Darysiu viską, kad matyčiau sveiką ir blaivią Lietuvą

Simonas Dailidė

Devyniolikmetis Simonas Dailidė, gimęs ir augęs Vilniuje, mokosi profesinėje mokykloje, šiemet ją baigia. Tai ketvirta jo mokymosi įstaiga. Nuo 5 klasės nesimokė. Išbandęs alkoholį ir narkotikus, pridaręs galybę rūpesčių savo tėvams, šiandien jis propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir tvirtai sako: „Darysiu viską, ką tik pajėgsiu, kad prablaivinčiau Lietuvą!“

Rūkyti pradėjau 5-oje klasėje. Būdavo, net naktimis, prieš eidamas miegoti, išlįsdavau pro langą parūkyti. Tada pabandžiau ir žolės, ir alkoholio. Jo, aišku, kaip visose „normaliose“ šeimose, gaudavau paragauti ir per šventes. Buvau tikrai labai sunkus vaikas. Pastabos, socialinės pedagogės, auklėtojos, direktoriaus skambučiai, tėvų kvietimai į mokyklą, vėliau – į policiją. Išmetė iš pirmosios mokyklos (Baltupių vidurinė) 9-oje klasėje. Yra iš mokyklos išvežę ir policijos mašina, esu nakvojęs areštinėje. Tais pačiais metais išmetė ir iš kitos mokyklos (Fabijoniškių vidurinės). Mokiausi internetu, teisingiau, už mane mokėsi mano tuo metu buvusi draugė... Galima sakyti, baigė keletą klasių už mane (taip, tai Lietuvoje įmanoma). Man tai atrodė normalu. Vasarą bus 4 metai, kai mano gyvenimo būdas pasikeitė.

Pokyčių pradžia

Iš esmės mano gyvenimą pakeitė 2009 metais Šventojoje vykusi sveikuolių stovykla, kurią organizavo Sigita Kriaučiūnienė, Dainius Kepenis ir Eligijus Valskis, o į tą stovyklą atvedė Dievo siųsta Jūratė Ačė. Grįžus iš stovyklos viduje kažkas labai pasikeitė... Nuėjau į profesinę mokyklą – Vilniaus statybininkų rengimo centrą, kurį dabar ir baigiu. Per pertraukas dar vaikščiodavau rūkyti. Aš juk buvau „kietas“. Kritinis lūžis buvo grįžus iš dar vienos stovyklos Molėtuose. Tą pačią dieną buvo mano gimtadienis. Buvau pilnas gerų emocijų, pozityvumo, o draugai gimtadienio vakarėlyje jau atrodė visai iš kito pasaulio. Tą vakarą į mane labai keistai žiūrėjo... Turėjau draugę, jai irgi viskas buvo labai keista ir neįprasta, kad aš nevartoju alkoholio ir nevalgau mėsos, tik vis dar rūkiau. Po visą vakarą ir naktį vykdyto spaudimo atsilaikiau neprigirdytas. Tiesiog dingo noras tai daryti. Taigi, metęs alkoholį, pradėjau rūkyti žolę, tikinau save, kad tai geriau, nes, jei nebevartočiau nieko, reikėtų keisti aplinką, draugus. Rūkiau kiekvieną dieną: ryte prieš pamokas, per pietų pertrauką ir keletą kartų vakare. Esu ir platinęs gerus dvejus metus. Nežinau, iš kur atsirasdavo pinigų, bet visąlaik tam tikslui jų būdavo. Gerai žinau tą gyvenimą, tą virtuvę. Bandžiau ir „įvairesnių“ su kompanija. Kai supratau, kad nieko čia nebus, nuėjau į dar vieną „Yes!“ kursą, kurį vedė Jūratė Ramanauskaitė, ir pasakiau sau, kad mesiu rūkyti. Ir mečiau. Tada ir pradėjo keistis visi draugai ir pažįstami... Dabar iš jų jau su niekuo nebendrauju... Keliai tiesiog išsiskyrė. Dar kartais pasišnekame su mane visą šį laiką lydėjusia drauge. Sutinku buvusius draugus mokykloje, klasėje... Labai keistai į mane žiūri. Bet man gal tai net patinka. Dabar gilinuosi į šią didelę problemą, nes alkoholis, rūkymas jaunimo tarpe yra labai populiarūs ir plinta žaibišku greičiu...

Gyvenimo būdas dabar

Aš nenusprendžiau ir nepasirinkau tokio gyvenimo būdo. Jis pats pas mane atėjo ir mane pasirinko – ačiū jam, esu patenkintas ir dėkingas. Jis dar nėra visiškai toks, kokio norėčiau, koks galėtų būti, bet tikrai bus ateityje. Be abejo, iš dalies nevartoju narkotikų. Taip sakau, nes laikau narkotikais ir cukrų, ir „Facebook'ą“, ir apskritai būtinybę valgyti tiek, kiek mums nereikia. Na, nevalgau mėsos, kiaušinių, nevartoju alkoholio. Tai ateina savaime. Praktikuoju jogą, plaukioju, bėgioju, minu dviratį. Tai kasdienybė. Priklausau NTAKK (Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija), domiuosi atomine energetika, dalyvauju įvairiuose susitikimuose su dabar tapusiais mano gyvenimo dalimi „yoga reiveriais“. Mes fantastiškai leidžiame laiką, organizuojame „Yoga Rave“ vakarėlius be narkotikų, alkoholio ir kitokios bjaurasties. Jei nedirbu (neseniai įsidarbinau vegetariniame „Shiva chill“ bare), einu į baseiną, būgnų pamokas, renku parašus dėl atominės elektrinės Lietuvoje referendumo, pradėjau labai domėtis istorija, mūsų protėvių išmintimi, palikimu arba tiesiog gerai leidžiu laiką man suprantamu būdu. Nutirpus sniegui į darbą važinėju dviračiu! Ne tik į darbą, visur! Dabar jau ir knygą pasiimu į rankas. Galiu tiesiog sėdėti ir stebėti ateinantį pavasarį. Dalyvauju mitinguose, su NTAKK organizuojame piketus prieš alkoholio reklamą. Darysiu viską, ką tik pajėgsiu, kad prablaivinčiau Lietuvą!

Artimųjų reakcija į pokyčius

Mano mama jau daug metų domisi sveika gyvensena ir gyvena sveikai. Ji išvis dabar mažai ką ir bevalgo. Sesė mąsto kaip ir visas „normalus“ jaunimas, myli gyvūnus ir žino vienintelį būdą atsipalaiduoti – alkoholį. Tėvas – taip pat. Visiems buvo labai keista, bet dabar šeima jau priprato, kad aš toks. Mama džiaugiasi. Sesė pyksta, kai aš, kiekvieną kartą jai grįžus išgėrusiai, priekaištauju, kodėl ji geria. Ją tai labai nervina, o man patinka. Mama, žinoma, džiaugiasi. Juk tiek problemų buvo per mane... Negrįžimai naktimis nieko nesakius, skambučiai, policija, kaimynų skundai... Labiausiai gaila mamos – ji turėjo visa tai iškentėti... Kritikos, įvairiausių komentarų, pasipiktinimų, nesupratusiųjų buvo labai daug... Ką šiandien valgei? Kopūstą? Na, čia tokius klausimus užduoda mokykloje. Ten žmonės net nėra girdėję apie tokius dalykus, kaip sveikas gyvenimas. Manau, mano ir daugelyje kitų profesinių mokyklų nėra nė vieno abstinento-vegetaro (be manęs). Tiems, kurie mano, kad sveikas gyvenimo būdas yra tik neteisingai mąstančiųjų pramanai, galėčiau pasakyti: „Gyvenkite, kaip norite“. Bet blaivybės metus (negerti metus) patarčiau pabandyti visiems. Pamatytumėt, kaip viskas keičiasi.. Kiek draugų turite... Labai įdomu!

Šventės ir laisvalaikis

Galiu pasakyti, kad mes švenčiame tikrai linksmiau už kitus. Tai darome nuoširdžiai ir labai linksmai. To nepapasakosi, bet manau, kad daug kas supranta. Žinoma, anksčiau teko švęsti ir su nemokančiais atsipalaiduoti: pila pila, traukia, uosto ir po gerų dviejų valandų jau linksmi ir atsipalaidavę. Tai laikina. Ta būsena būna gal keturias valandas, o paskui pasireiškia kiti simptomai... Na, kai prisimenu, tai atrodo visiškai kvaila. Šventes švenčiu. Man kiekviena diena yra šventė, ir viskas priklauso nuo nusiteikimo.

Pagerėjo sveikata

Gydytojų nemėgau niekada. Nemėgstu ir dabar, pas juos nesilankau. Kažkokie jie nepatikimi man, gal net verslininkai. Aš geriau išgeriu mamos paruoštos žolelių arbatos su liepos šakele. Pastebėjau, kad dingo spuogai. Pagerėjo atmintis, sveiką protą atgavau... Šviesiau galima žvelgti į gyvenimą... Kai buvau aname fronte, atrodė, kad sveikai gyvenančių nėra. Dabar visi tuo domisi.

www.sveikuoliai.lt

© 2012 „XXI amžius“