Gera dariusi liepia
to neatsisakyti ir kitiems

Bronius VERTELKA

Patikima transporto priemone Ona Strolienė laiko dviratį

Bygailių kaime gyvenanti Ona Strolienė – unikalus žmogus. 82-uosius šia žeme einanti moteris dar važinėja dviračiu. Ji yra puiki pasakotoja. Kalba O.Strolienė taip, kad nesuklysi dėdamas skyrybos ženklą. Visą laiką kaime gyvenusi ir gražaus amželio sulaukusi bygailietė yra net sukūrusi dainų tekstų.

Fotografiją pamėgęs nuo jaunystės

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Viktorui Krasauskui patinka ir juvelyro darbas Reginos MACKELIENĖS nuotrauka

Ukmergės rajone, Veprių miestelyje, gyvenantis fotomenininkas Viktoras Krasauskas pirmuosius fotografo žingsnius pradėjo žengti 1938 metais, skautų organizacijos gretose. Kaip prisipažįsta pašnekovas, intensyviai fotografuoja nuo 1952 metų.

Šiais metais Viktoras surengė dvi fotoparodas. Vasaros pradžioje Vepriuose buvo atidaryta paroda, skirta autoriaus 75-ajam gimtadieniui. Rudenį V.Krasauskas fotografijomis papuošė mokyklą Šiauliuose

 

Tada, kai degė Anykščių bažnyčia…

Vytautas BAGDONAS

Elena Blažienė senatvei nepasiduoda

Daugelis Anykščių krašto žmonių savo albumuose saugo jau istorinėmis relikvijomis tapusias fotografijas, kuriose užfiksuotas degantis kairysis Anykščių Šv.Mato bažnyčios bokštas. Gaisro vaizdą tik nedaugelis galėjo įamžinti fotojuostoje, nes retai kas tuo metu turėjo fotoaparatą. Degančią bažnyčią pasisekė nufotografuoti gerai žinomam to meto Anykščių krašto fotografui Izidoriui Girčiui. Vėliau tos nuotraukos paplito visur, nes ir anykštėnai, ir kitur gyvenantys žmonės mielai jas pirko, norėjo turėti savo namuose unikalius vaizdus. Tikintiesiems tai buvo liūdnas prisiminimas, skaudus įvykis. Senesni krašto gyventojai dar gerai mena tą 1956 metų vasarą, kai kilo gaisras bažnyčios bokšte. Ne vienam teko gaisrą gesinti, vėliau prisidėti prie bokšto atstatymo darbų.

 

Skriaudos dėl religinių įsitikinimų

Danutė Drungytė (kairėje) Kijeve su savo drauge prie Lietuvos ir Ukrainos vėliavų

Praėjo jau ketveri metai, kai aš, Danutė Drungytė, grįžau į savo tėvynę iš priverstinės emigracijos. Kadaise mūsų šeima nukentėjo dėl religinių įsitikinimų. Per teismą Mažeikiuose 1962 metais iš mamos buvo atimtos motinystės teisės, nes ji mus auklėjo krikščioniškai ir pildėme visus Dešimt Dievo įsakymų. Po trejų metų kankinimo skirtinguose internatuose mes buvome priversti pabėgti iš internatų ir išvykome į Ukrainą.