Penki kunigai pagerbti už žydų gelbėjimą

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Panevėžio vyskupui Jonui Kauneckui priėmus iš Prezidentės kun. Felikso Eremino apdovanojimą Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių. Iš dešinės: Daujėnų seniūnas Vladas Vitkauskas, daujėniškis Antanas Šimkūnas („Versmės“ ekspedicijos vadovas), Panevėžio vyskupijos generalvikaras kun. Simas Maksvytis, Panevėžio vyskupijos kancleris dr. kun. Romualdas Zdanys, prezidentė Dalia Grybauskaitė, vyskupas Jonas Kauneckas, dr. Aldona Vasiliauskienė, suradusi kun. F. Eremino išgelbėtos ir globotos Reginos (Rachelės) Rozenbergaitės dukras Izraelyje, kun. F. Ereminą pažinojusi ir jo kapą prižiūrinti Marija Mėkelytė, Leonora Zapereckienė ir Daugailių mokyklos bičiulių pirmininkas, UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas Vilūnas

Prezidentūroje kalba Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas

Daujėnų seniūnas Vladas Vitkauskas gėles įteikia Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjai Danutei Selčinskajai (kairėje). Šalia jos vyskupas Jonas Kauneckas, toliau stovi Antanas Vilūnas, Leonora Zapereckienė, Vladas Vitkauskas, Marija Mėkelytė ir dr. Aldona Vasiliauskienė

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius Gintaro JONAIČIO (Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus) nuotraukos

Kiekvieną rugsėjį, pagerbiant per Antrąjį pasaulinį karą nužudytų Lietuvos piliečių žydų atminimą, prisimenami ir jų gelbėtojai, kurie, nepaisydami jiems gresiančio mirtino pavojaus, gelbėjo pasmerktuosius mirčiai. Jie yra graži atsvara kai kurių siekiamam formuoti lietuvių, kaip „žydšaudžių tautos“, įvaizdžiui. Kasmet Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjos Danutės Selčinskajos bei kitų tyrinėtojų pastangomis vis daugiau lietuvių išaiškinama kaip žydų gelbėtojų.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1993–2012 metais Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus siūlymu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanoti 1199 asmenys. 831 lietuviui suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas. Tad iš viso patvirtinti apdovanojimai 1417 asmenų. Tarp jų ir paskutinieji 2012 metų apdovanojimai.

Lietuvoje žydų gelbėtojai apdovanojami Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais, o memorialinis institutas katastrofos kankiniams ir didvyriams atminti Jad Vašem Jeruzalėje apdovanoja žydų gelbėtojus Pasaulio Tautų Teisuolių medaliais, kuriuose išgraviruoti žodžiai Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius įsteigtas 1930 metais (prieš karą jis vadinosi Žūstančiųjų gelbėjimo kryžius ir juo buvo apdovanoti 44 asmenys).

Apdovanojimo ceremonija

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus siūlymu Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė 2012 m. rugsėjo 10 d. dekretu Nr. 1K-1201 Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanojo 54 asmenis, kurie, nepaisydami pavojaus savo ir artimųjų gyvybei, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydų tautos žmones nuo nacių genocido. Rugsėjo 21 dieną Prezidentūroje įvyko iškilminga Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių įteikimo ceremonija.

Prezidentė savo kalboje ragino neleisti pamiršti juodųjų istorijos tarpsnių, tragiškos žydų tautos istorijos, skleisti ir stiprinti tolerancijos dvasią visuomenėje, neleisti tarpti tautinei neapykantai. Prezidentės teigimu, prasmingiausia žydų gelbėtojus atminti užkertant kelią bet kokiam žmogiškumo paniekinimui. „Kiekviena pavardė, – sakė Prezidentė  – kuri bus ištarta šiandien, – mūsų tautos pasididžiavimas, kaip kiekviena Lietuvoje genocido auka – yra visos mūsų šalies tragedija“. Lietuvos Prezidentė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių įteikė 47 asmenims (6 sulaukusiems šių dienų, kitų apdovanojimus po mirties priėmė giminaičiai).

Apdovanoti kunigai

Prezidentės D. Grybauskaitės pasirašytu dekretu po mirties apdovanoti keturi Panevėžio vyskupijos kunigai: kun. Feliksas Ereminas (1890 01 07–1915 05 16–1962 10 27), nuo 1943 metų (su metų pertrauka) iki mirties dirbęs Daujėnuose (Pasvalio dekanatas) Švč. Jėzaus Vardo parapijoje, kun. Juozapas Garška (1907 11 23–1934 05 26–1990 08 24), 1939–1945 metais klebonavęs Geležiuose (Panevėžio dekanatas), Šv. Juozapo parapijoje, ilgametis Pasvalio dekanas ir Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kan. Kazimieras Kriščiūnas (1882 12 08–1906 11 19–1965 11 02) bei kun. Bronislovas Bumša (1888 06 13–1913 06 08–1945 07 12) – artilerijos pulko kapelionas, pirmasis Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektorius (1919), gelbėjimo metu dirbęs Grūžių (Pasvalio dekanatas) Švč. Mergelės Marijos parapijoje. Kun. J. Garškos apdovanojimą priėmė kunigo sūnėnas Aloyzas Jūrelė.

Be keturių Panevėžio vyskupijos kunigų, apdovanotas ir buvęs Kauno (nuo 1997 metų – Šiaulių) vyskupijos Kužių Švč. Mergelės Marijos gimimo parapijos klebonas kun. Adolfas Kleiba (1884 05 25–1909 11 29–1948 (?)), išgelbėjęs keturis visiškai jam nepažįstamus žydų tautybės asmenis. 1996 metais jis buvo pripažintas Pasaulio Teisuoliu Jad Vašem, o šiemet apdovanotas ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Su apdovanotais Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, jų pasiaukojama bebaime veikla supažindino Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjos Danutės Selčinskajos parengta speciali knygelė „Gyvenimą dovanojusios širdys...“.

Iš pasisakymų po apdovanojimų

Prezidentei įteikus apdovanojimus kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja ir Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vilniaus Valstybinio Gaono žydų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Kamilė Rupeikaitė, iš Izraelio atvykęs David Beiman ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Įspūdingus kūrinius akordeonu atliko Andrius Balakovičius.

Panevėžio vyskupas J. Kauneckas, priėmęs kun. F. Eremino apdovanojimą akcentavo, kad be žmogiškumo negali būti pasiaukojimo ir aukos. Jis, kaip vyskupas, pasidžiaugė, kad mūsų krikščioniška Lietuva parodė, kaip reikia mylėti savo artimą, kad į žydų tautos asmenų gelbėjimą aktyviai įsijungė dvasininkai – per 40 kunigų yra gavę apdovanojimus, tačiau likę daug neišaiškintų vardų... Vyskupas pabrėžė, kad ilgamečio Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapijos klebono kun. F. Eremino veikla gelbėjant Reginą (Rachelę) Rozenbergaitę tyrinėti pradėta su „Versmės“ leidyklos (vadovas Petras Jonušas) organizuota ekspedicija Daujėnuose. Minėta leidykla leidžia seriją monografijų, skirtų buvusiems Lietuvos valsčiams. Ekscelencija ragino visus melstis, kad nemažėtų žmogiškumo mūsų laikais.

Daujėniškiai ir kiti delegacijos nariai prezidentūroje

Atsiimti kun. F. Eremino apdovanojimo atvyko Panevėžio vyskupas J. Kauneckas su delegacija, kurioje buvo Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris kun. dr. Gediminas Zdanys, generalvikaras kun. Simas Maksvytis, Daujėnų seniūnas Vladas Vitkauskas, daujėniškė Marija Mėkelytė, vaikystėje pažinojusi kun. F. Ereminą, o po jo mirties ir dabar rūpestingai prižiūrinti kunigo kapą, žurnalistas Antanas Šimkūnas – „Versmės“ ekspedicijos Daujėnuose vadovas, Antanas Vilūnas – garbingas mecenatas – Daugailių mokyklos bičiulių pirmininkas, UAB „Vilava“ generalinis direktorius, vertėja į anglų kalbą Leonora Zapereckienė. Renginyje teko garbė dalyvauti ir man, šių eilučių autorei, prisidėjusiai išaiškinant kunigo išgelbėtosios ir globotos žydaitės Reginos (Rachelės) Rozenbergaitės-Šteimanienės (1925 05 24–1987 07 16) istoriją, suradusiai Reginos giminaitį advokatą Isaaką Borveiną (1927 02 09–2012 05  22), kuriam padedant užmegzti ryšiai su Izraelyje gyvenančiomis Šteimanienės dukromis Aviva ir Lina, kurios ne tik patikslino savo mamos istoriją, bet ir tapo liudininkėmis kunigo apdovanojimo byloje (plačiau apie tai rašyta „XXI amžiuje“ 2011 m. nr. 17 ir 34).

Po oficialaus renginio Daujėnų seniūnas Vladas Vitkauskas įteikė puokštę prezidentei D. Grybauskaitei, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjai D. Selčinskajai, daug padėjusiai ir talkinusiai surandant ne tik kun. F. Eremino išgelbėtos Reginos (Rachelės) Rozenbergaitės dukras ir išaiškinant kitus kunigus, bet ir kitus tą dieną apdovanotus asmenis, bei Prezidento kanceliarijos kancleriui Giedriui Krasauskui.

Kiekvienas naujas išaiškintas žydus išgelbėjęs lietuvis (patvirtintas liudininkų – išgelbėtų žydų ar jų artimųjų) liudija ir kitą lietuvių tautos – pasiaukojančios, drąsios, mylinčios savo artimą – pusę. Kuo daugiau mes gebėsime išaiškinti žydus gelbėjusių asmenų, tuo greičiau nusimesime nepelnytą „žydšaudžių tautos“ etiketę. Dėl to vyko atsiprašinėti mūsų politikai: juk kiekvienoje tautoje buvo (beje, ir yra) įvairių asmenų, net nusikaltusių ir nusikalstančių žmogiškumui, bet jie – ne tauta ir, kaip rašė prel. dr. Juozas Prunskis, dėl kelių nusikaltėlių negalima kaltinti visos tautos....

Gintaro JONAIČIO (Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus) nuotrauka

© 2012 „XXI amžius“