Lietuvos politinė sistema alkoholio pramonės glėbyje

Kas daro įtaką Seimo nariams ir Prezidentei?

Daiva Stankevičiūtė

Europos sąjunga yra daugiausiai alkoholio suvartojantis regionas pasaulyje. Suprantant alkoholio vartojimo sukeliamą žalą, tai nėra džiuginanti vieta pasaulio žemėlapyje. Sutikite, tai, kad dėl alkoholio vartojimo Europoje įvykdomi 4 nužudymai iš 10, įvyksta 1 iš 6 savižudybių ir kt., nėra džiuginantys faktai. Liūdina ir tai, kad alkoholio vartojimas sukelia gausybę traumų, ligų, apie 20 proc. nedarbingumo atvejų tampa nepakeliama našta Europos sąjungos valstybių biudžetams. Europoje beveik 11 litrų gryno etilo alkoholio tenka vienam gyventojui per metus. Lietuvoje vienas gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja 15 litrų gryno etilo alkoholio. Europa pirmauja pasaulyje, o Lietuva – tarp pirmaujančių Europoje, taip pat – tarp pirmaujančių pasaulyje. Ką reiškia 11 ir 15 litrų etilo alkoholio? Kad išgertum 11 litrų etilo alkoholio, turėtum išgerti 440 butelių 5 proc. stiprumo alaus arba 55 butelius 40 proc. stiprumo degtinės. Statistinis lietuvis per metus išgeria vidutiniškai 600 butelių alaus arba 75 butelius degtinės!

Pažvelkime, kas šiuo metu darosi Lietuvoje stengiantis nepriimti alkoholio vartojimą mažinti skatinančių įstatymų. 2008 metais Seimas priėmė alkoholio reklamos draudimo įstatymą, pagal kurį nuo 2012 metų sausio 1 dienos turėjo įsigalioti visiškas alkoholio reklamos draudimas. Pasaulio ir Europos sveikatos ekspertai visišką alkoholio reklamos draudimą įvardija kaip vieną iš efektyviausių ir pigiausių priemonių, siekiant mažinti alkoholio vartojimo mastus. Tokios rekomendacijos tikrai yra logiškos, nes reklamos viena iš pagrindinių paskirčių yra skatinti vartojimą. Tačiau, artėjant 2012 metams, 2011 metų gegužės 10 dieną, dalis Seimo narių (E. Tamašauskas, J. Razma, V. Matuzas, K. Kuzminskas, A. Bilotaitė, S. Stoma, V. Mazuronis, P. Luomanas, K. Masiulis, S. Pečeliūnas, A. Butkevičius, A. Melianas, K. Daukšys, V. Bacevičius) įregistravo alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą. Vėliau P. Luomanas ir K. Kuzminskas savo iniciatyvos atsisakė. 2011 metų gegužės 20 dieną dar gausesnis būrys Seimo narių inicijavo skubų reklamos draudimo atšaukimo įstatymo svarstymą. Šio būrio priešakyje jau buvo ne tik E. Tamašauskas, V. Matuzas, J. Razma, bet labai aktyviai ragino paskubėti ir K. Daukšys. Kokie tokio didelio noro greitai atšaukti alkoholio reklamos draudimą motyvai? Alkoholio pramonės atstovas, aludarių gildijos prezidentas S. Galadauskas tuos motyvus Seimo nariams buvo paaiškinęs. Oficialiai buvo kalbama viena, bet pagrindinis S. Galadausko siūlomas motyvas (viešai neišsakomas, tačiau matomas plika akimi) – pasiūlymas Seimo nariams prieš artėjančius rinkimus žiniasklaidoje turėti daug eterio, skelbti palankią, Seimo narius giriančią informaciją. Visi suprantame, kad tai labai svarbu kiekvienam politikui. Visi suprantame, kad reklama skatina vartojimą ir tai labai svarbu alkoholio pramonei. Čia žiniasklaida abiem pusėms labai svarbi. Labai įmanomas iškreiptas žiniasklaidos panaudojimo būdas – alkoholio pramonė skiria milijonus alkoholio reklamai (oficialiai yra minimi įvairūs skaičiai: nuo 17 mln. litų iki 50 mln. litų, neoficialiai minima net iki 170 mln. litų), politikai naudojasi žiniasklaida norėdami parodyti save. Ir tuomet nebėra vietos tiems, kurie kalba apie alkoholio žalą, apie alkoholio vartojimo prevencijos priemonių griežtinimą, bet atsiranda ir bus daug vietos ir dėmesio tiems, kurie bus palankūs alkoholio pramonei.

Šitais Seimo veiksmais pasipiktinusi visuomenė ėmė stengtis neleisti slapta, niekam nepastebėjus, priimti Lietuvai žalingo įstatymo, pradėjo viešinti Seimo narių ketinimus. 2011 metų birželio 7 dieną Prezidentė skaitė metinį pranešimą. Jame ji pareiškė: „Nes privalėjau užkardyti alkoholio verslo lobistų iniciatyvą, kuria siekta valstybės biudžeto sąskaita alkoholio industrijos magnatų kišenes papildyti šimtu milijonų litų. Lygiai tiek milijonų būtume praradę mes – visuomenė ir valstybė“. Matyt, Prezidentė turėjo mintyse jos vetuotas alkoholio akcizų mažinimo ir alkoholio prekybos laiko prailginimo iniciatyvas. Visuomenininkai ir Seimo nariai, nepritariantys alkoholio liberalizavimui, naiviai tikėjosi, kad šiais Prezidentės žodžiais išsakomas nepritarimas alkoholio reklamos draudimo atšaukimui. Alkoholio pramonės atstovas, neregistruotas lobistas S. Galadauskas ir palankūs alkoholio pramonei Seimo nariai labai sunerimo dėl tokio Prezidentės pareiškimo. Beje, S. Galadauskas Seime būna kasdien – kalbasi su Seimo nariais, diskutuoja, įkalbinėja, vilioja, kad šie būtų sąmoningi ir nekenktų alkoholio pramonei.

Alkoholio reklamos draudimo reikalas persikėlė į rudeninę Seimo sesiją. Tačiau, kad nepatirtų galimos nesėkmės, S. Galadauskas ruošėsi rimtai ir sutarė su Socialdemokratų, Liberalų, Tvarkos ir teisingumo partijomis, kad šie balsuos vienbalsiai už alkoholio reklamos draudimo panaikinimą. Taip ir buvo – drausmingumas buvo išlaikytas kaip niekad – šių partijų atstovai balsavo už draudimo atšaukimą. Nepasikeitė taktika neprileisti visuomenės prie alkoholio reklamos klausimo. Nors Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija ne kartą prašėsi ateiti į TS-LKD frakcijos posėdžius, šios frakcijos seniūnas J. Razma to neleido daryti. Taip pat jis alkoholio reklamos svarstymo klausimą stengėsi įtraukti į darbotvarkę iš vakaro, kad kuo mažiau žmonių galėtų dalyvauti Seime priimant draudimo atšaukimą. Prieš dvejus metus sveikatos ir teisės ekspertai (G. Belian, R. Žekas, G. Ivoškas, E. Jankauskas ir A. Veryga) parengė alkoholio vartojimo mažinimo priemonių paketą, kuris pasiekė Seimą ir nusėdo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko A. Matulo stalčiuje. Paskui staiga, dėl nežinomų priežasčių, A. Matulas ištraukė jį į dienos šviesą. Kodėl taip atsitiko, kad dvejus metus šis paketas nesusilaukė jokio dėmesio ir buvo pateiktas būtent alkoholio reklamos draudimo atšaukimo batalijų metu? A. Matulas sako, kad jam pradėjo grasinti, ir jis buvo priverstas pateikti alternatyvą. Šis paketas Seime buvo pradėtas vadinti A. Matulo paketu. Visi Seime manė, kad Prezidentė alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą vetuos, todėl Seime buvo priešpastatyta – arba paketas, arba draudimas – taip į kampą TS-LKD frakciją spyrė liberalai. Tuo netruko pasinaudoti ir S. Galadauskas. Jis galėjo numanyti, kad Prezidentė turės taip pat rinktis alkoholio reklamos draudimą arba pakete numatytas priemones. Jis buvo teisus.

Seime toliau nuo visuomenės buvo slepiama informacija apie svarstymus dėl alkoholio pramonei nenaudingų įstatymų. A. Matulas pradėjo atvirai šokti pagal S. Galadausko dūdelę – paskelbė, kad 2011 metų lapkričio 23 dieną bus uždaras Sveikatos reikalų komiteto posėdis, kuriame bus svarstomas minėtas priemonių paketas. Prieš pat posėdį pasitaisė ir paskelbė neuždarą. Nevyriausybinių organizacijų atstovai neturėjo galimybės dalyvauti tame posėdyje, kurio rezultatas – gerokai aptirpęs paketas.

2011 metų gruodžio 7 dieną paskelbta, kad balsavimas dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymo priėmimo vyks 2011 metų gruodžio 8 d. 16 val. Socialiniame tinkle „Facebook“ greitai pasklido ši žinia. Žmonės labai susidomėjo. Alkoholio pramonės šalininkai Seime tai sužinojo ir, nenorėdami, visuomenės spaudimo, gruodžio 8 dienos ryte pakeitė darbotvarkę ir nutarė svarstyti atšaukimą ne 16, bet 11 val. Rezultatas – alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymas buvo priimtas. Daugelis nusivylė. Tuomet visų akys nukrypo į Prezidentę, žinant, kad ji nėra palanki alkoholio pramonei ir gali vetuoti priimtą įstatymą. 2011 metų gruodžio 10 dieną, viešėdama Druskininkuose Prezidentė, paklausta, ar vetuos priimtą įstatymą, pareiškė: „Taigi pirmiausia norėčiau matyti galutinį variantą ir tada priimsiu sprendimą. Bet, kaip minėjau, išstudijavusi ne tik pasiūlymą, taip pat ir tarptautinę, europinę patirtį, kur matysiu, kad instrumentai suteikia arba pasiekia geriausią rezultatą, greičiausiai, tuo pagrindu ir darysiu sprendimą“. Visuomenininkai buvo ramūs – Prezidentė išstudijuos europinę patirtį, kuri byloja, kad alkoholio reklamos draudimas žymiai mažina alkoholio suvartojimą. Norvegijoje yra visiškai uždrausta alkoholio reklama, ir ji suvartoja mažiausiai alkoholio visoje Europoje – 6,1 litro etilo alkoholio. Prancūzijoje, kurioje alkoholio reklama buvo beveik visiškai uždrausta, alkoholio suvartojimas visą laiką mažėjo. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje po alkoholio reklamos liberalizavimo alkoholio suvartojimas išaugo drastiškai: Estijoje nuo 6 litrų 1999 metais iki 16 litrų 2005 metais, Latvijoje nuo 9 litrų 2000 metais iki 11 litrų 2006 metais, Lietuvoje nuo 6 litrų 1999 metais iki 13 litrų 2005 metais. Tokia europinė patirtis niekam nedavė jokio pagrindo tikėtis, kad Prezidentė nevetuos akivaizdžiai žalingo Lietuvai įstatymo.

Deja, viskas vyko taip, kaip norėjo S. Galadauskas. 2011 metų gruodžio 13 dieną buvo numatytas minėto alternatyvaus „A. Matulo paketo“ svarstymas. Tą pačią dieną visi sužinojo, kad Prezidentė jau pasirašė alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą, bet, kaip ir Seime, buvo stengtasi padaryti viską kuo slapčiau, taip ir ji apie pasirašymą niekam nepranešė. Arba naiviai tikėjosi, kad A. Matulo projektas Seime bus priimtas, ir tai atsvers alkoholio reklamos uždraudimą, arba… Bet kokiu atveju buvo apsisprendusi pasirašyti. Na, o Seime 2011 metų gruodžio 13 dieną viskas vyko taip, kaip Seimo nariams buvo nurodęs S. Galadauskas. Kodėl rašau „nurodęs“? Todėl, kad jis išsiuntė laiškus visiems Seimo nariams, kaip reikia balsuoti dėl „A. Matulo paketo“ priemonių, t.y. už ką galima balsuoti ir ką reikia atmesti. Seime buvo atmesta viskas, ką S. Galadauskas buvo nurodęs atmesti ir neatmesta tai, ką jis buvo nurodęs palikti.

Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad dabar alkoholio pramonė turi ir turės galimybes žiniasklaidoje valdyti informaciją apie politikus. Todėl, kad alkoholio pramonė neleido žiniasklaidoje diskutuoti apie alkoholio žalą, tuo labiau apie jo reklamos poveikį – per visą pusmetį į didžiąją žiniasklaidą neprasiskverbė nuomonės ir žinios apie alkoholio reklamos poveikį iš sveikatos ekspertų ir visuomenės.

Tai labai liūdina. Bet dar labiau liūdna dėl to, kad būtent Prezidentė pastūmėjo Lietuvos politikos sistemą į alkoholio pramonės rankas, būtent ji neatmetė akivaizdžiai ydingo įstatymo. Ji tai padarė po to, kai pati pateikė Seimui įstatymo pataisas, draudžiančias finansuoti politines partijas. Nesvarstau, ar tas įstatymas geras ar blogas. Galbūt geras, galbūt ne. Tačiau, pradėjus veikti šiam įstatymui ir leidžiant alkoholio pramonei reklamuotis žiniasklaidoje, Prezidentė alkoholio pramonės įtaką politikams padidino keliskart.

Kodėl ji taip pasielgė, tikriausiai niekada nesužinosime, tuo labiau, kad alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymo pasirašymą ji laikė paslaptyje iki pat 2011 metų gruodžio 13 dienos, nors pasirašė beveik iškart po jo priėmimo Seime. Galima įtarti, kad ji taip pasielgė paveikta S. Galadausko – ji pasakė, kad Norvegijoje alkoholio reklama yra draudžiama ir, kad Norvegijoje tai problemos neišsprendė – alkoholizmas ten taip pat yra didelis. S. Galadauskas visą laiką platino melagingą informaciją, galėjo pateikti ir Prezidentei. Seimo nariams jis darė įtaką tiesiogiai. Lieka klausimas, ar S. Galadauskas tiesiogiai darė įtaką Prezidentei, ar tai padarė per patarėjus? Lietuva nuo šiol bus dar stipresniuose alkoholio pramonės gniaužtuose.

Tačiau yra ir visiškai naujas reiškinys: nevyriausybinio sektoriaus principingumas, kai vos per kelias dienas sugebėjo pasirašyti kreipimąsi į Prezidentę pustrečio šimto organizacijų, kad ji vetuotų įstatymą. Ji pasirinko būti ne su visuomene, o su siauro verslo interesais. Matyt, visuomeninės organizacijos dar aktyviau telksis ir reikalaus iš valdžios tarnautojų elementarios atsakomybės.

© 2011 „XXI amžius“