Pakilę iš alkoholizmo nuopuolio

Benjaminas ŽULYS

Artimas ryšys su Dievu

Pernai sukako dvidešimt metų, kai Kaune įsikūrė Anoniminių alkoholikų (AA) draugija.Tai ypatinga bendruomenė, kurioje išsigelbėjimą iš nevilties, dvasinės, moralinės ir fizinės griūties surado tūkstančiai žmonių, o visame pasaulyje – milijonai. Šios sukakties proga Kauno Girstučio kultūros centre įvyko konferencija. Į ją susirinko daug AA narių ne tik iš Kauno, bet ir iš Vilniaus, Panevėžio, Birštono, Plungės, Prienų, kitų šalies miestų, rajonų. Taip pat atvyko svečių iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Suomijos. Šioje bendruomenėje gyvuoja graži tradicija – susitikus, vienas su kitu apsikabina, pasibučiuoja, tartum būtų broliai ir seserys. Visus atėjusius vienija bendri dvasiniai, moraliniai interesai, požiūris į Dievą, gyvenimą, šeimą, noras būti nuolatinėje visiškoje blaivybėje. Visi AA nariai buvo kelyje į galutinę žūtį. Ne vienas jų sakė, kad pažinojo ir tuos, kurie nuo alkoholio, įvairių jo surogatų numirė. Susirinkusiųjų gyvenimai buvo vienas į kitą panašūs, skyrėsi tik skaudžios detalės. Kai kurie pradėjo gerti jaunystėje ar net vaikystėje, po to kelias smuko žemyn iki bedugnės krašto. Psichiatrų, psichologų teigimu, net seniai metę gerti alkoholikai visam gyvenimui lieka alkoholikais, nes ši baisi liga laikoma nepagydoma. Metęs gerti alkoholikas neturi teisės daugiau pakelti nė vienos taurelės, nes nuo jos gali prasidėti tolesnis nuosmukis. Alkoholikai šio iš pirmo žvilgsnio gėdingo vardo nesivaržo, tiesa, ir viešai nesigarsina, nes iš dalies mūsų visuomenėje gali susilaukti paniekos, pasmerkimo, darbdavių ignoravimo. Tik tarp tokio pat likimo žmonių jie jaučiasi savi, artimi.  Tad ir tą konferencijos dieną Kultūros centro didžioji salė buvo pilnutėlė. Anoniminiai alkoholikai atėjo su savo šeimų nariais, kaimynais, bičiuliais. Vedantieji Kipras ir Uršulė  (vardai pakeisti) prisistatė: „Esu alkoholikas... Esu alkoholikė“... Salė juos palydėjo šūksniais: „Sveikas Kiprai! Sveika Uršule!“

Pirmiausia vedėjai kreipėsi į žiniasklaidos atstovus, prašydami niekur nepagarsinti jų vardų, neparodyti jų veidų. Drauge pripažino, kad kaip tik žiniasklaida daug nuveikė garsindama AA bendruomenės veiklą bei siekius. Konferencijoje buvo pristatyta plačios apimties knyga „Anoniminiai alkoholikai“, keli šia tema išleisti bukletai. Knygoje pasakojama, kaip tūkstančiai vyrų ir moterų įveikė alkoholizmą ir dabar gyvena visiškai blaivų gyvenimą, pateikiami jų liudijimai.

Konferencijoje atkreiptas dėmesys į Dvylikos žingsnių ir Dvylikos tradicijų teiginius. Be bendrų nuostatų juose pabrėžiamas artimas ryšys su Dievu, Jo malone ir pagalba. Šiais teiginiais stengiasi vadovautis ir anoniminiai alkoholikai. Jų pagrindinis tikslas – būti blaiviems ir padėti kitiems alkoholikams pasiekti blaivybę. Tiesa, kai kurie alkoholikai, ilgiau ar trumpiau pabuvę AA draugijoje, ją palieka. Bet, kaip sakė susirinkimo dalyviai, prievartos čia nėra, tai kiekvieno noro bei apsisprendimo reikalas.

Neimti nė lašo

Prie mikrofono prieina žila moteris. Ji pasisakė esanti alkoholikė. Pasipasakojo, kad gėrė 30 metų, o štai jau 20 metų neima jokio alkoholio nė lašo. Ji buvo kaip tik prieš 20 metų įsteigtos AA Kauno draugijos pirmoje grupėje. Pradžioje tai buvo nedidelė grupė, neturėjusi nė patalpų, nė baldų, net kėdžių, kalbėdavosi stovėdami. Rinkdavosi, jei kokia nors organizacija leisdavo susiburi, erdvesnio koridoriaus gale, vėliau – pas ją pačią ar kitos bendramintės  namuose. Dabar jau turi šiokias tokias patalpas, tai labai svarbu, nes narių skaičius ženkliai išaugo.

Ar padeda tie bendraminčių susiėjimai, atviri pasikalbėjimai, nuomonių vienu ar kitu gyvenimo klausimu pasidalijimai? Kaip sakė konferencijos dalyviai, padeda tik tiems, kurie iš tikrųjų nori nebegerti, o ne vien padūsauti, kaip jiems sunku. Tad kai kurie nepajėgė ryžtis laikytis programos reikalavimų. Ne vienas atėjęs į AA draugiją turėjo skolų, nemalonumų darbe, namuose, dar ir sunkų charakterį. Pabuvę draugijoje, jie suprato, kad visų šių problemų šaknys yra alkoholis. O jas  išspręsti galima tik blaivia galva.

Kipras negeria jau 27 metai. Tiesa, išgirdęs apie AA draugiją, nesuprato kodėl ji anoniminė. Gal jie kur nors susirinkę geria paslapčia? Paaiškėjo visai kita tiesa. Kitas konferencijos dalyvis, norėdamas išsivaduoti iš alkoholizmo pinklių, siuvosi į kūną vadinamąsias „torpedas“, spirales, kodavosi, bet niekas nepadėjo. Paragintas žmonos, jis atėjo į AA draugiją, čia suvokė, kad pataikė kaip tik ten, kur reikėjo, ir dabar džiaugiasi blaiviu gyvenimu. Dar vienas konferencijos dalyvis sakė, kad į AA draugiją nukreipė Aukščiausiasis. „Aplinkiniai pavargo nuo mano girtavimų, ir tam vargui atėjo galas“, – sakė jis. – „Esu gimęs tarsi antrą kartą ir jau visam gyvenimui. Esu dėkingas Viešpačiui ir savo žmonai“. Dar kitas dalyvis sakė, kad jis suvokęs paprastą tiesą, kad jam reikia Dievo pagalbos, nes jis vienas nepajėgsiantis ištrūkti iš to baisybės liūno. „Tuomet įvyko tai, ko žodžiais nemoku ir nesiryžtu įvardinti. Gal galėčiau tai pavadinti Kūrėjo prisilietimu, esminiu pokyčiu mano gyvenime. Žinojau, kad Dievas gali ir nori veikti mano gyvenimą, pajutau visišką pasitikėjimą juo. Noriai lankau AA bendruomenės savo grupės susirinkimus, čia esu laukiamas ir reikalingas“, – sakė jis. Buvusi gydytoja, prieš daugelį metų per gėrimą išmesta iš visų pareigų, gėrusi ne vien degtinę, bet ir odekoloną, losjoną, skruzdžių spiritą, kamparo spiritą, net ketino nusižudyti, bet nepavyko. Tada, padariusi „ant drąsos“, nuėjo į AA draugiją. Jos nuostabai, ji čia buvo priimta labai šiltai ir nuoširdžiai. „Manęs, dvokiančios alkoholiu, naujieji draugai ne tik neatstūmė, bet glaudė prie savęs“,– sakė ji.      

Pasaulyje ir Lietuvoje

Kada ir kur įkurta AA draugija? Tai prasidėjo Amerikoje 1935 metais, o Lietuvoje, padedant anoniminiams alkoholikams amerikiečiams, AA bendruomenė įkurta 1988-aisiais Vilniuje. Dabar Lietuvoje veikia 123 AA grupės, Kaune – 13, dar septynios grupės veikia mūsų šalies regionuose. Įdomu, kad 12 grupių yra užsienio šalyse tarp lietuviškai kalbančių piliečių – Londone, Dubline ir kitur.

Už blaivybę Lietuvoje buvo ir tebėra aktyvių kovotojų, kurie, negailėdami laiko, energijos, siekia savo tautos blaivybės. Tarp šių žmonių nuo seno yra daug kunigų atstovų. Vienas žymiausių – vyskupas Motiejus Valančius, atvėręs duris į blaivų pasaulį. O ir dabar dauguma kunigų per pamokslus ir kitais būdais skatina visuomenę atsisakyti taurelės, gyventi blaiviai. Tarp tokių iškilių kunigų – kardinolas Vincentas Sladkevičius, vyskupai Juozapas Skvireckas, Justinas Staugaitis, Kazimieras Paltarokas, Julijonas Steponavičius, šių dienų ganytojai kardinolas Audrys Juozas Bačkis, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Jonas Boruta, Juozas Žemaitis, Eugenijus Bartulis, Rimantas Norvila. Ženklios Domeikavos parapijos klebono kun. Roberto Gedvydo Skrinsko pastangos skatinant blaivybę visuomenėje. Jis yra Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio garbės narys ir Pasaulio gydytojų federacijos „Už Žmogaus Gyvybę“  Lietuvos asociacijos garbės narys, kitų iniciatyvų pradininkas. Ypač reikšmingas jo darbas – didelės apimties knyga „Būkime blaivūs“.

© 2011 „XXI amžius“