Ir vyrai kepa gardžią duoną...

Vilkaviškiečiai Juozas ir Anelė Cibulskiai duona kepa savo sodo namelyje, paties susimūrytoje krosnyje ,Romo Čėplos nuotrauka

Vilkaviškietis Juozas Cibulskis daug metų dirbo statybinėje organizacijoje kranininku. Kas jį pažįsta, mena kaip dorą žmogų. Tačiau ne kiekvienam buvo žinoma, kad sovietiniais laikais šeimoje katalikiškai auklėjo vaikus, savo namuose mielai priimdavo ir pas kaimynus ar bičiulius palydėdavo kalėdojantį kunigą ar tarpininkaudavo dėl įvairių reikalų.
Pastaraisiais metais pažįstamiems vyriškis atsiskleidė vienu ilgai pašaliečių neįžiūrėtu pomėgiu: jis kepa duoną. Pirmąkart Juozas su šiuo darbu susidūrė prieš 60 metų. Mama gimdė seserį, o duonkubilyje kaip tik buvo užmaišyta duona. Keturmetis Juozukas puolėsi padėti tėčiui, o gavęs paminkyti, pasijuto labai reikšmingas. Vėliau mėgdavo stebėti, kaip mama ar seserys kepa. Tačiau tik dar po dvidešimties metų suprato, kad tas pirmasis kartas jame pasėjo pomėgį.
Vedė netolimą kaimynę Aneliukę, kurios namuose visada buvo kepama duona.Tačiau dar negreit Juozas įsidrąsino kepti vienas. Šiandien raugą užmaišo iš žmonos tėviškės išsaugotame kubile. Juozas gerai perpratęs technologiją rūgštesnei ar saldžiarūgštei duonai, krosnies karštumą. Minkyti, sako, reikia, kol nugara suprakaituoja, o miltai turi žiugždėti kaip naminė vilna, todėl grūdus mala pats akmeninėmis girnomis. Kepa savo susimūrytoje krosnyje. Po duonos padu deda tik kvapnius ajerus, -žiemai jų prisidžiovina pasirinkęs iš tėviškės tvenkinio. Visa ši patirtis – iš tėvų namų, gimtojo Opšrūtų kaimo.
Juozas mėgsta kvapnia duona pradžiuginti draugus, bičiulius. Ne kartą su žmona kepalėlį nešė Vilkaviškio Katedroje iškilmingų šv.Mišių metu atnašų procesijoje. Atsitiktinumas lėmė, jog jo duona dedama ant kasdienio ir vaišių stalo, prie kurio sėda kunigai, vyskupas, kiti garbingi parapijos svečiai. Mat prieš keletą metų Vilkaviškio dekanas kan.V.Gustaitis teiravosi žmonių, kas galėtų iškepti duonos. Kai neatsirado moterų, išdrįso pasisiūlyti Juozas. Kepa Kalėdoms, Velykoms, kitoms šventėms, kepalus papuošia kryžiumi. Kaip lietuviškos lauktuvės ne vienas kepalas keliavo Į Vokietiją, Ameriką, Italiją ir kt.
Juozas mėgsta ir pameistrauti. Yra išdrožęs klumpaites sau, vaikaičiui, svečiams iš užsienio.

Birutė NENĖNIENĖ
Vilkaviškis

© 2003 "XXI amžius"