Vyskupo dukterėčia
Bronius VERTELKA
 |
|
Vyskupo K. Paltaroko
dukterėčia Valerija Paltarokaitė
|
Penkiaaukščio namo Durpyno gatvėje vieno kambario
butas Panevėžyje pilnutėlis auginamų gėlių. Ant sienos kabo vyskupo
Kazimiero Paltaroko portretas. Šio buto savininkė - jo dukterėčia
Valerija Paltarokaitė.
Mamą buvo pamilęs būsimasis rašytojas
Valerijos tėvas Jurgis Paltarokas buvo jauniausias
vaikas Juozapo ir Uršulės Paltarokų šeimoje. Ūkininkui buvo patikėtos
Linkuvos parapijos maršalkos pareigos. Mama šeimininkaudavo namuose.
Apolonija Plukaitė buvo graži, gera, tvirtai tikinti. Jos tėvas
buvo irgi itin pamaldus. Nueiti į bažnyčią jam būdavo netoli,
todėl, apsiavęs naginėmis, pėsčias ją ir pasiekdavo.
Stiprių ūkininkų Paltarokų šeima buvo viena
šviesiausių toje apylinkėje. Pasiskaityti knygų iš jos imdavo
būsimasis rašytojas Juozas Paukštelis. Savo Raštų šeštame tome
jis aprašo, kaip būdamas piemenuku buvo įsimylėjęs Valerijos mamą.
Iš ilgaamžių giminės
Tėvas išgyveno 83-ejus, mama- dešimčia metų
daugiau. Abu Valerijos seneliai iš tėvo pusės į Amžinybę iškeliavo
būdami 95-erių. Pačiai Valerijai eina devintoji dešimtis, tačiau
ji yra žvali ir šviesaus proto. Nesusenti jai padeda judėjimas.
Ignalinos rajone, kur ji ilgus metus mokytojavo, iki bažnyčios
būdavo apie 25 kilometrus. Šį atstumą V.Paltarokaitė įveikdavo
pėsčiomis ar dviračiu. Mėgdavo būti gamtoje. Po pamokų būtinai
eidavo pasivaikščioti. Rimtesnėmis ligomis nesirgo, tik turėjusi
apendicito operaciją.
Neleido baigti universiteto
Pokariu tėvus ištrėmė į Sibirą.Valerija tuo
metu studijavo Vilniaus universitete.Gabiai studentei neleido
jo baigti. Užjausdami Valeriją, dėstytojai leido jai išsilaikyti
ketvirtojo kurso egzaminus.Tai reiškė, jog turi nebaigtą aukštąjį
išsilavinimą bei teisę mokytojauti. Bijodama, kad ją gali išvežti
į Sibirą, Valerija turėjo keisti gyvenamąją vietą.
Pati nuvyko į Sibirą
Į Sibirą buvo ištremti abu jos tėvai bei dvi
seserys. Savo valia kartą buvo pas juos nuvažiavusi. Į Tuluno
sritį vyko drauge su studentu, kur buvo ištremti ir jo tėvai.
Valerijos tėvai ten turėjo kambarėlį ir virtuvę. Laikė karvę.
Kiek įstengdavo išrauti kelmų, tiek turėjo dirbamos žemės. Valerija
Sibire išgyveno visą mėnesį.
A.Paltarokienei, Valerijos mamai, kaip daugiavaikei
motinai, leido su šeima anksčiau grįžti į Lietuvą. Sibire buvo
praleisti devyneri metai.
Abu V.Paltarokaitės tėvai palaidoti Linkuvos
kapinėse. Ten pat ilsisi ir jos senelių palaikai.
Valgydavo prie vieno stalo
Vyskupas K.Paltarokas nuolat atvažiuodavo pas
savo tėvus. Jie gyveno kartu su jauniausiuoju sūnumi Jurgiu. Vyskupas
visiems būtinai atveždavo lauktuvių. Jis buvo aukšto ūgio, gražus,
turėjo gerą balsą - mėgo giedoti ar dainuoti.
Vysk.K.Paltarokas paremdavo besimokančius giminaičius.
Nepamiršo ir savo dukterėčios Valerijos. Sulaukęs svečių, jiems
skirdavo kambarėlį. Kartu su visais sėsdavo valgyti prie bendro
stalo.
Vyskupas prisimindavo gimtinę
Valerija dažnai bendraudavo su dėde. Prieš mirtį
jis klausdavo, ar gimtinėje tebestovi liepos. Deja, jų jau nebebuvo
- ten eimininkavo svetimi. Prie kelio tebestovi senelio statytas
akmeninis kryžius.
Gyvendamas Vilniuje, vyskupas atvykdavo į Panevėžį.
Grįždamas atgal, liūdnai susimąstydavo. Prieš mirtį kalbėjo: Jau
laikas man namo.
Mirė prie dukterėčios akių
Gruodžio pradžioje Valerija buvo atvykusi dėdės
aplankyti. Jis gulinėjo, sėdėjo ant lovos krašto ir šnekėjosi.
Buvo toks nusiminęs. Norėdama paguosti, Valerija kalbėjo apie
pavasarį, poilsį Valakampiuose. Dėdė palingavo galvą: nebesulauksiąs.
Atsisveikindamas pabučiavo dukterėčią į kaktą (taip sveikindavosi
tik su savo mama).
Prieš Naujuosius metus V.Paltarokaitė gavo telegramą
apie jo ligą. Atvykusi rado dėdę paralyžiuotą. Jis nekalbėjo,
nežiūrėjo, bet atrodė, kad turi sąmonę. Po savaitės dėdė mirė.
Pažinojo būsimąjį kardinolą
V.Paltarokaitei teko laimė pažinti Vincentą
Sladkevičių. Tuo metu jis buvo kunigas. Tai buvo labai švelnus,
tyros širdies, paprastas žmogus. Kasdien nešiodavo sutaną. Sumanė
Valerija ją išvalyti benzinu, tačiau dėmės ten pat vėl atsirado.
Sutaną reikėjo išplauti. Kam dėl manęs vargsti. Žmogus išsivalo
nuo nuodėmių ir vėl jis spindi, - sakė dvasininkas.
Apie paprastą kunigą Valerija papasakojo dėdei.
Netrukus jį paskyrė dėstytoju į kunigų seminariją.Matai, jis
ne paprastas, bet didelis žmogus,- džiaugėsi vyskupas.
V.Paltarokaitė lankė vyskupą V.Sladkevičių,
kai jis dirbo Nemunėlio Radviliškyje, Pabiržėje. Kaišiadoryse
jis gyveno mažame namelyje. Aš mažas ir mano namelis toks pat
mažas, - juokavo būsimasis kardinolas.
Energijos suteikia jaunimas
Mokytojos darbui daug metų atidavusiai V. Paltarokaitei
teko susitikti ir su Panevėžio vyskupu Jonu Kaunecku. Jis paliko
paprasto, rūpestingo ir mokančio bendrauti žmogaus įspūdį. Susitikimo
metu vyskupas prisiminė, kad Valerija dirba su Joniškėlio ateitininkais.
Jos draugystė su joniškėliečiais užsimezgė daugiau
nei prieš dešimt metų. Miestelyje yra apie 50 ateitininkų. Valerija
- jų globėja. Kartu su ateitininkais panevėžietei teko ne vieną
vasarą iškylauti įvairiose Lietuvos vietose.
Panevėžys
Autoriaus nuotrauka
© 2004 "XXI amžius"
