Sidabrinė gija

Fotografiją pamėgęs nuo jaunystės

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Viktorui Krasauskui patinka
ir juvelyro darbas
Reginos MACKELIENĖS nuotrauka

Ukmergės rajone, Veprių miestelyje, gyvenantis fotomenininkas Viktoras Krasauskas pirmuosius fotografo žingsnius pradėjo žengti 1938 metais, skautų organizacijos gretose. Kaip prisipažįsta pašnekovas, intensyviai fotografuoja nuo 1952 metų.

Šiais metais Viktoras surengė dvi fotoparodas. Vasaros pradžioje Vepriuose buvo atidaryta paroda, skirta autoriaus 75-ajam gimtadieniui. Rudenį V.Krasauskas fotografijomis papuošė mokyklą Šiauliuose.

Ilgai šnekučiavomės su Viktoru apie prabėgusius metus. Šiuo metu juvelyro darbą dirbantis, turintis puikią atmintį vyras žada surengti dar ne vieną fotodarbų parodą.

Mokslo metai prabėgo Šiauliuose

Kaip teigia V.Krasauskas, jo šviesaus atminimo mama buvo kilusi iš Palaimintojo Jurgio Matulaičio giminės, tėvas taip pat iš kilmingos šeimos. Viktoras gimė Kaune. Jis gausioje šeimoje buvo keturioliktas vaikas. Šiandien, deja, gyvi likę tik trys (dvi seserys ir pats pašnekovas).

V.Krasauskas, užaugęs batsiuvio šeimoje, mena tėvą kaip gerą savo profesijos specialistą, kuris laisvalaikiu mėgo griežti smuiku. 1932 metais šeima išvyko gyventi į Šiaulius, nes tėvui buvo pasiūlytas meistro darbas batų fabrike. Mokytis jaunėlis Viktoras pradėjo 1936 metais medinėje mokykloje, o 1938 metais persikėlė į naujai pastatytą mokyklą Trakų gatvėje. Dar ir šiandien vyras prisimena savo pirmąją mokytoją Ruseckienę, kunigą Katiną, kurie pradžios mokykloje labai įdomiai vesdavo pamokas. Naujojoje mokykloje, skautų gretose, kuriai vadovavo Kostas Korsakas, Viktoras susidomėjo fotografija, padarė pirmas nuotraukas.

1941 metais baigęs pradžios mokyklą, mokslus tęsė toliau. Vyriškis pasakoja, jog Šiauliuose mokėsi amatų mokykloje, tėvo padedamas sėmėsi batsiuvio patirties, dirbo mokiniu aulininku avalynės fabrike. Puikiai prisimena vieną tragiškiausių 1944 metų dieną, kai žuvo jo tėvelis ir sesutė.

Vilniuje fotografavo, filmavo, šoko…

V.Krasauskas 1945-ųjų liepą persikėlė gyventi į Vilnių, kur tuo metu gyveno jo sesuo. Čia Viktoras sukūrė šeimą, dirbo Savanorių gaisrininkų draugijoje kino ir fotografijos instruktoriumi.

V.Krasauskas turi sukaupęs didelę savo fotokartoteką, yra padaręs apie 30 tūkst. nuotraukų. Šiuo metu Viktoras yra Ukmergės foto-kino klubo „Horizontas” narys ir nuolat papildo savo kartoteką naujomis nuotraukomis.

Gyvendamas Vilniuje, pusbrolio K.Maruko dėka susipažino ir nuolat bendravo su rašytojais. Svarbesnius gyvenimo įvykius Viktoras ne tik fotografuodavo, bet ir filmuodavo. V.Krasauskas dirbo neetatiniu kino korespondentu Lietuvos televizijoje.

Dešimtmetis, praleistas dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva”, paliko V.Krasauskui neišdildomų atsiminimų. Pats buvo puikus šokėjas ir teigia, jog ansamblyje sušoko per tris tūkstančius šokių, o kiekvienas tūkstantasis šokis buvo minimas, šokėjams įteikdavo gėlių. Teko daug gastroliuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje. Palikęs šį kolektyvą, Viktoras tapo šokių ansamblių vadovu, jo kolektyvai dalyvavo dainų šventėse.

Vilniuje, bendraudamas su liaudies meistru Krisiūnu, buvusiu „Lietuvos” šokėju, V.Krasauskas susidomi juvelyro darbu. Aplankęs liaudies meistro dirbtuves, susipažinęs su juvelyro darbo specifika, pats imasi šio širdžiai mielo užsiėmimo. Vėliau persikėlęs į Kauną, jis dirbo „Metalisto” juvelyrinėje gamykloje darbininku bei keletą metų Druskininkų „Meno versluose”.

1980 metais jo pagaminti juvelyriniai dirbiniai: du kaklo papuošalai ir žiedas iš metalo ir gintaro buvo eksponuojami Lietuvos liaudies meistrų jubiliejinėje parodoje, kuri vyko Vilniuje, Paveikslų galerijoje. Tais pačiais metais V.Krasauskas buvo premijuotas už nuotrauką priešgaisrine tematika, kuri buvo demonstruojama ne tik Vilniuje, bet ir Olimpinėse žaidynėse Maskvoje.

V.Krasausko, Tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus atstovo, juvelyriniai dirbiniai buvo eksponuojami tuometinio Leningrado, Kijevo, Briuselio parodose. Prieš kelerius metus juvelyrinių dirbinių parodą turėjo progos pamatyti ir ukmergiškiai.

Šie metai – gausūs parodų

Nuotaikingas V.Krasausko 75-erių metų sukakties paminėjimas bei fotodarbų pristatymas vyko birželio pradžioje Veprių seniūnijoje. Šviesiam Veprių krašto žmogui, puikiam meistrui ir menininkui vietiniai gyventojai nestokojo padėkos žodžių. Kultūros namų atlikėjos susirinkusiuosius linksmino smagiomis dainomis, šokiais, žaidimais. Jaunieji veprikiai menininkui skyrė eiles. Už nuoširdų bendradarbiavimą, muziejaus eksponatų papildymą V.Krasauskui dėkojo Veprių seniūnė, kultūros namų direktorė, klebonas kun. B.Gimžauskas ir kiti.

Rudenį V.Krasauskas net 42 savo fotografijos darbus eksponavo savo buvusioje mokykloje Šiauliuose, kuri šventė 65-erių metų sukaktį. Autorius nuvežė septynis peizažus ir 35 portretus, kuriuose užfiksuoti „Žydinčios vyšnios šakelės” laureatai: nuo E.Mieželaičio iki B.Brazdžionio, nemažai dvasininkų, kurie lankėsi Vepriuose. Mokyklos jubiliejuje Viktoras buvo vienintelis iš prieškarinių mokinių. Šios įstaigos vadovai liko dėkingi V.Krasauskui už apsilankymą bei gražią parodą.

Nemažą fotografų būrį sutraukė ir Čikagoje (JAV), M.K.Čiurlionio galerijoje, vykusi paroda tema „Senatvė, žiema, naktis”. Šioje parodoje buvo eksponuojamos devynios V.Krasausko nuotraukos, kurios publikuojamos ir Čikagos lietuvių fotografijos darbų kataloge.

Vepriai, Ukmergės rajonas