai nelaikytina jokia diskriminacija; o Vengrijos Konstitucijoje nustatyta valstybės pareiga saugoti santuokos ir šeimos institucijas neapima pareigos saugoti ne santuoka grindžiamos partnerystės formų.

Taigi yra nesuvokiama, kaip mūsų šalies Konstitucinis Teismas gali teigti, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“, kai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje teigiama:

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.

Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį <...>

Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.

Lieka visiškai neaišku, kuo remdamasis Konstitucinis Teismas padaro išvadą, kad „konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“. Vadovaujantis tokiu išaiškinimu, šeima galima laikyti bet kokią „tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais“ susijusią asmenų grupę, pvz., tris vaikinus, gyvenančius viename bendrabučio kambaryje, ar vyrą su žmona ir jų meilužius ir t. t. Ar visa tai – teisiškai tolygu įsipareigojusių sutuoktinių santuokai? Galiausiai (o gal pirmiausia?!), ar toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas neatveria kelio homoseksualių, transseksualių ir kitokių lytinių orientacijų asmenų partnerystę teisiškai prilyginti santuokinei šeimai bei suteikti jiems galimybę įsivaikinti?

Apgailestaujame, kad Konstitucinio Teismo nutarimas nesuteikia aiškumo, bet priešingai – visiškai sujaukia socialinę tvarką: užuot pateikęs galutinį teisinių santykių išaiškinimą, Teismas įsivelia į emocinių ryšių narpliojimą ir mūsų tautos moralinių vertybių perkainojimą, destabilizuojantį visuomenę, pažeidžiantį šeimų autonomiškumą ir asmens laisvę, nes (pagal tokį šeimos apibrėžimą) net neketinantys tapti šeima sugyventiniai automatiškai ja taptų, šeimos ribos liktų visiškai neaiškios, o sutuoktiniai būtų teisiškai diskriminuojami. Todėl manome, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, besikėsinantis sugriauti šeimos institutą – valstybės ir visuomenės pagrindą – neabejotinai kėsinasi ir į pačios valstybės pamatus. Lietuvos istorinė patirtis liudija, jog net netekus valstybingumo, uždraudus kalbą, bet likus gyvybingai šeimai, mūsų tauta išliko. Todėl kreipiamės į Lietuvos žmones, kviečiame telktis, viešai reikšti savo nuomonę, kreiptis į savo išrinktus Seimo narius, į politikus, ypač – Lietuvos Respublikos Seimo narius, kad jie imtųsi visų įmanomų teisėtų priemonių, siektų išsaugoti tvirtus šeimos, visuomenės ir valstybės pagrindus, o sykiu ir mūsų visų saugią ateitį.

Nacionalinės šeimų ir tėvų
asociacijos taryba

© 2011 „XXI amžius“