Pradanginama informacija, alkoholis traukiniuose ir aludarių nauja gyvenamoji vieta – Seimas

Pateikiame „Marijos radijo“ eteryje gegužės pabaigoje transliuotos laidos tekstinio varianto antrą dalį (pirma dalis „Žiniasklaida ir alkoholio pramonė sukūrė planelį, kurį dabar paslapčiom bando įgyvendinti?“ spausdinta rugsėjo mėnesio „Pro vita“ numeryje) apie alkoholio reklamos draudimo įstatymo peripetijas ir bandymus galimai slaptai jį atšaukti. Mintimis apie tai dalijasi biomedicinos mokslų daktaras Aurelijus Veryga ir Jonas Dapšauskas.

Aurelijus Veryga: Yra dar vienas svarbus niuansas, kurį reikia paminėti: alkoholinių gėrimų reklamos draudimas neišspręs alkoholikų problemos, nes alkoholikams reklamos nebereikia, jie geria langų valymo skysčius, žmonės, kurie turi pinigų, geria degtines... Alkoholinių gėrimų reklamos draudimo esmė yra vaikai. Tai yra tie, kurie šiandien dar negeria. Tai – pagrindinis tikslas.

Jonas Dapšauskas: Ir tegul nemeluoja, kad esą čia informuojami suaugusieji. Realiai reklama skirta vaikams. Iš tikrųjų, viename iš Seimo nariams, Seimo pirmininkei parašytų raštų yra aprašyta visokių tyrimų, kurie rodo, kad reklama vaikų neliečia. Vaikų klausiama, ar reklama jiems daro didelę įtaką, tie pasako, kad ne. Taigi kažkoks anekdotas... Suaugę žmonės, bet šneka kaip iš „pampersų“ išlipę.

A. V. Čia ne iš „pampersų“, čia yra baisiau. Jie žino, ką šneka, ir šneka piktybiškai taip, kaip nereikia. Yra mokslininkų grupių apibendrintos išvados ir paskelbta, kad alkoholinių gėrimų reklama skatina vaikus anksčiau pradėti vartoti alkoholį ir tą daryti intensyviau. Mes juk tai matėme Lietuvoje, mes savo pavyzdį turime, mums nereikia jokių amerikonų, jokių prancūzų. Mes Lietuvoje tą fenomeną stebėjome: nuo 2001 iki 2007 metų vaikų iki keturiolikos metų amžiaus apsinuodijimų alkoholiu skaičius išaugo septyniolika kartų.

J. D. Mieli Seimo nariai, ar girdėjote? Septyniolika kartų išaugo vaikų apsinuodijimų skaičius.

A. V. Neįdomu jiems. Svarbu, kad „Pervyj Baltijskij“ Lietuvoje nedarytų reklamos... Jeigu padarytume apklausą, kiek vaikų Lietuvoje moka rusų kalbą? Man įdomu būtų...

J. D. O ar negalima apriboti tam pačiam „Pervyj Baltijskij“? Lietuva yra tokia teritorija, kurioje nuodų reklama draudžiama!

A. V. Jonai, viską galima, ten jie laikosi tvarkos ir iki vienuolikos to alkoholio nereklamuoja. Tai yra kiaura demagogija. Aišku, aš suprantu, kur kanalai kiaurą parą transliuojami palydovų, tai jų nesutvarkysi taip paprastai, bet kas juos žiūri? Jūs raskite beprotį, kuris iš Lietuvos ten reklamuosis! Tai kokius jis pinigus sumokės! Ir turint galvoje, kiek yra to kanalo žiūrovų Lietuvoje, kurie čia potencialūs pirkėjai, tai nerealu. Vėliau rašo, „tai mūsų bus draudžiama, o kur nors bacardi.com arba martini.com bus galima prieiti“. Kas eina į tuos tinklapius? Nebent kas nors specialiai susidomėjęs.

J. D. Kitas dalykas, jeigu jiems širdį tiek skauda, tai tegu tą savo reklamą ir perkelia, bet jie puikiai moka skaičiuoti ir paskaičiuoja, kad reklamos nebebuvimas mažins geriančių, prasigeriančių vaikų skaičių ir mažės tampančių alkoholikais. Dar kartą pakartojame, kad alkoholikais netampama atsitiktinai, tai yra nuoseklus, kasdienis, pastovus investavimas į savęs degradavimą ir vieną dieną prieini tą laiptelį, kurį perlipęs, kelio atgal beveik nebeturėsi.

A. V. Taip, ir valstybė turėtų apsispręsti, ko ji nori: ar išlaikyti visas tas demoralizuojančias televizijas, kurios yra privačios, ar nori apsaugoti savo vaikus. Koks yra tikslas? Bet dabar, tarkime, norime tos laisvos žiniasklaidos, kuri, aš matau, yra visai nelaisva, nes, sprendžiant iš to, kaip yra blokuojama informacija, šitos diskusijos nevyksta niekur. Toje didžiojoje žiniasklaidoje ir komercinėse televizijose nieko neišgirsite apie tai. Išskyrus žinutę, kad jie išsikraustys.

J. D. Net ir Lietuvos televizijoje vieną  jus pasisodino ir trys...

A. V. Na, bet bent jau pasisodino... Ir už tai ačiū. Bent pasakyti buvo galima.

J. D. Kalbant iš profesionalios žurnalistikos, tai turėtų būti bent jau du prieš du. Dvi pozicijos ir ginkite kiekvienas savo, o dabar, kas garsiau rėkia, kas daugiau demagogijos „pavaro“, arba, kas yra agresyvesnis savo elgesiu, savo maniera, tam daugiau eterio, o kas kultūringas, bando išklausyti, lieka tik pasėdėti gražiai.

A. V. Mes baigsime su ta kultūra. Aš manau, kad užtenka, prisišnekėjome kultūringai. Įsikalę kažkokius pseudo argumentus, kurie yra „pakišti“. „Pakišo“, sudirbo visą partiją, jos veidą ir įvaizdį, ir aš garantuoju, kai ateis rinkimai, tie patys liberalai išsitrauks šitą patį sąrašą, kurį aš šiandien paskaičiau, ir paskaitys iš naujo. Ir sakys „Ką jūs šnekate? Kokie jūs krikščionys? Ką jūs pasakojate?“

J. D. Jeigu Krikščionys demokratai ir Tėvynės sąjunga vieningai nesustabdys šito, realiai jie visiems laikams neteks galimybės kalbėti, kad yra už tautos dorą, kad jiems rūpi tautos blaivumas, kad nebūtų degraduojančių elementų Lietuvoje. Viskas, jie užsiklijuoja burną amžiams.

A. V. Dar daugiau: Matuzas pareiškė, kad spauda ir taip nuskriausta, jiems PVM padidintas. Kas padidino? Patys padidinote, tai dabar ir sumažinkite, kas draudžia? Dėl televizijų siūlome daryti fondą, kur dalį procentų, surinktų nuo tabako ir alkoholio akcizo, būtų galima pervesti, kad jis būtų skirtas prevencijai. Tada finansuokite socialinę reklamą, o ne alkoholio, ir bus tie pinigai. Bet ne! Reikia kažkokių gudrių dalykų, susitarimų tarpusavy. Jie ten vienas per kitą yra susiję. Pavyzdžiui, paimkime tokį „MG Baltic“. Valdo LNK kanalą ir turi „Stumbro“ gamyklą. Kas tai? Čia laisva žiiniasklaida? Kaip pavadinti tokius dalykus? Sovietmečiu gal daugiau sąžinės buvo negu dabar. Tai dabar reiškia, jeigu spaudai kažkas nenaudinga asmeniškai, tai nieko nepamatysi parašyta.

J. D. Žurnalistika gyvena pagal principą – skelbiu informacijos tiek, kiek man naudinga.

A. V. Ne žurnalistai kalti. Žurnalistai sako: „mes tai parašytumėm, bet niekas nespausdins“.

J. D. Sakėte, kad buvo jūsų laiškas Tėvynės sąjungos frakcijai ir ten paminėtas atvejis, kai iš alfa.lt buvo išimta žinutė...

A. V. Kaune studentai suorganizavo diskusiją apie alkoholinių gėrimų reklamos draudimą ir sąžiningai pakvietė reklamuotojus, aludarius... Žinote, kas įvyko? Aludariai iš vakaro atsisakė atvažiuoti – pareiškė, kad pasikeitė planai. Dar daugiau, alfa.lt atsiuntė žinutę studentams, kad jie gavo nurodymą „iš viršaus“ išimti informaciją apie tą renginį ir paprašė, kad studentai taip pat išimtų iš visur, kur jie patys yra įkėlę. Tai kas čia? Čia žiniasklaida?

J. D. Situacija yra tokia, kad siekiama bet kokia kaina „pramušti“ šitą reikalą. Ir tarp kitko, jūsų laiške Seimo nariams buvo, sakyčiau, gana skandalingas epizodas. Paminėta, kad jūsų universiteto dekanė gavo žinią, kad kaip nors surastų „kompromatą“ prieš Aurelijų Verygą: „ką nors išraskite, tada gausite finansavimą, gausite papildomų pajamų...“

A. V. Jie dirba taip, kaip dirba visame pasaulyje parazitai. Jie bando sukompromituoti, papirkti, pasinaudoti – jie viską bando, kas įmanoma. Absoliučiai visos priemonės yra geros. Ir kadangi neišėjo iki šiol sukompromituoti, tai ieško visokių būdų.

J. D. Ačiū Dievui, kad ta dekanė...

A. V. Tai labai gerai, kad universitete dirba sąžiningi žmonės ir nesutinka su tokiais dalykais. Nors yra žmonių, kuriems atrodo, kad viskas čia normalu – Lietuvos mokslo taryba su „Philip Morris“ susikukavo, ima pinigus studentų stažuotėms ir viskas atrodo gražu, tvarkinga. Iš tikrųjų, vyksta dalykai, kurių negali parodyti, įrodyti, bet sveika nuovoka matosi.

J. D. Jeigu čia nebūtų didelių pinigų ir nebūtų didelės įtakos – juk reklamai yra naudojami kompanijų pinigai – ir jeigu nebūtų iš to naudos, nedidėtų vartojimas, kur tu rastum tokį kvailą verslininką, kuris mestų pinigus į reklamą, nors žinotų, kad nedidės apyvarta.

A. V. Man labai patiko bernardinai.lt vyriausio redaktoriaus Andriaus Navicko mintis viename interviu, kai žurnalistė jo paklausė: „Kaip ta reklama? Gal iš tikrųjų ji nekeičia esmės?“, jis sakė: „Gerai, tai ko dabar čia draskomės, tegu lieka taip, kaip yra, jeigu nieko per daug nekeičia, tai ar galioja draudimas, ar ne – koks skirtumas.“

J. D. Jeigu nekeičia, tai stabdome nuo pat šiandien, kam bemokėti pinigus televizijoms?

A. V. Jeigu nieko nekeičia, tai ko toks ažiotažas? Ko išgyvena gamintojai?

J. D. Aš įsivaizduoju, tie Seimo nariai, kurie pasirašė, labai prastai miega.

A. V. Tegul jie išvis nemiega, tegul galvoja, ką pridarė.

J. D. Tegul eina išpažinties, jeigu laiko save katalikais.

A. V. Dedasi baisūs dalykai. Galima gal sąžiningą žmogų „išdurti“, pateikiant kažkokius labai gražius argumentus, kaip lietuvišką žiniasklaidą gelbėsime nuo rusiškos... Dar daugiau, prisigalvojama iki kažkokių geopolitinių motyvų – nuo Rusijos saugosimės, nuo Baltarusijos... Jau dabar esą iš Baltarusijos degtinės tiek privežta... Seimo nariai šneka nesąmones. Tai importo mokesčius sutvarkykite – kas draudžia? Uždėkite importo mokestį, iš Baltarusijos niekas neveš, nebeapsimokės. Tai kas draudžia? Kuo dėta ta reklama?

J. D. Taigi alkoholis išgelbės Lietuvą.

A. V. Žinoma, išgelbės viską. Susisiekimo viceministras ateina į Ekonomikos komiteto posėdį ir sako: „Reikia leisti Lietuvoje vietinio susisiekimo traukiniuose prekiauti alkoholiu, nes „Lietuvos geležinkeliai“ dirba nuostolingai, ir tai pagerins ekonominę situaciją.“ Sakau, viceministre, o tai kiek turėtų išgerti, kad pagerėtų „Lietuvos geležinkelių“ būklė, skaičiavote? Įsivaizduojate kokie kiekiai turi būti išgerti, kiek parduoti reikia tam traukiny tokiai įmonei?

J. D. Normalus žmogus į tą traukinį negalėtų lipti – ten vemalai piltųsi per langus.

A. V. Gal ir nebūtų taip, bet kokia čia demagogija. Restoranų tipo vagonų turime, tai pardavinėkite, kepkite ten, virkite, padarykite normalaus maisto, kad žmogus nuėjęs galėtų užkąsti. Būtinai ten gerti reikia?

J. D. Rimtas žmogus viceministro kėdėje, bet tokius vėjus šneka.

A. V. Jis neatsakė į klausimą, kiek reiktų išgerti, nes neįsivaizduoja turbūt, kokie čia kiekiai... Tonomis...

J. D. Aš galvoju, kad degradacijos gėrimų gamintojai šioje vietoje mato kitą naudą: traukiny daug neišgersi, bet kad viešame transporte yra gėralų, tai kelia paties gėralo įvaizdį.

A. V. Be abejo, tai prisideda prie tos nuostatos, kad negeriant gyvenimas yra neįmanomas. Na, jeigu jau lietuvis nuo Vilniaus iki Šiaulių nuvažiuos neišgėręs, tai reikšmingas dalykas.

J. D. Normalus žmogus yra geriantis.

A. V. Berods Galadauskas sako: „Jeigu yra lėktuvuose, tai kodėl negali būti traukiniuose?“ Žinote, jeigu yra traukiniuose, tai kodėl negali būti mokyklose, jeigu yra mokyklose, kodėl negali būti darželiuose – visur gali būti, čia yra susitarimo reikalas.

J. D. Jeigu tai yra gėris, gėrio turi būti daug. Seimas savo darbo vietoje leidžia girtuokliauti.

A. V. Dabar tose kavinėse negalima parduoti alkoholio. Ačiū Dievui. Bet ne visiems Seimo nariams tai patinka. Juk nuolat siūloma, kad ten būtų grąžinta prekyba alkoholiu, nes nelabai įsivaizduojamas darbas neišgėrus.

J. D. Eilinėje normalioje darbovietėje Lietuvoje alkoholis negalimas, tačiau, rodos, pačioje svarbiausioje vietoje – Lietuvos širdyje – „nepijokavę“ Seimo nariai dirbti negali.

A. V. Jie sako, kad ateis svečių, tai kaip tuos svečius reikės priimti. Negėrę negali priimti.

J. D. Negerti negali alkoholikai. Tai negi ten lankosi alkoholikai?

A. V. Visokie, matyt, ten lankosi. Nuolat ten sėdi aludariai, pietauja Galadauskas su Seimo nariais. Kada nenuvažiuojame, jis visada ten būna. Ir visada su tokia nuostaba – „O, tai kas čia vyksta? Koks svarstymas?“ Taigi vyksta gražūs dalykai, ir gamintojai Seimo rūmuose praktiškai gyvena.

Bet iš tikrųjų, jeigu bus atšauktas tas įstatymo įsigaliojimas, tai žmonės nepamatys, kas įvyko, nes realiai draudimas dar negalioja, ir Seimo nariai toliau galės pasakoti, kaip jie nieko blogo nepadarė, nes mes net nespėsime pamatyti tų visų efektų. Ir pasakos, kaip jie išgelbėjo Lietuvos televizijas nuo Rusijos ir Baltarusijos įtakų ir panašių dalykų. Taigi yra blogai, informacijos mažai, todėl aš raginu visus, kurie esate sąmoningi, pasiskaitykite – yra Seimo puslapiai internete, koalicijos puslapiai... Ten rasite informacijos, kas yra daroma, ko įstatymo atšaukimu siekiama, rasite mūsų komentarą...

Tai yra demagogija, kuri į viešumą nėra išleidžiama.

J. D. Kviečiame visus būti aktyvius ir rašyti Seimo nariams laiškus, dirbame tam, kad degradaciją stimuliuojančių gėralų reklama būtų sustabdyta nuo Naujųjų metų. Padėkime sau ir Lietuvai.

Parengė Jūratė Ablačinskaitė

Tekstas spausdintas
www.zurnalistika-kitaip.lt

© 2011 „XXI amžius“