Kova už gyvybę Ukrainoje

Mindaugas BUIKA

Ukrainiečių rytų apeigų katalikų patriarchas Sviatoslavas Ševčiukas

Abortai ir demografinė krizė

Plėtojantis demografinei krizei Ukrainoje, sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui, šalies katalikų vyskupai paskelbė griežtą pareiškimą, kuriame pabrėžiamas aborto blogis ir politinė vadovybė kviečiama uždrausti negimusių kūdikių žudymą. Balandžio 19 dieną paskelbtame dokumente, kurį pasirašė ukrainiečių rytų apeigų katalikų patriarchas Sviatoslavas Ševčiukas, taip pat pripažįstama, jog neretai motinos jaučiasi priverstos daryti abortus dėl sunkių materialinių bei socialinių sąlygų, todėl valstybė ir visuomenė raginama sudaryti objektyvius mechanizmus motinų ir jų vaikų globai.

Jeigu kitose panašioje krizinėje situacijoje atsidūrusiose posovietinėse šalyse gyventojų praradimas skaičiuojamas šimtais tūkstančių, tai Ukrainoje – milijonais. Per pastaruosius dvylika metų žmonių skaičius šioje valstybėje sumažėjo netgi šešiais milijonais (nuo 52 iki 46 mln.) ir ši pavojinga tendencija dėl mažo gimstamumo, gana didelio mirtingumo bei emigracijos išlieka. Gimstamumas Ukrainoje – 1,29 vaiko vidutiniškai vienai vaisingo amžiaus moteriai (kartos atstatymui reikalingas vidutinis 2,1 vaiko gimstamumas) – yra vienas mažiausių pasaulyje. Abortų skaičius pagal oficialią statistiką yra gerokai sumažėjęs (per metus atliekama apie 160 tūkstančių abortų, o prieš 20 metų jų buvo padaroma iki pusės milijono), tačiau tebėra viena svarbiausių demografinės krizės priežasčių. Be to, tam tikras abejones kelia statistikos tikslumas, kadangi toli gražu ne visi abortai yra registruojami ir, šalia chirurginės operacijos, nėštumo nutraukimui neretai naudojamos ir cheminės priemonės, kurios nepakeičia pačios žmogžudystės esmės.

Kreipimesi, adresuotame „visiems geros valios žmonėms, kurie nėra abejingi žmogiškojo asmens orumui bei Ukrainos ir jos žmonių ateičiai“, katalikų ganytojai, išsamiai pasiremdami Šventojo Rašto nuorodomis, primena, kad kiekvienas žmogus yra „Dievo meilės vaisius“, todėl jo „gyvybė yra šventa ir nepažeidžiama visuose vystymosi etapuose. Viešpaties įsakymas „Nežudyk!“ galioja kiekvienam motinos įsčių vaisiui nuo prasidėjimo ir todėl draudimas daryti abortą per visą nėštumo laikotarpį yra svarbus sakralaus gyvenimo pratęsimui bei užtikrinimui. Pagal nekintantį Bažnyčios mokymą, gyvybės nutraukimas atliekant abortą yra sunki nuodėmė, prilyginama žmogžudystei.

„Kiekvienas asmuo, kuris apgalvotai daro abortą arba kuris prisideda prie jo atlikimo per kokį nors patarnavimą bei stengiasi, kad jis būtų labiau prieinamas, nusideda veidmainyste prieš Dievą ir save patį“, – sako Ukrainos vyskupai.

Nepateisinamas blogio legalizavimas

Ukrainos vyskupai savo laiške išdėsto teologinius, filosofinius bei medicinos mokslo argumentus, pabrėžia žmogiškosios gyvybės unikalumą, skatina ją saugoti ir ginti nuo prasidėjimo iki natūralios biologinės mirties. Akcentuojamos antropologinės nuostatos, kad žmogus, apdovanotas protu, emocijomis ir laisva valia, geba aiškiai susivokti, būti pats sau šeimininkas ir laisvai santykiauti su aplinkiniu pasauliui, todėl turi su niekuo nepalyginamą orumą bei fundamentalias prigimtines teises. Ir šis asmens išskirtinumas bei nepaneigiamos jo teisės, įskaitant neatimamą teisę gyventi, galioja nuo jo egzistencijos pradžios per visus prenatalinio vystymosi etapus, netgi embrioninėje būklėje su žmogiškajam individui būdingų bruožų pripažinimu. „Todėl nėra jokio esminio skirtumo tarp dar negimusio kūdikio sąmoningo nužudymo (atliekant chirurginį ar cheminį abortą) ir jau gimusio asmens žmogžudystės“, – pabrėžia ukrainiečių ganytojai. Jie nurodo, kad juridinėje plotmėje aborto įteisinimas reiškia teisės į gyvybę – pirmosios ir svarbiausios iš visų neatimamų teisių – galimo pažeidimo legalizavimą. Leidimas daryti abortus iškraipo ir paneigia pačios Ukrainos konstitucijos patvirtintą „kiekvieno asmens teisės gyventi“ garantavimą. Taigi, abortų darymą prilyginus žudynėms, reikalingos atitinkamos įstatymų pataisos baudžiamajame kodekse, kad būtų numatyta atsakomybė už šį moralinį bei kriminalinį nusikaltimą prieš žmoniškumą.

„Joks žmogaus įstatymas negali prieštarauti Dievo įstatymui, – primena savo kreipimesi vyskupai. – Vyriausybė, dirbtinai konstruodama „teisę“ aborto darymu atimti nekaltą žmogaus gyvybę, pažeidžia Dievo įsakymą „Nežudyk!“ Toks politinės sistemos nusikalstamumas ypač akivaizdus, kadangi valdžios paskirtis yra rūpintis visų šalies piliečių (ir dar negimusių) bendrąja gerove, ginti juos nuo bet kokios žalos, nepriklausomai nuo kriminalinės veiklos ištakų. Nepriimtinas yra teisinimasis, jog reikia legalizuoti blogį (šiuo atžvilgiu abortus), nes jis taip paplitęs, kad jam neįmanoma pasipriešinti. Pati valdžia tapatina save su šiuo blogiu ir nelieka neutrali, kai bando aiškinti ir pati deligimitizuoja gautą mandatą. Nebaudžiamai leidžiant naikinti negimusius kūdikius yra kuriama „mirties kultūra“, kuri progresuoja keldama pavojų kitoms silpnoms ir pažeidžiamoms socialinėms grupėms – ligoniams, seniems, kitų rasių ir tautybių žmonėms.

Tautos susinaikinimo pavojus

Ukrainiečių katalikų ganytojai nurodo žmogiškos kančios faktorių, nes, medicinos mokslo tyrimų duomenimis, „savo motinos įsčiose (kur jis turi būti saugiausias) žudomas kūdikis patiria tokią pat kančią, kaip ir gimęs asmuo, kada jis mirtinai nukankinamas“. Taigi, jau medicinos etikos požiūriu, abortas yra baisus kilnaus gydytojo pašaukimo iškraipymas ir paniekinimas, nes jo uždavinys gydyti ir gelbėti gyvybę, o ne ją sunaikinti tiesioginiu dalyvavimu. Abortas turi sunkias šalutines fizines bei psichologines pasekmes, vadinamąjį poabortinį sindromą, kuris paliečia ne tik motinas, bet ir kitus šeimos narius, net pačius abortą atliekančius gydytojus. Dar yra nevaisingumo problemos, galimos infekcijos, mirties atvejai, iškylantis kaltės jausmas prieš vaikus, kurie gimsta prieš abortą ar po jo, dėl brolių ir seserų mirties tos pačios motinos įsčiose.

Pabrėždami prenatalinių žudynių tragišką paplitimą Ukrainoje, kur kai kuriose srityse abortų skaičius viršija gimimų skaičių, kaip skausmingų pasekmių pavyzdį vyskupai nurodo išaugusį nevaisingumą. Šalyje dabar yra milijonas nevaisingų porų, iš jų 870 tūkstančių atvejų dėl moterų nevaisingumo ir 80 proc. – dėl abortų. Kaip ir visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, abortai komunistinio diktatoriaus Nikitos Chruščiovo potvarkiu Ukrainoje buvo legalizuoti 1955 metais. Vidutiniškai sovietmečiu ir netrukus po jo Ukrainoje kasmet buvo atliekama nuo 400 iki 900 tūkstančių abortų. Taigi per praėjusius 57 metus dėl šios priežasties Ukraina prarado beveik 40 milijonų savo piliečių arba tris kartus daugiau nei 4-ojo dešimtmečio pradžioje Stalino reformų sukelto badmečio (vadinamojo holodomoro) metu. „Jeigu ši tendencija tęsis, tai per ateinančius kelis dešimtmečius ukrainiečių tauta atsidurs ties susinaikinimo riba“, – perspėja katalikų ganytojai.

Kreipimesi jie taip pat nurodo makroekonominius bei nacionalinio saugumo poreikius, kurie gali būti užtikrinti tik esant stabiliam demografiniam (gyventojų skaičiaus) augimui. Kalbama apie pakankamą ateities kartų darbo jėgos išlaikymą, kuri turi pakeisti išeinančius į pensiją bei nuolat papildyti pensinius fondus naujais ir ne mažesniais įnašais. Jauni žmonės taip pat gali užtikrinti ekonomikai svarbų vartojimo lygį bei šalies gyvybinį ir socialinį pajėgumą. Taigi, daug išteklių turinti Ukraina „gali tapti galinga pasaulio valstybe, bet tik tuomet, jeigu bus nutrauktos kūdikių, prieš gimimą bręstančių motinų įsčiose, legalizuotos žudynės“, – su patriotišku akcentu tvirtina Ukrainiečių Katalikų Bažnyčios hierarchai.

Feministiniai išpuoliai prieš Bažnyčią

Pabrėždami, jog reikalingos gilios teisinės permainos atsiliepiant į abortų paplitimo sukeltą krizę, Ukrainos vyskupai nurodo ir savo atsakomybę žadinti krikščionių sąžinę, ypač tų, kurie klaidingai mano, jog abortas gali būti priimtinas sprendimas sunkiose situacijose. Ryžtingai patvirtinant tokių veiksmų nuodėmingumą ir amoralumą, svarbu priminti, jog kaltė dėl aborto tenka ne tik individualiai motinai, bet ir kūdikio tėvui, gydytojams, farmakologams ir visiems, kurie pritaria abortų legalumui bei visų tam tikslui skirtų chirurginių ar cheminių priemonių prieinamumui.

Ragindami Ukrainos vyriausybę ir parlamentą įstatymais užtikrinti teisę gyventi visiems negimusiems kūdikiams ir uždrausti abortus, vyskupai pabrėžia efektyvios socialinės pagalbos svarbą sunkumus patiriančioms motinoms. Ypač svarbios yra pakankamos finansinės subsidijos gimus kūdikiui ir nuolatinė parama jo auginimui. Reikia tobulinti įvaikinimo sistemą tų kūdikių, kuriais motinos yra nepajėgios rūpintis, atsižvelgiant į tai, kad Ukrainoje yra daug nevaisingų bevaikių sutuoktinių porų, kurios gali suteikti namų globą tiems vaikams. Baigdami kreipimąsi, kurį, kaip minėta, pasirašė bebaimis jaunas gyvybės gynėjas 40-metis ukrainiečių rytų apeigų katalikų patriarchas Sv. Ševčiukas, vyskupai meldžia gailestingojo Viešpaties pagalbos siekiant, kad būtų nutrauktas baisus negimusių kūdikių žudymo reiškinys.

Atsiliepdamas į Bažnyčios hierarchų paskatas Ukrainos tautinės Nacionalinio sambūrio partijos lyderis Andrejus Škilis pasiūlė parlamentui svarstyti įstatymo projektą dėl griežto abortų suvaržymo. Dabar abortų darymas Ukrainoje visais atvejais leistinas iki dvyliktos nėštumo savaitės ir pagal medikų nurodymus net iki 28-osios nėštumo savaitės. Pagal naują projektą abortas būtų galimas tik nustačius genetiškai paveldėtą ligą bei esant nepilnamečių nėštumo atvejams. Tačiau tam priešinasi agresyvios feministinės organizacijos ir abortų industrijos lobistai, tradiciškai teigiantys, jog gali padaugėti nelegalių abortų ir atsirasti rizika sveikatai, nors kova su kiekvienu nelegalumu yra aiškus teisėsaugos uždavinys.

Savo „pornografiniais protestais“, piktinančiais tikinčiuosius, vėl pasižymėjo žinoma feministinė „Femen“ grupė. Protestuodamos prieš siūlymus apriboti abortus iki pusės išsirengusios merginos šokinėjo ir rėkavo sostinės Kijevo pagrindinėje Šv. Sofijos katedroje, įsibrovusios į jos bokštą bandė skambinti varpais. Matyt, „naujosios komjaunuolės“ savo ekstravagantiškais išsidirbinėjimais vėl nori Bažnyčiai užčiaupti burną, kaip tai buvo stalinistiniais laikais. „Be abejonės, šios organizacijos („Femen“) veiksmai man kelia pasibjaurėjimą, – pripažino Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios, kuriai priklauso Šv. Sofijos šventovė, informacinės tarnybos vadovas arkivyskupas Eustratijus. – Aš suprantu, kad yra jėgų, kurios nori, kad tikėjimas vėl būtų uždarytas į šventoves, kaip tai buvo sovietų laikais, kad Bažnyčia nesikištų į visuomenės reikalus siūlydama dvasines ir moralines vertybes“.

© 2012 „XXI amžius“