Jaunystę sugrąžina muzika

Uteniškis liaudies muzikantas Valentas Trainys, pradėjęs groti Rimos Garsonienės vadovaujamoje kaimo kapeloje “Muzikontai iš pa Utenas”, tarsi sugrįžo į jaunystę. Vartydamas nuotraukas, kuriose įamžintos akimirkos iš įvairių koncertų ir renginių, muzikantas, griežiantis trieile armonika, sako: „Galėčiau grot ir grot, nes tuomet prisikelia mano jaunystė ir gražiausi atsiminimai...”

Potraukį muzikai paveldėjo iš tėvo

Valentas Trainys su vaikaičiu Deividu koncertavo Utenos kraštotyros muziejuje

V.Trainio gimtinė - netoli Biliakiemio esantis Puodžių kaimas. Muzikantas prisimena, kad jam buvo vos šešeri metai, kai jo tėvas su dviračiu važiavo į Salaką ir iš ten parsivežė tiesiog stebuklingą salakonų darbo trieilę armoniką, kainavusią pasakiškus pinigus - tiek, kiek gera karvė. “Jei kur kaime koks baliukas, tėvas tuoj armoniką ant pečių ir eina ten”, - lyg viskas būtų buvę tik vakar pasakoja V.Trainys.
Eidamas dirbti tėvas armoniką padėdavo į specialią palubėje įtaisytą lentyną - kad vaikai nepasiektų, nečiupinėtų ir be reikalo netampytų. Kai ketvirtadieniais tėvai išvažiuodavo į Utenos turgų, Valentas su broliu stengdavosi kuo greičiau atlikti visus jiems užduotus darbus. Tuomet atsargiai kabarodavosi ant stalo, pasistiebdavo ir lyg kokį stebuklą nusikeldavo armoniką. Tai buvo ne tik noras išmokti groti, bet ir savotiška vaiko paslaptis, nes armoniką reikėdavo padėti taip, kad niekas nieko nepastebėtų. „Brolio muzika netraukė, o aš lipte lipdavau prie armonikos. Matyt, Dievas man buvo davęs suprasti muziką. Išmokau groti pats, be kitų pagalbos, - prisimena V.Trainys. - Jei žmogaus instrumentas netraukia, tai betikslis darbas išmokyti jį groti...”

Eiles kuriantis verslininkas

Panevėžiečiui verslininkui Arūnui Kulbiui šiemet nesiseka. Tai vogta mašina po durimis alyvą papila, tai kas vertingą daiktą nugvelbia ar „Sodra“ bando įžnybti. Tačiau lapkričio mėnesį septintą dešimtį metų įpusėsiantis panevėžietis nenusimena: ateis ir jo eilė, kai apie patį gražiai prabils.

Nestokojo humoro

Eiles kuriantis verslininkas Arūnas Kulbis

Klaipėdos gatvėje, šalia savo namų, A. Kulbis išsinuomojo 70 kvadratinių metrų žemės lopinėlį. Architektas sukūrė krautuvėlės projektą. Daugiau kaip pusę metų pats statėsi, nei staliumi, nei statybininku niekada nedirbęs. Perėjęs į kitą gatvės pusę, vis pasižiūrėdavo, kaip namelis atrodo. Pastebėtus trūkumus pats šalino. Net tokią gudrią krosnį susimūrijo: kamine įrengė tris dūmtraukius. Viename dešrų ar lašinių galėjo išsirūkyti.
Krautuvėlę nutarė pavadinti taip: „Visko po truputį“. Tai išgirdę, savivaldybėje bandė šmaikštauti: „Turbūt ir medžiotojai šaudmenų pas patį galės nusipirkti?“ – „Jeigu gausiu leidimą, gal ir jų bus“, – šypsojosi krautuvėlės savininkas.

Lankytis archyvuose skatina noras geriau pažinti gimtinę

Elena Norkūnienė savo laisvalaikį skiria kaimo istorijai rinkti

Paskutinįjį liepos šeštadienį šv. Mišiomis Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje prasidėjo jau tradiciniu tapęs Utenos rajono Klevinių kaimo žmonių susitikimas, į kurį atvyksta po visą Lietuvą išsibarstę kloviniškiai. Po pietų susirinkę prie visų rūpesčiu atstatyto kaimo kryžiaus, paskui vakarojo senojoje Paškauskų sodyboje, apsuptoje šimtamečių beržų.
Pernai į gimtinę atvykusių kloviniškių laukė staigmena. Visiems buvo įteikta Elenos Paškauskaitės-Norkūnienės surinkta ir atskiru „Indrajos” leidiniu išleista Klevinių kaimo istorija, kurioje ne vienas rado įdomių faktų ir pasakojimų apie kaimo praeitį. Šiemet Elena vėl papasakojo daug įdomių dalykų.

Gyveno penkios šeimos

Elenos noras kuo daugiau sužinoti apie savo gimtinę ir jos žmones - begalinis. Daug savo laisvalaikio valandų moteris praleidžia, lankydamasi įvairiuose archyvuose, bibliotekose, susitinka su senaisiais kaimo gyventojais ir užrašo jų pasakojimus. Per metus nuo vieno iki kito kaimo susitikimo sužinota daug naujų ir įdomių dalykų.

Palaimintas auksinis jubiliejus

Garliavos Švč.Trejybės bažnyčioje Babonus 50 metų santuokos jubiliejaus proga laimino kun. Vladas Bobinas

Paskutinį liepos sekmadienį Garliavos Švč.Trejybės bažnyčioje Sumos metu auksinio jubiliejaus – 50 metų bendro vedybinio gyvenimo – specialų santuokos palaiminimą priėmė Babonų pora. Iškilmingai ir su ypatinga pagarba jų bendrai nueitam keliui auksinę porą laimino, linkėjo Dievo malonės, vaikų meilės ir visų pagarbos kun. Vladas Bobinas. Domicelė Danutė ir Mindaugas Babonai prie altoriaus atėjo su savo šeima: trys dukros – Birutė, Liuda ir Virginija bei sūnus Mindaugas su šeimomis.
Prieš 50 metų nebuvo ne tik tiek daug laimingų artimųjų, bet ir bažnyčios altoriaus. Pora susituokė Vorkutoje, Santuokos sakramentą Domicelei Danutei ir Mindaugui suteikė kun. Kuzmickas, pats ką tik išėjęs iš lagerio.

Pusšimtį metų kartu kursto šeimos židinį

Aloyzas ir Janina Kubiliai jau 50 metų kartu kursto šeimos židinį

Vieną vasaros šeštadienį Subačiaus miestelio bažnyčioje buvo palaiminta auksinė Aloyzo ir Janinos Kubilių santuokos sukaktis. 50 metų kartu pragyvenę panevėžiečiai užaugino tris vaikus, sulaukė šešių vaikaičių ir dviejų provaikaičių.

Iki vestuvių nebuvo bučiavęs mylimosios

Susipažinę Aloyzas ir Janina draugavo penkerius metus. Buvo tyra jaunuolių meilė. Iki vestuvių Aloyzas neišdrįso pabučiuoti savo išrinktosios. Kūrė šeimą, kai jaunikiui buvo 21 metai, o jaunoji neturėjo nė dvidešimties. Į jų vestuves suėjo Sibiran ištremti lietuviai.