Reklamos draudimas padės sumažinti alkoholio vartojimą

prof. Thomas Babor

Spalio 21–23 d. Vilniaus savivaldybėje įvyko tarptautinės organizacijos Šiaurės šalių narkotikų ir alkoholio tinklo (NordAN) metinė konferencija. Pranešimus skaitė, gerąja patirtimi dalijosi, apskrito stalo diskusijoje Lietuvos Respublikos Seime dalyvavo vienas svarbiausių pasaulyje alkoholio kontrolės politikos ekspertų prof. Thomas Babor (JAV). Su profesoriumi kalbėjosi Nijolė Goštautaitė.

Alkoholio pramonė ir dalis politikų tvirtina, kad kol kas nėra tiksliai žinoma, kas veiksminga ir kas neveiksminga alkoholio kontrolės politikoje, tačiau pabrėžia, kad draudimai neveikia. Kaip yra iš tiesų?

Draudimai ir kontrolės priemonės alkoholio ir narkotikų kontrolėje yra veiksmingos. Reikia pastebėti, kad rekomenduojamų alkoholio kontrolės politikos priemonių veiksmingumas yra įrodytas solidžiais tyrimais, aprašytas moksliniuose straipsniuose. Narkotikų kontrolėje naudojamų priemonių mokslinis pagrindimas yra šiek tiek silpnesnis. Taigi, kaip sumažinti alkoholio sukeliamą žalą, žinome labai gerai, o apie narkotikus – kiek mažiau. Alkoholio pramonė tvirtina, kad mokslo tyrimų duomenys yra prieštaringi, jų nepakanka. Tai tėra ta pati tabako pramonės prieš 20 metų naudota taktika – prikurk abejonių. Ši taktika skirta vieninteliam tikslui – vilkinti iš tiesų veiksmingų priemonių taikymą valstybės alkoholio kontrolės politikoje. Pastarosios bus anksčiau ar vėliau įgyvendintos, nes yra moksliškai pagrįstos ir tikrai veiksmingos, bet ši dirbtinių abejonių kūrimo taktika padeda kurį laiką išlaikyti alkoholio pramonės pajamas.

Siekiant sumažinti alkoholio žalą visuomenėje, reikia sumažinti alkoholio vartojimą. Mokslo tyrimai padėjo išsiaiškinti, kokios alkoholio kontrolės politikos priemonės veiksmingiausios. Tai yra priemonės, kurios didina alkoholio kainą (įvairios mokesčių formos), mažina prieinamumą (pardavimo laiko, teisėto įsigijimo amžiaus ribojimai ir pan.). Kai kuriuos draudimus įgyvendinti yra palyginus nebrangu, kiti – brangesni.

Žinomi ir neveiksmingi metodai?..

Neabejotinai. Visiškai neveiksmingos yra mokyklose vykdomos mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą programos, neveiksmingos ir socialinės akcijos, ir kampanijos visuomenėje. Tačiau būtent šioms priemonėms palankiausia yra visuomenės nuomonė, jos laikomos priimtiniausiomis. Šias priemones labiausiai mėgsta ir politikai, ir alkoholio pramonė.

Informacijos teikimas, mokymai gali trumpam teigiamai paveikti žinias ir požiūrius, bet poveikis yra trumpalaikis, neišliekantis. Šiuo metu neturime finansiškai prieinamų ir ekonomiškai apsimokančių mokymo būdų, kurie pakeistų alkoholio vartojimo elgesį. Esant galimybėms ir norui galima ir mokyti, ir vykdyti akcijas, bet jos negali tapti draudžiančių ir ribojančių politikos priemonių pakaitalu, kaip dažniausiai ir siūloma. Požiūrį pakeisti yra lengviau nei elgesį.

Akivaizdu, kodėl pramonė ragina rinktis neveiksmingas alkoholio vartojimą mažinančias priemones. Kodėl visuomenei ir politikams jos yra patrauklios?

Intuityviai šios priemonės atrodo patrauklios, logiškos ir pagrįstos, netgi savaime suprantamos. Žmonės, kurie jas kuria ir įgyvendina, dažnai yra atsidavę savo darbui, padeda sukurti pojūtį, kad kažkas daroma siekiant spręsti visuomenės problemas. Be to, į šį darbą įsitraukia svarbios visuomenei profesinės grupės: gydytojai, mokytojai, politikai, kurie tokiu būdu parodo savo veiklą. Nemažai yra ir inercijos. Lengviausia daryti tai, ką darėme iki šiol.

Įgyvendinant kontrolės priemones, draudimus, dažnai sakoma, kad jos yra skirtos prevencijai, jos nukreiptos į tuos, kurie dar nevartoja. Ar alkoholio kainos didinimu ir prieinamumo mažinimu galima paveikti žmones, kurie žalingai geria jau dabar?

Tikrai galima. Alkoholio vartojimas yra elastingas kainos požiūriu: esant didesnei kainai, vartojama mažiau, mažesnei – daugiau.

Ir tai tinka visiems: ir tiems, kurie tik pradėjo vartoti, ir tiems, kurie yra priklausomi nuo alkoholio. Didesnė kaina – sumažina vartojimą. Kita vertus, kainos didinimas padidina nelegalaus alkoholio patrauklumą ir kontrabandą, ir tai sukelia savas problemas. Bet jas galima spręsti kitais būdais. Noriu pabrėžti, kad net ir nelegalaus alkoholio didesnė kaina užtikrina, kad geriama bus mažiau.

Įdomu tai, kad padidinta kaina kai kuriuos alkoholikus motyvuoja gydytis. Taip daugelyje šalių nutiko su žmonėmis, priklausomais nuo tabako: padidinus mokesčius ir didėjant cigarečių kainai, dalis žmonių nusprendė mesti rūkyti, nes tai tapo pernelyg brangu. Svarbu ir tai, kad daug alkoholio vartojantys žalingai veikia nedaug geriančių žmonių elgesį. Jeigu visuomenėje yra daug pastoviai girtaujančių žmonių, tai pratina prie girtavimo visus. Socialinių tinklų tyrimai parodė, kad tose žmonių grupėse, kur geriama daug ir žalingai, vienam asmeniui reikšmingai sumažinus išgeriamo alkoholio kiekį, jo aplinkos žmonių suvartojamo alkoholio kiekis irgi sumažėja. Mūsų elgesys daro įtaką artimai socialinei aplinkai.

O kiek svarbu yra gydyti priklausomybės sutrikimus?

Priklausomybės sutrikimų gydymas – viena iš veiksmingų priemonių sumažinti priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą visuomenėje. Tyrimai vėlgi rodo, kad šalyse, kur priklausomybės ligų gydymas prieinamas, kur sveikatos priežiūros sistema gerai išvystyta, alkoholio ir narkotikų vartojimas paplitęs mažiau. Svarbu nepamiršti, kad vien gydymu nepajėgsime išspręsti tokios visuomenės sveikatos problemos kaip priklausomybė ir priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, nes ši intervencija yra labai brangi. Vien tik gydant, tarkim, nuo alkoholio priklausomus asmenis, bet nesprendžiant alkoholio vartojimo paplitimo visuomenėje problemos, sveikatos priežiūros sistema rizikuoja patirti bankrotą. Nespėsime gydyti vis naujų priklausomybės atvejų. Šiuo metu yra nemažai veiksmingų priklausomybės gydymo būdų – socialinių, psichologinių, psichoterapinių ir medikamentinių – nė vienas iš jų nėra patikimai veiksmingesnis už kitus, bet visi jie yra ilgalaikiai ir pakankamai brangūs. Todėl būtina veikti abiem kryptimis: gydyti priklausomus žmones, padedant jiems nutraukti vartojimą, ir mažinti vartojimo paplitimą visuomenėje. Taip pat svarbi yra ne tik pirminė, bet ir antrinė alkoholio vartojimo prevencija – ankstyva žalingo alkoholio vartojimo diagnostika ir veiksminga pagalba šiems asmenims.

Priklausomybė TLK-10 ir DSM-IV priskiriama psichikos sutrikimams. Ar, jūsų nuomone, priklausomybė yra liga?

Formaliai priklausomybė priskiriama sutrikimams. Priklausomybė – iš tiesų sudėtingas reiškinys, kuriam ypatingai svarbus tarpdisciplininis požiūris. Manau, kad priklausomybei suprasti ir paveikti tinkamiausia šiuo metu yra visuomenės sveikatos sritis. Vertinant priklausomybę tik siauru medicininiu požiūriu dažnai pamirštami socialiniai, psichologiniai bei sveikatos politikos aspektai, todėl tiek priklausomybės sutrikimų mokslo tyrimuose, tiek gydyme verta remtis būtent visuomenės sveikatos mokslo paradigma. Visuomenės sveikatos sritis apima įvairius biologinius, psichologinius ir socialinius sutrikimų aspektus.

Koks yra mokslo vaidmuo?

Mokslas pateikia įrodymus apie veiksmingas ir neveiksmingas kontrolės priemones. Mokslas padeda geriau suprasti priklausomybės reiškinį ir sukurti veiksmingus pagalbos būdus, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį ir diskutuoti apie tai, kad mokslas gali būti naudojamas neetiškai.

Ypač neetiška yra naudoti mokslą kuriant alkoholinius gėrimus, skatinančius jaunus žmones įprasti prie alkoholio vartojimo. Gerai žinome iš ilgametės kovos dėl tabako pramonės kontrolės: mokslininkai uždarose laboratorijose kūrė naujus skonius, manipuliavo nikotino kiekiu cigaretėse, eksperimentavo naudodami įvairius priedus tam, kad sukurtų kuo labiau priklausomybę skatinančias cigaretes. Alkoholio ir tabako pramonės naudoja panašią taktiką. Yra tyrimų, rodančių, kad išgeriamo alkoholio kiekis priklauso ir nuo gėrimo skonio. Tai ypač aktualu, kalbant apie sidrą, alų ir kokteilius. Žmonės darosi vis atsargesni domėdamiesi valgomu maistu, tačiau retai pagalvoja, kad alkoholio gamintojai neprivalo etiketėje nurodyti produkte esančių priedų.

Ką manote apie Lietuvos pastangas sumažinti alkoholio vartojimo paplitimą?

Esu Lietuvoje ne pirmą kartą. Kiek galėdamas stengiuosi palaikyti Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų pastangas mažinti alkoholio vartojimą ir jo sukeliamą žalą. Džiugina, kad Lietuvoje vis dažniau taikomos mokslo įrodytos veiksmingas kontrolės priemonės. Reklamos draudimas – veiksminga alkoholio kontrolės politikos priemonė. Sveikinu Lietuvos valdžios institucijas, išdrįsusias pasirinkti visuomenės sveikatą – įtvirtinusias įstatyme reklamos draudimą. Nesustokite, judėkite į priekį.

© 2011 „XXI amžius“