"XXI amžiaus" priedas pagyvenusiems žmonėms, 2003 m. rugsėjo 5 d., Nr. 3 (6)

PRIEDAI









Palaimintas auksinis jubiliejus

Garliavos Švč.Trejybės bažnyčioje Babonus
50 metų santuokos jubiliejaus proga
laimino kun. Vladas Bobinas

Paskutinį liepos sekmadienį Garliavos Švč.Trejybės bažnyčioje Sumos metu auksinio jubiliejaus – 50 metų bendro vedybinio gyvenimo – specialų santuokos palaiminimą priėmė Babonų pora. Iškilmingai ir su ypatinga pagarba jų bendrai nueitam keliui auksinę porą laimino, linkėjo Dievo malonės, vaikų meilės ir visų pagarbos kun. Vladas Bobinas. Domicelė Danutė ir Mindaugas Babonai prie altoriaus atėjo su savo šeima: trys dukros – Birutė, Liuda ir Virginija bei sūnus Mindaugas su šeimomis.
Prieš 50 metų nebuvo ne tik tiek daug laimingų artimųjų, bet ir bažnyčios altoriaus. Pora susituokė Vorkutoje, Santuokos sakramentą Domicelei Danutei ir Mindaugui suteikė kun. Kuzmickas, pats ką tik išėjęs iš lagerio.
Babonų šeima yra kilusi iš Raseinių apskrities, Betygalos valsčiaus, Burneikių kaimo. 1941 m. birželio 14 d. Babonų šeimą - tėvus, septynis vaikus, senelį Martyną Baboną, dėdę Marcelį Baboną, tetą Prancišką Mačiulytę (Maironio seserį) ištrėmė į Vorkutą.
„Vaikystės aš neturėjau, - sako M.Babonas. – Ištrėmė devynerių metų. Jaunystės irgi nemačiau, nes jau keturiolikos teko medžius kirsti – mama kirto medžius, o aš kirtau ir deginau šakas. Nuo septyniolikos pradėjau dirbti anglių kasykloje ir dirbau dvidešimt septynerius metus – visą tremties laiką. Dirbdamas baigiau vakarinę vidurinę mokyklą.
D.Babonienė–Stagniūnaitė kilusi iš Prienų rajono, Balbieriškio. Jos šeimą persekiojo bolševikai. Nesudarę bylos, į Vorkutą ištrėmė Domicelės Danutės seserį. 1952 metais būsimoji Babonienė išvažiavo aplankyti sesers ir susipažino su M.Babonu. Nuo tada jie ir kartu. Jau 50 metų. Sidabrinį poros jubiliejų laimino kunigas Petkevičius Birštone 1978 metais.
D.Babonienė su vaikais į Lietuvą grįžo 1973 metais, M.Babonas – 1975-aisiais. Jie įsikūrė Garliavoje, Kauno rajone, kur tebegyvena ir šiandien. Tėvai pagrįstai gali džiaugtis ir didžiuotis savo dorais, tikinčiais, išsilavinusiais vaikais, septyniais vaikaičiais.
M.Babonas yra žinomas savo parapijoje žmogus, tai galima buvo pastebėti ir iš gausaus būrio susirinkusiųjų sveikinti jubiliejinės poros. Jis išleidęs atsiminimų knygą „Per kančias neprarandant vilties“, poezijos rinktinę „O mintys, mintys begalinės, jus užrakint, uždrausti negali“. M.Babonas - LPKTS Garliavos kuopos pirmininkas, sėkmingai vadovauja šiai organizacijai. Atgimimo laikais, 1987 – 1988 metais, veikė „Tremtinio klubas“, jo nariai rinkdavosi istorijos mokytojo Ričardo Gudaičio namuose – ir čia reikėjo M.Babono aktyvumo, idėjų ir drąsos. Sūnus Mindaugas buvo aktyvus 1991 metų sausio įvykių dalyvis, trejetą metų vadovavo LPKTS Garliavos kuopai, vėliau išėjo dirbti į krašto apsaugos gretas.
Jubiliatas sako, kad jam baisu darosi dėl dabartinės valdžios, kuriai mažai rūpi Lietuvos ateitis. „Valdžios žmonės tik ir žiūri, kaip prisikrauti į savo kišenę, stengiasi supriešinti tautą: kaimą su miestu ir t.t. Aš kviečiu juos pamąstyti ir pagaliau suprasti, kad ir jų amžius yra ribotas kaip ir eilinių žmonių, o tėvynė, tauta yra amžinos. Kiekvieną vakarą meldžiu Dievą, kad atvestų visus į protą, kad aukso veršio spindesys neužtemdytų akių, o širdys plaktų tėvynės labui“, – sakė M.Babonas (tėvas).
Po iškilmingų ir nuoširdžių kun. V.Bobino sveikinimų, gražiausių gėlių puokščių iš artimųjų, draugų, kaimynų, likimo brolių – tremtinių, rodos, nebėra ko bepridurti, tik ilgiausių metų, Dieve, duok.

Jonas KIRLYS
Garliava, Kauno rajonas
Jono Puodžiūno nuotrauka

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija