Teisė gimti: sektinos pastangos silpniausiųjų apsaugai

Mindaugas BUIKA

Vašingtone, eitynėse už gyvybę, dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių

Katalikų politikas kongresmenas respublikonas Krisas Smitas

Hiustono arkivyskupas kardinolas Danielius Di Nardas

Rekordinis gyvybės gynėjų susibūrimas Paryžiuje

Sukrečianti abortų statistika įpareigoja

Jungtinėse Valstijose gausybė katalikų ir kitų tikėjimų žmonių dalyvavo šiemetinėse „Eitynėse už gyvybę“ („March for life“), kuriomis buvo paminėtos negimusių kūdikių žudymo (aborto) legalizavimo toje šalyje 39-osios metinės. Sostinę Vašingtoną sausio 21–23 dienomis, nepaisant žvarbaus oro, buvo užplūdę beveik pusė milijono organizuotai iš visos šalies vyskupijų atvykusių gyvybės gynėjų, kurie dalyvavo eitynėse ir mitinguose prie abortą 1973 metų pradžioje įteisinusio Aukščiausiojo teismo (kuris JAV turi Konstitucinio Teismo paskirtį) ir reikalavo atstatyti įstatymus, saugančius teisę gimti visiems.

Per praėjusius beveik keturis dešimtmečius Jungtinėse Valstijose buvo nužudyta 54,5 milijonai motinų įsčiose pradėtų kūdikių. Iki šiol toje 300 milijonų gyventojų turinčioje šalyje kasmet atliekama 1,2 milijono abortų (3,3 tūkstančio kasdien, 137 kiekvieną valandą), o tai reiškia, jog kas trisdešimt sekundžių gyvybę praranda negimęs kūdikis. Šios žiaurios procedūros turi ir rasistinio genocido bruožų: nors JAV juodaodžiai sudaro tik 12 proc. visų gyventojų, tačiau beveik trečdalis abortų atliekama šios gyventojų grupės terpėje. Niujorke fatališką abortą patiria 60 proc. pradėtų juodaodžių kūdikių. Nors Barakas Obama yra pirmasis juodaodis prezidentas Jungtinių Valstijų istorijoje, tačiau šios nelaimės akivaizdoje jis su jo atstovaujamai demokratų partijai būdingu liberalizmu minint 39-ąsias aborto legalizavimo metines, patvirtino moters „fundamentalią konstitucinę teisę“ neleisti savo kūdikiui išvysti dienos šviesos.

Visai kitokios nuostatos vyravo „March for life“ manifestacijose dalyvavusių politikų, daugiausia konservatyvių respublikonų, kalbose, kuriose patvirtintas poreikis, kad JAV vadovautų lyderiai, ginantys kiekvienos gyvybės, netgi silpniausios, vertę. Mitinge kalbėjęs Kongreso (Atstovų rūmų) pirmininkas Džonas Boneris paaiškino, kad gyvybė ir laisvė yra du fundamentalūs principai, kurie derantys tarpusavy kiekvieno amerikiečio nacionaliniame charakteryje. „Kada mes patvirtiname gyvybės orumą, mes patvirtiname savo įsipareigojimą laisvei“, – sakė respublikonų politikas, kartu pastebėjęs, jog, nustojus ginti gyvybę, iškyla pavojus ir laisvei.

Prezidento B. Obamos sprendimų kritika

Dž. Boneris priminė, kad jis pats yra kilęs iš daugiavaikės šeimos, turi net 11 brolių ir seserų, todėl gyvybės gynimas jam, kaip žmogui, yra savaime suprantamas, natūralus dalykas. Žmogiškoji gyvybė „nėra politinė ar ekonominė prekė, dėl kurios galima būtų derėtis“, taip pat nėra „partijos reikalas“, bet tiesiog kiekvieną krikščionį įpareigojantis principas. Panašias nuostatas reiškė kitas žinomas katalikų politikas kongresmenas respublikonas Krisas Smitas, kuris vadovauja Kongreso gyvybės gynimo komitetui. Jis pabrėžė, jog nekaltų kūdikių smurtinė mirtis „nėra amerikiečių vertybė“. Jis dėkojo gyvybės gynėjams už jų atsidavimą šioje kovoje „maldomis, pasninkavimu ir darbais“, paminėjo, kad „pro life“ sąjūdis yra „didžiausias žmogaus teisių judėjimas Žemėje“.

Politikas taip pat kritikavo prezidentą B. Obamą ir jo administraciją už pastarosios trejų metų kadencijos sprendimus skatinant abortus tiek nacionalinėse, tiek ir tarptautinėse programose. Pavyzdžiui, vyriausybė skyrė 100 milijonų dolerių Jungtinių Tautų Organizacijos Demografinio reguliavimo fondui, kuris remia Kinijos vieno vaiko šeimoje politiką, dėl kurios toje komunistinėje šalyje atliekama milijonai prievartinių abortų ir sterilizacijų. Paskutinis B. Obamos administracijos sprendimas į sveikatos apsaugos draudimą, kaip „ligos“ prevencines priemones, įtraukti kontracepciją, sterilizaciją ir netgi cheminį abortą, susilaukė didelės protestų bangos Katalikų Bažnyčioje ir kitose krikščionių bendruomenėse kaip akivaizdus religijos ir sąžinės laisvės pažeidimas. Laikantis šios nuorodos katalikiškos institucijos (ligoninės, mokyklos ir kt.) privalės savo darbuotojų medicininiame draudime padengti išlaidas toms priemonėms, kurių naudojimui prieštarauja pats tikėjimo mokymas.

„Kiekvienas privalės su tuo susitaikyti, nepaisant moralinių prieštaravimų ir religinių įsitikinimų vien todėl, kad taip sako Obama“, – piktinosi kalboje kongresmenas K. Smitas. Taigi šiuo atžvilgiu dabartinis Jungtinių Valstijų prezidentas kažkuo primena Baltarusijos diktatorių Aleksandrą Lukašenką. Kongresmenas priminė, kad JAV vyskupų konferencijos socialinės struktūros neseniai buvo pašalintos iš vyriausybės finansuojamos pagalbos prekybos žmonėmis (prostitucijos) aukoms programos vien todėl, kad katalikiškos institucijos atsisako remti abortus ir aprūpinimą kontraceptikais. Štai kodėl, anot K. Smito, yra svarbūs 2012 metais vyksiantys rinkimai, nes jeigu prezidentas B. Obama bus išrinktas antrajai kadencijai, toliau bus tęsiama „agresyvi“ abortų ir kitokios nepagarbos gyvybei politika. „Kiekvienas, kuris vertina gyvybę, neturi būti tam abejingas“, – pabrėžė Kongreso narys.

Pastangų rezultatai neša viltį

Panašios nuotaikos buvo jaučiamos ir sausio 22 dienos, sekmadienio, vakarą vykusiose Nacionalinio maldos budėjimo už gyvybę apeigose Vašingtono Dievo Motinos katedroje. Maldininkų perpildytoje šventovėje buvo susirinkę daugiau kaip dešimt tūkstančių piligrimų, dar tiek pat buvo Katedros prieigose. Šv. Mišių aukai vadovavo JAV vyskupų konferencijos Gyvybės gynimo komiteto pirmininkas Hiustono (Teksaso valstija) arkivyskupas kardinolas Danielius Di Nardas. Prieš beveik tris valandas trukusį Eucharistijos šventimą vykusioje iškilmingoje procesijoje dalyvavo keturi kardinolai, daugiau kaip trys dešimtys vyskupų, 300 kunigų, 75 diakonai, šimtai besirengiančių kunigystei, diakonystei jaunuolių bei patarnautojų prie altoriaus.

Homilijoje kreipdamasis į visus dalyvavusius tikinčiuosius, ypač kvietė jaunimą nedaryti jokių kompromisų gyvybės gynime šeimose, institucijose bei politikoje, kardinolas D. Di Nardas priminė naujametiniame susitikime su diplomatais popiežiaus Benedikto XVI išsakytą perspėjimą, kad „egzistavimas įstatymų, kurie ne tik leidžia, bet kartais ir skatina abortus (dėl ginčytinų medicininių bei socialinių motyvų), faktiškai kompromituoja jaunų žmonių ugdymą ir tokiu būdu pačią žmonijos ateitį“. Teksaso kardinolas, priminęs spalio mėnesį prasidedantį Tikėjimo metų šventimą ir bendrąjį naujosios evangelizacijos kontekstą, kuris susijęs su asmeniniu atsivertimu, kvietė aktyviai skleisti ir Gyvybės evangeliją su sąžinės paskatų atnaujinimu. Liūdėdamas dėl daugiau kaip 50 milijonų nekaltų kūdikių gyvybių, kurios buvo prarastos „tragiškame pasirinkime“ po aborto legalizavimo Jungtinėse Valstijose, kardinolas D. Di Nardas taip pat reiškė viltį dėl ateities, pastebėdamas, jog pastaraisiais metais valstijų lygmenyje priimtas „rekordinis skaičius“ gyvybę įvairiais aspektais ginančių įstatymų.

Iš tikrųjų, kaip pranešė įtakingasis dienraštis „Washington Post“, gana didelį legimityvinį savarankiškumą turinčiose valstijose 2011 metais priimti net 83 gyvybės gynimui palankūs įstatymai. Tai beveik keturis kartus daugiau nei 23 įstatymai, įsigalioję 2010-aisiais ir du kartus daugiau už iki tol rekordiniais laikytus 2005 metus, kai JAV regionuose buvo priimta 34 „pro life“ įstatymai. Ekspertų nuomone, tokia tendencija atspindi sparčiai besikeičiantį amerikiečių nusistatymą dėl gyvybės apsaugos: visos sociologinės apklausos patvirtina, jog dabar dauguma amerikiečių, ypač jaunoji karta, pasisako už kuo griežtesnį aborto suvaržymą.

1991 metais JAV buvo 2200 abortus darančių klinikų, dabar jų liko 670, ir šis skaičius toliau mažėja. Kai kuriose valstijose liko tik po vieną abortus darančią kliniką ir tos pačios kartais veikia tik vieną dieną per savaitę. Vis sunkiau rasti gydytojų ir medicinos personalo atstovų, kurie sutiktų dirbti tokiose „mirties klinikose“, ir tai yra didelis gyvybės gynėjų sąjūdžio laimėjimas, nors iki galutinės pergalės – visiško abortų uždraudimo – dar laukia įtempta kova.

Gyvybės gynėjai rinkosi Paryžiuje

Rodydami solidarumą amerikiečiams, „Eitynėse už gyvybę“ Vašingtone dalyvavo ir nemažai gyvybės gynėjų iš Europos šalių – Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ir kitų. Ta proga sausio pabaigoje buvo surengtos atitinkamos manifestacijos Italijoje, Airijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir Rumunijoje. Ypač didelio tarptautinio dėmesio susilaukė sausio 22 dieną jau aštuntą kartą vykusi gyvybės gynėjų manifestacija Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, kurioje dalyvavo taip pat rekordinis skaičius – beveik 30 tūkstančių – žmonių, beveik penktadaliu daugiau nei pernai. Į Paryžių buvo atvykusios gyvybės gynėjų delegacijos iš Austrijos, Belgijos, Čekijos, Italijos, Olandijos, Ispanijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vokietijos. Paryžiaus manifestacijai savo sveikinimą atsiuntė popiežius Benediktas XVI.

Iki tol buvusi gana atsargi šių gyvybės gynėjų pastangų atžvilgiu Prancūzijos Katalikų Bažnyčios hierarchija išsijudino ir apie Paryžiaus manifestaciją iš anksto buvo pranešta daugelyje vyskupijų. Lapkričio mėnesį vykusiame šalies episkopato posėdyje jo vadovas Paryžiaus arkivyskupas kardinolas Andre Ven Trua sakė, kad „Eitynės už gyvybę“ šalies sostinėje remtinos kaip svarbi priemonė, skatinanti pagarbą žmogiškajai gyvybei. Šiemetiniam įvykiui savo palaiminimą atsiuntė Galijos primas Lijono arkivyskupas kardinolas Barbarenas, kuris sakė, kad maldoje vienijasi su dalyviais, kad jų pastangos būtų vaisingos, „neštų taiką ir šviesą mūsų šaliai“. Norėdami paskatinti gyvybės kultūros plėtrą, šiemetinėje Paryžiaus gyvybės gynėjų manifestacijoje dalyvavo trys prancūzų vyskupai.

„Manau, kad vienas iš būdų skelbti Gyvybės evangeliją – skelbti ją gatvėse taikiai, džiaugsmingai, pozityviai, – kalbėjo vienas iš manifestacijos dalyvių Bejono vyskupas Markas Eje. – Štai kodėl jaučiu, kad mano, kaip ganytojo, vaidmuo  – būti kartu su savo tikinčiaisiais, kurie atsidavę šiam didžiam reikalui“. Paryžiaus gyvybės gynėjų manifestacijoje taip pat dalyvavo daug jaunų žmonių, gimusių jau po 1975-ųjų, kai Prancūzijoje buvo legalizuotas abortas. Nors ši 64 milijonus gyventojų turinti šalis žinoma kaip santykinai daugiausia pasaulyje naudojanti kontraceptikų, tačiau joje kasmet atliekama daugiau kaip 220 tūkstančių abortų, ir šis skaičius nemažėja. Prancūzijoje dabar vykstančioje rinkimų kampanijoje, skirtingai nei Jungtinėse Valstijose, abortų klausimas politiniuose debatuose daugiau ar mažiau ignoruojamas. Tačiau ir šioje labai sekuliarizuotoje šalyje stiprėja nusistatymas, jog reikia viešai kelti gyvybės ir šeimos apsaugos klausimą bent jau rūpinantis demografinių problemų sprendimu.

Paryžiaus manifestacijoje dalyvavusi nedidelės Krikščionių demokratų partijos pirmininkė Kristina Buten sakė, kad ji nesiūlo visiškai uždrausti abortų, bet siekia sukurti geresnes sąlygas „gyvybės priėmimui“. Duodama interviu žinomam moterų žurnalui „Elle“, politikė aiškino, jog pati asmeniškai nepritaria abortui, kuris yra „didelė tragedija ir jo negalima banalinti. Todėl reikia daugiau remti moteris, kurios yra atsidūrusios sunkumuose“.

© 2012 „XXI amžius“