Tikri vyrai ne dainuoja, o pasigeria, mušasi, vemia ir...

Dr. Aurelijus Veryga

Įžūli reklama – kuo labiau prasigersi, tuo turtingesnis būsi Juozo DAPŠAUSKO nuotrauka

Sovietmečiu populiarų posakį, kad kiekviena valytoja gali valdyti valstybę, galima būtų perfrazuoti ir sakyti, kad tai gali daryti kiekvienas aludaris. Seimui renkantis į paskutiniuosius pavasario sesijos posėdžius, aludarių iniciatyva iš darbotvarkės patyliukais dingo klausimas apie įvairių alkoholinių gėrimų vartojimą skatinančių akcijų draudimą. Nieko nuostabaus, juk Aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas prieš kiekvieną su alkoholio vartojimu susijusio klausimo svarstymą ar balsavimą Seimo nariams išdalina lapelius su nurodymais, kaip reikia balsuoti už vieną ar kitą įstatymo pataisą. Tik tokiuose nurodymuose Seimo nariai neįžiūri nei spaudimo, nei kažkokių savanaudiškų kėslų, tačiau tai matoma nevyriausybininkų siunčiamuose laiškuose ir Bažnyčios paraginimuose balsuoti atsižvelgiant į visuomenės sveikatos motyvus. Taigi pradžioje mano minėta frazė yra ne teorinė prielaida, o šių dienų realybė.

Vasara aludariams yra tikras aukso metas. Ne veltui jų iniciatyva graži tautiška šventė – Joninės – buvo paversta alaus prisigėrusių veikėjų orgija. Tiesa, ne visi užkibo ant aludarių kabliuko ir vis dažniau prisimenamos gražios tautiškos tradicijos, o ne šlapimu prasmirdusios aludarių šventės. Matyt, teks imtis naujos iniciatyvos ir nedarbo diena paskelbti kokią kitą dieną. Aludarių noras, kad nebūtų draudžiama įvairiomis akcijomis skatinti daugiau vartoti alaus yra labai suprantamas. Būtent vasarą pasipila pačios įvairiausios „Gerk ir laimėk“ akcijos.

Žinant lietuvių meilę žemei ir visuotinį norą gyventi ar ilsėtis prie vandens telkinio, „Utenos alaus“ reklama, siūlanti gerti ir laimėti sklypą prie ežero atrodo itin „socialiai atsakingai“, o visų dalinamų rankšluosčių ir panašių niekų savininkai pavirsta gyvais ir nemokamais reklaminiais stendais. Keista, kad dažnas to nesuvokia ir su malonumu vaikšto demonstruodamas alaus gamintojų prekinius ženklus savo darželinio amžiaus vaikams.

Neseniai nuvilnijus seksualiai „Švyturio alaus“ reklamai apie tai, kad pasaulis laikosi ant vyrų, kitas alaus gamintojas suskubo pasirūpinti, kad būtų kuo plačiau komunikuojama stereotipinė ir destruktyvi žinutė apie vyrų elgseną, kurioje bet koks socialesnis ar lyriškesnis vyro poelgis priskiriamas „bobiškam“, nes „tikri vyrai“ nedainuoja meilės dainų, nelaisto gėlių. Tikri vyrai, pasak „Tauro“ reklamos, geria, o po to, matyt, vemia, „myža“ ant sienų, daužo policininkus, didžiuojasi nuotykiais policijos areštinėse ir „kietai vairuoja“ automobilį, nes tokios būsenos stovėti ant dviejų kojų yra gerokai sudėtingiau nei sėdėti ant keturių ratų. Matyt neverta apeliuoti į aludarių sąžinę, kai su alumi siejami populiarūs jaunimo muzikos festivaliai, kuriuose knibžda vasarojančių paauglių. Aludariai turi patikrintą būdą, kaip vienu mostu atstatyti savo socialinės atsakomybės statusą. Užtenka pasiimti kokį naivesnį sportininką ir pasakyti, kad nepaisant gėrimo nesulaukus pilnametystės, jis vis tiek tapo žymiu sportininku, o jūs, vaikai, negerkit, nes jūs dar nepilnamečiai. O koks paauglys nenori bent vaizduoti suaugusį, pilnametį?.. Turbūt už tokias žinutes aludariai ir šiemet gaus socialiai atsakingo verslo iniciatyvos apdovanojimą.

O mes gerkim, juk būtent iš prasigėrusių ir degradavusių tūlas aludaris galės pusvelčiu nupirkti sklypą prie ežero ir iškilmingai įteikti jį vienam iš ant skandinavų aludarių kabliuko užkibusių tautiečių.

Aurelijus Veryga yra gydytojas psichiatras, LSMU docentas, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas

© 2012 „XXI amžius“